Kasmet pensijų gavėjai Lietuvoje sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Dažnai kyla klausimų, kaip ir kodėl keičiasi pensijos, todėl panagrinėkime pagrindinius aspektus, lemiančius pensijų augimą.
Pagrindiniai pensijų didinimo mechanizmai
Du pagrindiniai mechanizmai, kurie lemia pensijų augimą, yra pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams.
Pensijų indeksavimas
Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Pensijos indeksuojamos pagal nustatytą formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą bei infliaciją.
Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais jis buvo padidintas iki 298,45 euro. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė pasiekė 7,16 euro.
Pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams
Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Svarbu tai, kad šie pokyčiai nėra bendriniai, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Pavyzdžiui, jei žmogus pernai dirbo už minimalų atlyginimą, 924 eurus „ant popieriaus“, jis sukaupė vienerių metų darbo stažą ir 0,49 pensijų apskaitos taško. Tokiu atveju senatvės pensija gali padidėti apie 12 eurų, jei žmogus jau buvo sukaupęs būtiną darbo stažą. Jei ne - padidėjimas kuklesnis, apie 3,50 euro.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba „Sodra“ skaičiuoja, kad šiemet pensijų naujinimas palies per 120 tūkst. žmonių, tiek senatvės, tiek negalios pensijos gavėjų, kurie per 2024 metus dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas.
Visiems pensijų gavėjams, kurie toliau aktyviai dalyvauja darbo rinkoje, pensijos padidėja dėl to, kad toliau kaupiasi papildomas darbo stažas ir pensijų apskaitos taškai. Kuo ilgiau žmogus dirba ir kuo didesnį atlyginimą gauna, tuo daugiau apskaitos taškų jis sukaupia. Būtent šie taškai yra viena iš keturių pagrindinių sudėtinių dalių, kurios lemia pensijos dydį: darbo stažas, individualiai sukaupti taškai, bazinės pensijos dydis ir vieno taško vertė.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai, jo įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis, apskaitos taško vertė. Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlyginimą - 2024 metais tai buvo 924 eurai neatskaičius mokesčių - atnaujinus pensiją žmogus įgyja 0,49 pensijos apskaitos taško ir 1 metus pensijų socialinio draudimo stažo.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Jei pensija atnaujinama birželį - kompensacija išmokama už visus penkis mėnesius.
Svarbiausia, kad šiam procesui nereikia teikti jokių papildomų prašymų, viskas atliekama automatiškai, remiantis oficialiais duomenimis apie darbo laikotarpį bei sumokėtas socialinio draudimo įmokas.
Kada sulauksime padidintų išmokų? Pensijų atnaujinimo procesas prasidėjo gegužės mėnesį, tačiau oficialus terminas, iki kada jis turi būti baigtas - liepos pabaiga. Tai reiškia, kad dauguma dirbančių pensininkų padidintas išmokas turėtų gauti jau artimiausiomis savaitėmis.
Kodėl kai kurių pensijos nepadidėja?
Nors dauguma dirbančių pensininkų gali tikėtis augančių pajamų, yra dalis žmonių, kuriems pensijos dydis nesikeičia. Dažniausiai taip nutinka dėl 2018 metais įsigaliojusių pokyčių, kai pensijos buvo perskaičiuojamos ir įvesta taip vadinama „nemažinimo taisyklė“. Tai reiškia, kad jei naujas perskaičiavimas rodo mažesnę sumą nei jau mokama, paliekamas senasis, didesnis dydis.
Negalios pensijų atveju padidėjimas galimas tik tuo atveju, jei naujai sukauptų apskaitos taškų skaičius viršija jau anksčiau priskirtą skaičių, kuris buvo numatytas pagal žmogaus dalyvumo lygį.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tuo metu daliai senatvės pensininkų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė.
