Ne vienam esamam ir būsimam pensininkui turėtų būti įdomu, kaip veikia ši pensijų didinimo sistema. Socialinio draudimo pensija kaip tik ir gali padidėti dviem minėtais būdais: padidinus bazinę pensiją, t.y. pagrindinę visos pensijos dalį, ir nustačius didesnį vidutinių draudžiamųjų pajamų dydį, kuris lemia papildomą pensijos dalį. Kiekvienas pensininkas šiais abiem jam maloniais atvejais nesunkiai galėtų pats paskaičiuoti, kiek padidės jo gaunama pensija.
Valstybinio socialinio draudimo pensijos didėja kartu su pagrindinės (bazinės) pensijos ir vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų augimu. Bazinė pensija nuo 1995 metų (75 Lt) iki šių metų gegužės 1 dienos padidėjo daugiau nei dvigubai. Tiesa, pastaraisiais metais ji didėjo ne taip jau dažnai. Dar didesniu santykiu padidėjo ir vidutinė pensija: nuo 150 litų 1995 metais iki 323 litų 2002 metais.
Nuo šių metų gegužės 1 d. padidėjo ir vadinamoji bazinė pensija nuo 147 litų iki 152 litų. Po ketverių užšaldymo metų šalies valdžia nutarė padidinti vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydį: nuo liepos 1 d. jos bus padidintos nuo 886 litų iki 901 lito. Taigi pensijų didinimo mechanizmas šiemet pradėjo suktis gerokai greičiau.
Draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal pajamas, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos į Sodros biudžetą. Remiantis įstatymu, vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šis rodiklis taip pat daro įtaką pensijų didėjimui. Paaiškinsime.
Pensijos Apskaičiavimo Formulė
Pensija = bazinė pensija + 0,005 x s (darbo stažas) x k (asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas) x D (vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, patvirtintos iki mėnesio, už kurį mokama pensija, pirmosios dienos). Kaip tik pastarasis, kiekvieną ketvirtį didėjantis dydis lemia kiekvieno pensininko pensijos didėjimą. Draudžiamosios pajamos nuo 1995 metų sausio mėnesio iki 2003 metų rugpjūčio padidėjo žymiai daugiau negu du kartus.
Taip pat skaitykite: Pensijų naujovės
Tiesa, pastaraisiais metais jos didėjo, kaip ir bazinė pensija, vėlgi - nedažnai. Kiekvienas draudžiamųjų pajamų padidėjimas suskamba kiekvieno pensininko piniginėje. Tačiau nevienodai, priklausomai nuo gaunamos pensijos dydžio. Papildoma pensijos dalis padidėja tokiu pačiu procentiniu dydžiu, kokiu padidėjo draudžiamosios pajamos. Akivaizdu, kad didesnės pensijos padidės daugiau negu mažesnės.
Keli pavyzdžiai. Draudžiamosios pajamos nuo šių metų liepos 1 dienos bus 901 litas. Palyginti su ankstesniu rodikliu, jos padidės 1,693 procento. Vidutinė 2002 m. pensija - 323 litai (152 Lt - bazinė pensija ir 171 Lt - papildoma dalis) padidės: 171 Lt x 1,693 proc. = 2 Lt 89 ct. Žmogui gaunančiam 652 Lt pensiją (152 Lt bazinę pensiją ir 500 Lt papildomą dalį), ji padidės: 500 Lt x 1,693 proc. = 8,46 Lt.
Beje, šį padidėjimą galima apskaičiuoti ir žymiai paprasčiau: reikia savo pensijos papildomąją dalį (ji bus lygi iš visos pensijos atėmus pagrindinę - 152 Lt dalį) padauginti iš naujojo draudžiamųjų pajamų dydžio ir padalyti iš senojo. Jeigu antrojo pavyzdžio pensija būtų dar didesnė, o pirmoji dar mažesnė, padidėjimo skirtumas būtų dar ryškesnis.
Visuomenė atkreipė dėmesį į šią nelygybę. Lietuvos pensininkų reikalų taryba pasiūlė didinti pensijas ne diferencijuotai, o visiems vienodai. Kol kas, deja, geresnio pensijų didinimo mechanizmo dar nesugalvota. Kiekvienas draudžiamųjų pajamų padidėjimas - tai papildomos milijoninės išmokos iš Sodros biudžeto. Naujausias padidėjimas iki 901 lito pareikalaus surasti papildomai po keletą milijonų litų kiekvieną mėnesį.
