Fizinis aktyvumas yra bazinis sveikatos pamatas. Žmogaus kūnas yra sukurtas judėti, tam fizinis aktyvumas yra labai svarbus asmens gyvenimo veiksnys. Svarbiausia - ugdyti vaikų poreikį būti fiziškai aktyviems ir siekti, kad fizinis aktyvumas taptų neatskiriama jų kasdienio gyvenimo dalimi.
Fizinio aktyvumo svarba ir veiksniai
Visa veikla, susijusi su judėjimu, yra fizinė, pavyzdžiui, ėjimas, namų ruošos darbai, mankštinimasis. Fizinė veikla gali pareikalauti labai mažų arba labai didelių pastangų. Dažniausiai vaikų fizinis aktyvumas pasireiškia laisvalaikiu sportuojant, žaidžiant judrius žaidimus, bėgiojant ir pan. Kuo daugiau energijos suvartojama, tuo fizinis aktyvumas yra didesnis, kuo mažiau - mažesnis.
Vienintelio atsakymo nėra ir negali būti, kodėl vieni vaikai ir suaugusieji yra fiziškai aktyvūs, o kiti - ne. Žmogaus fizinis aktyvumas priklauso nuo daugelio priežasčių. Tos priežastys yra vadinamos fizinio aktyvumo veiksniais. Nuo žmogaus nepriklauso, žmogus negali pasirinkti nei gimimo datos, nei lyties. Berniukai yra aktyvesni už mergaites, vaikai yra aktyvesni už suaugusius. Labai svarbu žinoti priežastis, kurios trukdo būti fiziškai aktyviam. Gerai pagalvojus, pasirodys, kad daugelį jų galima pašalinti.
Labai svarbu suprasti skirtumą tarp žinojimo, kodėl reikia būti aktyviam ir kaip būti fiziškai aktyviam. Žinios apie fizinio aktyvumo naudą (kodėl reikia būti fiziškai aktyviam?) nelabai gali paveikti žmogaus fizinį aktyvumą. Žinojimas kaip būti fiziškai aktyviam, yra vienas svarbiausių fizinio aktyvumo kaitos veiksnių.
Artimiausių draugų bei šeimos narių fizinis aktyvumas skatins tavo aktyvumą. Ir atvirkščiai, tu gali paveikti draugų ir šeimynos aktyvią elgseną. Svarbu teisingai įvertinti padėtį ir pasirinkti tinkamą sprendimą. Norint būti sveikam reikia sportuoti, mankštintis, t.y. būti fiziškai aktyviam. Nemažiau svarbu žinoti, kodėl fizinis aktyvumas stiprina sveikatą ir kaip būti fiziškai aktyviam?
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Fizinio aktyvumo nauda sveikatai
Svarbiausias priežastis galima suskirstyti į tris grupes:
- Gerina kūno išvaizdą, laikyseną, raumenų veiklą.
- Padeda bendrauti su aplinkiniais, dirbti komandoje.
- Stiprina kaulus, mažina ligų riziką, gerina gyvenimo kokybę.
Fizinis aktyvumas turi teikti džiaugsmą, todėl ji planuodamas teik pirmenybę fiziniam aktyvumui, kurį labiau mėgsti. Nepamiršk - jis turi būti visapusiškas. Siekiami fizinio aktyvumo tikslai stiprina pasitikėjimą savimi. Todėl visuomet gerai pagalvok, ar įgyvendinsi tai, ką planuoji. Klaidinga manyti, kad mankštinimasis yra nemalonus ir varginantis darbas. Tai ne darbas, o maloni veikla.
Jis netūrėtų būti vienodas visiems, koks fizinis aktyvumas turėtų stiprinti sveikatą. Toks pat fizinis aktyvumas vienam gali būti sveikas, kitam - per sunkus arba per lengvas. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus fizinės būklės ir siekiamų tikslų.
Visuomenės sveikatos centro duomenimis, tiriant atsitiktinai parinktus 20 - 64 m. Lietuvos gyventojus buvo nustatyta, kad apie 40 proc. vyrų ir moterų visiškai neužsiima aktyvia fizine veikla.