Socialinės išmokos ir parama neįgaliesiems
Nuo 2020 metų įsigaliojo sprendimai, kurie gali būti aktualūs negalią turintiems vaikams, dirbantiesiems ar pensinio amžiaus žmonėms: paaugo kai kurios išmokos, keičiasi įdarbinimo rėmimo tvarka bei reikalavimai socialinėms įmonėms, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
- Vaiko pinigai: Negalią turintiems vaikams, kaip ir gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, kartu su 60 eurų dydžio vaiko pinigais mokama 40 eurų papildoma išmoka. Lietuvoje vaiko pinigus ir papildomą išmoką gauna 15,2 tūkst. neįgalių asmenų iki 21 metų, iš 14,9 tūkst.
- Netekto darbingumo pensijos: Nuo šių metų augo ir netekto darbingumo bei invalidumo pensijos, kurios mokamos neįgaliesiems, netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo. Netekto darbingumo pensijos, kaip ir senatvės, 2020 metais didėjo apie 9 proc.
- Šalpos pensijos: 2020 metais didėjo šalpos išmokos, kurias gauna apie 60 tūkst. asmenų. Šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės, o bazė padidėjo nuo 132 iki 140 eurų. Vienas ryškiausių pokyčių nuo 2020 metų - padidintos šalpos pensijų „grindys“ neįgaliesiems.
- Tikslinės kompensacijos: Neįgaliesiems, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, mokamos tikslinės kompensacijos. Jų dydis taip pat priklauso nuo bazės, o ji šiemet auga nuo 114 iki 117 eurų. Tai - papildoma išmoka, kuri gali būti mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tikslines kompensacijas gauna 93 tūkst.
- Kompensacijos automobiliui įsigyti ar pritaikyti: Negalią turintys suaugusieji arba šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus, vieną kartą per 6 metus gali pasinaudoti kompensacija lengvajam automobiliui nusipirkti arba pritaikyti.
Prašyti asmeninio asistento paslaugų gali asmenys nuo 16 metų, kuriems nustatytas lengvas, vidutinis, sunkus neįgalumo lygis ar 55 proc. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Projektui iš viso skirta 4,9 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje ir kuriems yra nustatytas 45 proc. Finansinė pagalba teikiama, kai negalią turintis studentas anksčiau nėra įgijęs atitinkamos studijų pakopos išsilavinimo.
2020 metais įsibėgėja praėjusių metų antroje pusėje priimto Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimas dėl neįgaliųjų, gyvenančių socialiniuose būstuose.
Šiai metais įsigalioja Socialinių įmonių įstatymo pataisos, pagal kurias neįgaliuosius įdarbinančios socialinės įmonės skatinamos aktyviau įdarbinti sunkesnę negalią turinčius darbuotojus. Subsidija asistento išlaidoms mokama, kai yra nustatytas asistento pagalbos poreikis neįgaliojo darbo funkcijoms atlikti. Socialinė įmonė ne mažiau kaip 75 proc. Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas bus keičiamas į socialinės įmonės statusą. Socialinėje įmonėje ne mažiau nei pusę darbuotojų turės sudaryti neįgalieji: 40 proc. ir daugiau - žmonės, turintys sunkų ar vidutinį neįgalumą arba neviršijantį 40 proc. darbingumą, ir 10 proc. - žmonės, kuriems nustatytas 25 proc. Neįgalių darbuotojų darbo laikas per mėnesį turės sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. Socialinės įmonės iš neremtinos veiklos galės gauti ne daugiau nei 15 proc.
Nuo sausio pradžios bazinės socialinės išmokos dydis siekia 49 eurus, tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 147 eurų, o valstybės remiamos pajamos siekia 157 eurus. Šie baziniai dydžiai naudojami apskaičiuojant socialinių išmokų dydžius ir nustatant teisę gauti tam tikrą paramą, t. ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS - 184 EURAI.
Nuo 2023 m. sausio šalpos pensijų bazė padidėjo nuo 173 eurų iki 184 eurų. Nuo jos priklauso šalpos išmokų dydžiai. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Teisę gauti šalpos pensiją turi vaikai su negalia, senatvės pensijos amžių sukakę arba netekusiais 45 proc.
TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ - 147 EURAI. Nuo 2023 m. Tikslines kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst.
VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS - 157 EURAI. Nuo sausio pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 10 eurų, jis siekia 157 eurus.