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams, numatantiems pensijų skaičiavimo pokyčius senjorams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai nuo 2024 m. pradžios galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas. Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis.
Taip pat skaitykite: Kaip didės pensijos?
Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. bus nustatyti dideli specialieji poreikiai, po 2024 m. sausio 1 d. galės kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl šių poreikių prilyginimo dalyvumo lygiui.
Dėl to kiekvienais metais jų pensijos padidėja. „Sodra“ kasmet iki liepos turi perskaičiuoti dirbančių pensininkų pensijas. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos.
Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMAMMAMinimalioji mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. - 924 Eur, nuo 2025 m. sausio 1 d.
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pensijų kaupimą
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos.
Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais jis buvo padidintas iki 298,45 euro. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė pasiekė 7,16 euro.
Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Paskutiniu metu nemažai šalies politikų, užimančių įvairias pareigas ir kandidatuojančių į įvairias politines pozicija, pasidalijo Lietuvos ateities pensijų matymu ir vizijomis. Socialinio draudimo pensijos dydis priklauso nuo dirbančių ir socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų skaičiaus, jų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo tarifo.
Paliekant tarifo klausimą nuošalyje, pagrindiniai veiksniai, nulemiantys pensijų dydį, yra dirbančių asmenų skaičius, jų darbo užmokestis bei pensijų indeksavimo taisyklė. Pats paprasčiausias ir saugiausias pensijų indeksavimo būdas yra paremtas pensijų didinimu tokiu pat tempu, kiek yra išaugęs vidutinis darbo užmokestis.
Tokiu būdu didinant pensijas, laikotarpiais, kai užimtumo augimo tempas viršija pensijų gavėjų augimo tempą, socialinio draudimo sistemoje pradeda formuotis rezervas. Augant ekonomikai, verslams kuriant vis didesnį darbo vietų skaičių, rezervas auga ir socialinio draudimo sistemoje. Ekonomikai iš augimo fazės perėjus į nuosmukio fazę, verslams nustojus priimti naujus darbuotojus, pradėjus atleidinėti senus, sustabdžius darbo užmokesčio augimą, rezervas socialinio draudimo sistemoje nustoja kauptis ir pradeda mažėti.
Lietuvoje nuo 2017 metų yra formaliai taikomas indeksavimas pagal darbo užmokesčio fondo augimo tempą. Lyginant su indeksavimu tiktai pagal darbo užmokestį, indeksavimas pagal darbo užmokesčio fondą, augant užimtumui, didina pensijas spartesniu tempu, nestipriai kelia pakeitimo normą ir mažina rezervo formavimosi tempus. Toks indeksavimas, mažėjant užimtumui, didina pensijas lėtesniu tempu ir smukdo pakeitimo normą.
Nei vienas iš indeksavimo variantų negali garantuoti sistemos finansinio stabilumo spartesniu tempu augant pensijų gavėjų, o ne dirbančiųjų skaičiui, t. y. nuo visuomenės senėjimo jie apsaugoti negali, ir nereikia iš jų to tikėtis. Indeksuojant pensijas tokiu pat tempu, kiek yra išaugęs darbo užmokestis, yra palaikomas daugiau, mažiau pastovus santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio.
Indeksuojant pensijas pagal darbo užmokesčio fondo augimo tempą, pakeitimo norma yra linkusi po truputį augti, augant darbo užmokesčio fondui. Sistemai pastarasis variantas yra saugesnis tik tuo atveju, jeigu dirbančių asmenų skaičius yra linkęs mažėti.
Didžiausia pakeitimo norma buvo 2009 metais. Tokią aukštą pakeitimo normą nulėmė ne socialinio draudimo sistemos efektyvumas, o tai, kad buvo padidintos senatvės pensijos, o darbo užmokesčiai, dėl prasidėjusios finansinės krizės, paraleliai smuko. Socialinio draudimo sistema buvo nepajėgi palaikyti tokios aukštos pakeitimo normos ir išmokas mokėjo viršijant sistemos galimybes - trūkstamas lėšas skolinosi. Pakeitimo norma visada ūgteli metų pradžioje, kai pensijos yra didinamos, o vėliau, metų eigoje, augant darbo užmokesčiui, palaipsniui mažėja.