Padedatreniruoti raumenis. Mankštos pratimai, reguliariai atliekami ne rečiau kaip 4 kartus per savaitę ir ne trumpiau kaip 30 min. (optimali mankštos trukmė - 30 - 60 min.), laikomi pakankamu fiziniu aktyvumu. Reguliariai mankštindamiesi suaugės žmogus gali 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą bei sustiprinti sveikatą. Taip kiekvienas gali 10 -15 metų sumažinti savo biologinį amžių.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Fizinį aktyvumą geriausia didinti kasdien, pavyzdžiui, kasdien eiti į darbą pėsčiomis. Jei į darbą tenka vykti viešuoju transportu, tuomet bent dalį kelio reikėtų eiti pėsčiomis. Rekomenduojama lipti laiptais, o ne naudotis liftu. Namų ruošos darbus rekomenduojama atlikti energingai ir greitai. Vakarais, užuot gulėjus priešais televizorių, geriau pasivaikščioti lauke. Pradėti mankštintis niekada nevėlu. Kiekvienas gali pasirinkti tinkamą mankštos rūšį, kuri stiprins fizinę jėgą, didins lankstumą ir ištvermę.
Ne kiekvienas nori ir gali eiti mankštintis į sveikatingumo centrą ar bėgioti stadione. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių fizinę veiklą supranta kaip, pavyzdžiui, darbą sode ar kitokią fizinės veiklos rūšį, kuria jis užsiima atlikdami įvairius buities darbus.
Pagyvenusiems žmonėms saugiausias pasivaikščiojimas gryname ore. Reguliarus ir nuolatinis vaikščiojimas sumažina sąnarių ir raumenų skausmus, sustingimą, stabdo audinio išretėjimą, o jau išsivysčius osteoporozei, gerina kraujo apytaką kauluose, kartu gerindamas kalcio, reikalingo kaulų mineralizacijai, pasisavinimą. Be to, nuolatinis vaikščiojimas lėtina diabeto eigą (gerina gliukozės pasisavinimą audiniuose), gerina kraujotaką, stiprina širdies raumenį, reguliuoja kraujospūdį.
Ilgametė pedagoginė patirtis ir moksliniai tyrimai parodė, kad fizinis aktyvumas yra naudingas visų žmonių - įvairių lyčių (vyrų, moterų, vaikų), įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės, įskaitant ir neįgalius žmones - fizinei, socialiniai ir psichiniai sveikatai tausoti ir stiprinti. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat pabrėžia teigiama fizinio aktyvumo poveikį gerinant mitybos įpročius, mažinant tabako, alkoholio, narkotikų vartojimą, smurtą, didinant funkcinius gebėjimus, skatinant bendravimą ir socialinę integraciją.
Mokinių sveikatos ugdymas daugeliu atveju susijęs su jo protinio darbingumo pedagoginiu reguliavimu, nervų sistemos tausojimu, reguliariu fiziniu aktyvumu. Mokinių sveikatai įtakos turi daug veiksnių, dažniausiai socialiniai ir ekonominiai. Vienis svarbiausių socialinių veiksnių yra socialinė aplinka (mikroaplinka ir makroaplinka), dienotvarkė, patalpų higiena, buitinės ir mokymosi sąlygos, medicininė - sanitarinė pagalba. Įvairios fizinio aktyvumo rūšys padeda išsaugoti sveikatą.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Sveika gyvensena turi tapti gyvenimo būdu nuo pat pirmųjų gyvenimo minučių, t.y. nenutrūkstamas procesas, apimantis visą vaiko-paauglio-jaunuolio ugdymo laikotarpį. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių įsitikinimas, kad judėjimo aktyvumas, derinamas su sveika mityba, padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą, jau tapo kultūros dalimi, o aktyvaus laisvalaikio leidimo formos - neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi ir įpročiu.
Atliktų tyrimų duomenimis, sportuojantys paaugliai pasižymi didesne socialine integracija bei savigarba. Tačiau nėra atskleista, kurie mokymosi veiksniai ir mokymosi paskatos yra susiję su savigarbos jausmu. Be to, dar stokojama duomenų, rodančių, kaip psichosocialinės sveikatos rodikliai siejasi su įvairia fiziškaiaktyvia veikla.
Gerontologijos mokslo įrodyta, kad senėjimo procesas yra dviejų rūšių: vienas - fiziologinis senėjimo procesas, antras - patologinis, t.y. priešlaikinis. Tai reiškia, kad toje pačioje amžiaus grupėje gali būti skirtingo biologinio amžiaus, nevienodos sveikatos bei skirtingo darbingumo žmonių.