BAZINĖS SOCIALINĖS IŠMOKOS DYDIS - 49 EURAI. 2023 m. padidinus šį dydį nuo 46 iki 49 eurų, atitinkamai padidėjo nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.
Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
Ekonominės prognozės ir verslo aplinka
Prognozės: šiemet infliacija greičiausiai perkops 10 proc. Šiuos vos prasidėjusius metus ekonomikos ekspertai jau vadina klestėjimo era. Viliamasi, kad padidėjusios sąskaitos už šildymą sumažins gyventojų apetitą kuo daugiau pirkti, ypač skolon. Pats liūdniausias scenarijus Lietuvos ekonomikai šiemet dar neprognozuojamas. „Kietojo nusileidimo”, kuriuo dar pernai mūsų šalį gąsdino ne vienas užsienio ekspertas, artimiausiuose Lietuvos planuose nėra.
- Sunku prognozuoti, kokie bus šie metai. Nežinia, ar pasitvirtins ekonomikos ekspertų prognozės, kad pasiekėme aukščiausią ekonomikos plėtros tašką. Neaišku, kokios bus žaliavų kainos, jau nekalbant apie mėsos, pieno produktų kainas. Tai tiesiogiai susiję su perkamąja vartotojų galia. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad tos verslo sritys, kur sukoncentruota didelė rinkos dalis, toliau klestės. Tai pieno, mėsos pramonė, energetikos ir statybos sektoriai. Tačiau apdirbamoji pramonė, baldų, mašinų, elektronikos įmonės gyvens sunkiau. Esu įsitikinęs, kad tikrai laukia ūkio sulėtėjimas, bet nemanau, kad sulauksime „kieto nusileidimo”. Nei gyventojai, nei įmonės nėra tiek daug įsiskolinę, kad sulauktume tokio liūdno scenarijaus.
Svarbiausiu klausimu šiemet išliks energetika. Iš trigalvio slibino gimusį liūtuką reikės dar ilgai auginti ir penėti. Kitas dalykas - eksportas. Su tuo labai susijusi Investicijų skatinimo programa. Apie ją nebuvo pakankamai diskutuota su socialiniais partneriais, todėl gali strigti Seime dėl darbo rinkos lankstumo priemonių. Seimas prieš rinkimus nenorės pyktis su profsąjungomis.
- Šie metai lengvesni nebus, nes brangsta energetikos ištekliai. Silpniausios įmonės, visas provincijos verslas, pritraukiantis nedidelius klientų srautus, patirs sunkumų dėl minimalios algos didinimo. Bėda ta, kad Vyriausybė, keldama minimalią algą, nekeičia neapmokestinamosios dalies. Tai reiškia, kad įmonėms didėja mokesčių našta. 2007 m. apskritai nepavyko priimti įstatymų, lengvinančių smulkiųjų verslininkų gyvenimą. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas tuščias kaip rėtis, mūsų reikalais besirūpinančio departamento prie Vyriausybės ar Ūkio ministerijos taip pat neiškovojome. Skyriaus pervadinimas departamentu nekeičiant funkcijų ir įgaliojimų realiai nieko nepakeis. Manau, pirmiausia reikėtų pakeisti strategus, kurie koordinuoja smulkų ir vidutinį verslą, bet nežinau, kaip tai reikėtų daryti, nes juos gina stambusis kapitalas. Šis įsitikinęs: jei leis pagerinti sąlygas mums, kurioje nors srityje pablogės jų pačių padėtis.
- Stabilesnės aplinkos verslui 2008 m. sunku tikėtis. Metų pradžioje brangstant energetikos ištekliams ir padidėjus akcizams infliacija gali pasiekti rekordines aukštumas. Esame įsipareigoję Europos Sąjungai padidinti akcizus alkoholiui ir tabakui, o šios grupės sudaro nemenką vartojimo kainų svorį. Kitąmet daugelis analitikų prognozuoja ekonomikos augimo lėtėjimą, nors, manau, jis nebus labai žymus. Papildomą stimulą didėti vidaus paklausai ir vartojimui duos dovanos iš biudžeto - sumažėjęs gyventojų pajamų mokestis, pakeltos viešojo sektoriaus darbuotojų algos, pensijos ir kitos socialinės išmokos.