Nemažas skaičius įvairias pareigas užimančių politikų ar jų pavaldume esančių ministerijų tarnautojų per paskutinį rinkimų mėnesį spėjo supažindinti visuomenę su tuo kokia pensijų pakeitimo norma turėtų būti. Be jokios abejonės, pensijos apskaičiavimo formulę galima pakeisti, tačiau dėl to nepasikeis į socialinio draudimo biudžetą pervedamų įmokų apimtys.
Spartesnio indeksavimo taikymas neleis susiformuoti pakankamam rezervo lygiui ir sumažins socialinio draudimo sistemos finansinį tvarumą. Vienintelis tvarus būdas pakeitimo normos pakėlimui yra stipresnis nei buvo užimtumo augimas. Šioje vietoje gali susidaryti įspūdis, kad raktas į aukštesnes pensijas glūdi versle ir investiciniame klimate.
Didesnę pakeitimo normą garantuoja spartėjantis naujų darbo vietų kūrimas, tad pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas veiksniams, turintiems įtaką sprendimams atidaryti naujas gamyklas, plėsti veiklą Lietuvoje ar perkelti ją į Lietuvą iš kitų šalių. Šiuolaikinių ekonomikų padėtį apsprendžia šių ekonomikų darbo jėga ir jos gebėjimai. Investuotojus bus galima pritraukti, jeigu šalis galės pasiūlyti aukštos kvalifikacijos ir sąlyginai nebrangią darbo jėgą.
Jeigu reikiamos kvalifikacijos darbo jėgos šalyje nebus, investuotojai neis, net jei jie bus atleisti nuo visų mokesčių, nes toje šalyje paprasčiausiai nebus darbuotojų galinčių atlikti reikiamas funkcijas. Tad iš tiesų raktas į aukštesnę pakeitimo normą glūdi ne investiciniame klimate, o gyventojų išsilavinime.
Siekiant sukurti gerovės valstybę, pagrindinis dėmesys turi būti skirtas švietimui ir žinioms. Ne faktas, kad asmuo turi išsilavinimą, tačiau tai kokį išsilavinimą asmuo turi, yra pagrindinis šalies gamybos struktūrą apsprendžiantis veiksnys.
Visa kita: pagamintos prekės, jų kiekiai, sumokėti mokesčiai ir įmokos, iš jų paskirtos pensijos, apmokėjimai už nutiestus kelius ir t. t. yra rezultatas pamatinio veiksnio - švietimo, o ypač aukštojo mokslo. Raktas į ekonomikos sėkmę, aukštesnes pakeitimo normas ir gerovę visiems yra būtent čia. Geresnis išsilavinimas nulemia kitokios kokybės darbo pasiūlą rinkoje ir suteikia pagrindą pritraukti investicijas.
Nepaisant to, kad didesnis dėmesys aukštajam išsilavinimui ir šios veiklos laikymas pagrindiniu prioritetu yra vienintelis kelias į klestėjimą, politikai vengia juo eiti dėl keleto priežasčių. Aukštojo mokslo srities, kurioje dirba nedidelė gyventojų dalis, prioretizavimas jiems neatrodo kaip geras būdas užsidirbti rinkėjų balsus, nes universitetuose ir kolegijose, kaip pagrindiniame ir nepagrindiniame darbe, dirba tiktai apie 10,5 tūkst. darbuotojų.
Tai labai nedidelis elektoratas, lyginant su 620 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Antra priežastis yra ta, kad teigiamo švietimo poveikio ekonomikai reikia palaukti. Norėdami greitai pademonstruoti savo iniciatyvumo ir veržlumo vaisius ne vienas politikas pagalvojo, kad vertėtų pensijos formulę pakoreguoti taip, kad sistemoje nustotų kauptis rezervas, o pensijos augtų spartesniais tempais. Taip pat ne vienas iš jų siūlė sukauptą rezervą jau dabar panaudoti pensijų gavėjų gerovės didinimui.
Abu siūlymai yra grįsti gerais ketinimais, tačiau nulemiantys prastus padarinius. Jeigu Lietuvos ekonomiką ištiktų tokia pat krizė kaip 2008 metais ir socialinio draudimo sistemos pajamos būtų 21 proc. mažesnės nei poreikis išlaidoms (žr. į dvi hipotetines paskutines dryžuotų stulpelių grupes, imituojančias tariamą stiprų nuosmukį 2024 ir 2025 metais), tai sukauptas beveik trijų milijardų rezervas ištirptų per dvejus metus.
Socialinio draudimo sistemoje išlaidos viršijo pajamas kasmet nuo 2008 iki 2015 metų. Per šį sunkų aštuonerių metų laikotarpį socialinio draudimo sistemoje išlaidos viršijo pajamas 4 mlrd. eurų. Vėliau, pradedant 2016 metais, pajamos viršija išlaidas ir per šį, lengvesnių aštuonerių metų tarpsnį, socialinio draudimo sistemoje susiformuoja 3 mlrd. eurų rezervas.
Socialinio draudimo sistema šiuo laikotarpiu susilaukia ypatingo dėmesio: bazinės pensijos finansavimas iš socialinio draudimo biudžeto perkeliamas į valstybės biudžetą, o socialinio draudimo sistemos skolos, kurios augo ištisus aštuonis metus taip pat iškeliamos iš socialinio draudimo sistemos.
Jeigu socialinio draudimo sistemai būtų tekę padengti skolas pačiai iš pertekliaus, kuris pradėjo kauptis nuo 2016 metų, dar šiandien joje būtų ne 3 mlrd. rezervas, o 1 mlrd. eurų negrąžintų paskolų (neskaičiuojant palūkanų). Jeigu gi bazinė pensija būtų finansuojama iš socialinio draudimo įmokų, o ne iš pervedimų iš valstybės biudžeto, senatvės pensijos būtų augę daug kuklesniais tempais nei augo, pakeitimo norma būtų nuosekliai mažėjusi, o skolų apimtys būtų daug didesnės už 1 mlrd.
Dalies socialinio draudimo reikmių finansavimo perdavimas į valstybės biudžetą, sukūrė poreikį skolintis valstybės biudžeto reikmėms, paskatino naujų mokesčių atsiradimą ir poreikį įgyvendinti mokesčių reformą. Socialinio draudimo sistema 2008 metais įžengė į recesiją be didelių rezervų ir su labai stipriai padidintomis išmokomis.
Politikai ir administracines funkcijas atliekantys tarnautojai išmoko, kad negalima pensijų kelti tokiais tempais, kurių sistema nėra pajėgi palaikyti ilgu laikotarpiu ir kad nenumatytoms aplinkybėms, tokioms kaip krizės įveikti, biudžetuose turi būti sukaupti pakankamo dydžio rezervai. Šiai dienai socialinio draudimo sistemoje sukauptas 3 mlrd.
„Koks bus mano pensijos dydis?“ - šis klausimas aktualus daugeliui, rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. 2023 m.
Šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai, vyrų - 64 metai ir 6 mėnesiai. Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų. Nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažo senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri 2023 m.
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami.
Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 Eur (2023 m. metais tai bazinis pensijos dydis). Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 Eur.
Žmogus, išeinantis į pensiją 2023 metais, turi 16 metų stažo ir sukaupė 19 taškų. Bazinės pensijos dydis 2023 metais yra 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė siekia 5,70 Eur. Jei žmogaus stažas daugiau nei 33 metai (didesnis už būtinąjį stažą senatvės pensijai), bazinis bendrosios pensijos dalies dydis proporcingai padidėja.
Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai. Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2023 metais jis siekia 354 eurus.
Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis. Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie asmeninės paskyros, turi galimybę bet kuriuo metu suformuoti suvestinę apie savo sukauptą stažą ir įgytus apskaitos taškus. Suvestinės formavimas gali užtrukti iki kelių minučių. Pradėta užklausa baigiama vykdyti bet kokiu atveju - žmogus neprivalo laukti prisijungęs.
Apibendrinant, pensijų apskaičiavimo formulė Lietuvoje yra sudėtinga, tačiau suprantama, jei atsižvelgiama į visus svarbius veiksnius: bazinę pensiją, draudžiamąsias pajamas, darbo stažą ir indeksavimo principus. Svarbu sekti pokyčius ir naujienas, susijusias su pensijų sistema, kad būtumėte informuoti apie galimus pakeitimus ir jų įtaką jūsų pensijai.
| Elementas | Aprašymas |
|---|---|
| Bazinė pensija | Pagrindinė pensijos dalis, kurią nustato Vyriausybė. |
| Draudžiamosios pajamos | Vidutinės mėnesinės pajamos, nuo kurių mokėtos socialinio draudimo įmokos. |
| Darbo stažas | Laikas, per kurį asmuo dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. |
| Indeksavimas | Kasmetinis pensijų didinimas, atsižvelgiant į ekonominius rodiklius. |
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
tags: #padidintos #pensijos #paskaiciavimas