Galima prognozuoti, kad 2008-aisiais sulėtės statybų ir nekilnojamojo turto sektorių plėtra. Aš tai vertinčiau teigiamai - taip sumažės įtampa darbo rinkoje ir ap-skritai visoje ekonomikoje. Statybų sektoriaus bumas iš mūsų ekonomikos atėmė labai daug išteklių, tad mažesnės apsukos palengvintų bendrą situaciją. Šiemet išliks aktualūs tie patys klausimai - stabilumo, ekonomikos perkaitimo. Norisi tikėtis, kad bus skiriama daugiau dėmesio fiskalinei politikai. Būtina atkreipti dėmesį į mokesčių sistemą, nes šiandien ji nėra subalansuota. Vienos verslo sritys moka didesnius mokesčius, kitos - mažesnius.
- Labai svarbu, kad būtų priimti investicijoms palankūs sprendimai, nes Lietuva labai smarkiai atsilieka nuo pagrindinių savo konkurenčių. Manau, šiemet laukia rimti iššūkiai darbo rinkoje. Lietuvoje per daug reikalaujama iš darbdavio, apstu beprasmiškų dalykų, labai sunku atsivežti aukštos kvalifikacijos specialistų. Jei jie ne iš ES šalių, reikia nueiti kryžiaus kelius, kad Lietuvoje įdarbinti specialistai galėtų čia atsivežti savo šeimas. Ateinančiais metais reikia ambicingai imtis švietimo reformos. Be to, manome, kad Trišalė taryba atgyveno ir nebeatitinka laiko dvasios.
Lietuvos bankų asociacijos manymu, darbo užmokesčio didinimas neatsižvelgiant į ekonomines galimybes labai sumažins darbo rinkos lankstumą, dar labiau pristabdys ekonomiką, valdžios išlaidas padidins 750 mln.
Parlamentarai didelės skubos tvarka pataisė ir darbdavius išgąsdinusius Darbo kodekso straipsnius. Nuo liepos 1-osios įsigaliojusios Darbo kodekso pataisos numatė, kad į bazinį atlygį, nuo kurio skaičiuojamas atlyginimas, turėtų būti įtraukiamas ir užmokestis už viršvalandžius, premijos. Atsižvelgdamas į verslininkų priekaištus Seimas nusprendė, kad nuo rugpjūčio 1 d. už viršvalandžius, darbą naktimis turėtų būti mokamas ne mažiau nei 1,5 karto už realų didesnis užmokestis. Už darbą poilsio arba švenčių dienomis turės būti mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, arba kompensuojama suteikiant laisvą dieną. Iki rugpjūčio 1 d. galios nuo liepos įsiteisėjusi tvarka.
Įstatyminiai pakeitimai ir indeksavimas
Priimtas įstatymas numato, kad visos socialinės išmokos, taip pat pareigūnų, karių ir teisėjų valstybės pensijos nuo kiekvienų metų sausio 1 d. turės būti didinamos ne mažesniu dydžiu nei prieš tai buvusių metų liepos vidutinė metinė infliacija. Remiantis įstatymu, Vyriausybė jau nuo kitų metų sausio 1 d. turėtų indeksuoti visas socialines išmokas ne mažiau nei 9,3 proc. Tokiu pat dydžiu turėtų būti indeksuojamas ir minimalus valandos atlygis, ir minimalus darbo užmokestis. Šalies ekonomistai ne kartą yra sakę, kad indeksavimas gali lemti tolesnį kainų augimą.
| Rodiklis | Dydis |
|---|---|
| Bazinė socialinė išmoka | 49 eurai |
| Tikslinių kompensacijų bazė | 147 eurai |
| Valstybės remiamos pajamos | 157 eurai |
| Šalpos pensijų bazė | 184 eurai |
| Bazinės pensijos dydis (2025 m.) | 298,45 euro |
| Vieno apskaitos taško vertė (2025 m.) | 7,16 euro |
tags: #ar #sulauksime #padidintos #pensijos