Metams bėgant iš esmės kinta individo lankstumas, greitumas, ištvermė, taip pat bendroji ištvermė. Taip pat žymiai sumažėja pagyvenusių asmenų, niekada nesportuojančių ištvermė, tai pastebima dirbant įvairius darbus, motorinėje veikloje, kuri reikalauja ypatingų jėgos, greičio fizinių ypatybių. Labai svarbu žinoti, kad po intensyvaus fizinio krūvio staiga sutrinka pagyvenusių žmonių kvėpavimas, pailgėja darbingumo atsistatymo periodas.
Jeigu pagyvenę žmonės atlieka fizinius pratimus ar užsiiminėja bet kokia fizine veikla, tai pamažu sulėtėja su senėjimo procesas, pagerėja judesių koordinacija, auga raumenų masė, pagerėja greitumo, ištvermės, jėgos bei lankstumo ypatybės, o aktyviai užsiiminėjantys kūno kultūra atrodo gerokai jaunesni už nesportuojančius bendraamžius.
Reguliarūs,nuolat didėjantys fiziniai krūviai gerina žmogaus savijautą, miegą, atmintį, pagerėja bendras organizmo darbingumas, padidėja organizmo atsparumas deguonies trūkumui, įvairiems infekciniams susirgimams, toksinių medžiagų poveikiui bei piktybiniams augliams susidaryti. Visų organizmo sistemų atsinaujinimas, tobulėjimas galimas tik tada, kai panaudojamas plataus fizinių pratimų arsenalas, nuolat didina treniruočių krūvių apimtis bei jų intensyvumas.
Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) nurodo, jog optimali (gera) sveikata - ta ne vien nebuvimas, bet visiška fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveikata turėtų būti apibūdinta kaip būsena (būklė), įgalinanti bet kurio amžiaus žmogų aktyviai gyventi ir iišlaikyti savo funkcinę nepriklausomybę pasenus. Vadinasi, sveikata yra žmogaus būklė, kurią sąlygoja fizinė, socialinė ir psichinė dimensijos. Ši būklė leidžia individui kasdien tenkinti asmeninio gyvenimo, buities, laisvalaikio ir kitas reikmes, taip pat padeda savo sugebėjimus realizuoti profesinėje ir kitoje veikloje.
Ypač svarbus sveikatos komponentas - tai fizinis pajėgumas. Neretai jis apibrėžiamas kaip sugebėjimas patenkinamai atlikti fizinį darbą ar tradiciškai gali būti siejamas su kai kuriomis profesijomis (apsaugos darbuotojo, gaisrininko ir pan.) ir ypač - su sportine veikla, t.y. specifinė užduotimi, kuria siekiama maksimaliai išlaisvinti su viena ar kita sporto šaka susijusius fizinio pajėgumo komponentus.
Tėvų vaidmuo ugdant sveikos gyvensenos įpročius
Nustatyta, kad tėvai siekia padėti vaikams įgyti visuminę sveikos gyvensenos sampratą, įsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius ir nuostatas, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti juos rinktis sveiką gyvenimo būdą. Tėvų teigimu, dažnai vaikams būrelius tenka rinkti ne pagal veiklą, o pagal turimus šeimos finansus.
Tėvai komentuoja, kad sveikos gyvensenos įpročius įgyjama būtent vaikystėje, todėl tikėtina, kad jei patys tėvai ir pedagogai sugebės padėti vaikams suvokti sveikos gyvensenos ir sveikatos raštingumo svarbą, išmokys tinkamai maitintis bei būti fiziškai aktyviais, vaikai ir suaugę išliks sveikos gyvensenos šalininkais. Galima daryti išvadą, kad investicijos į vaikų sveikos gyvensenos ugdymą, jų ankstyvame amžiuje " tai investicijos į ateities visuomenės sveikatą.
💪 FIZINIO AKTYVUMO svarba vaikams 🏀 Judėkite ir rūpinkitės savo kūnu! 🚶♀️
Veiksniai, skatinantys vaikus rinktis sveiką gyvenseną
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog tėvų nuomone sveikos gyvensenos ugdymas vykdomas neformaliosios veiklos metu efektyviausias, tenkinantis vaikų poreikius, suteikiantis daugiau sveikos gyvensenos įgūdžių, kurie tampa kasdieniais įpročiais, keičiantis vaikų požiūrį į sveiką gyvenseną. Tačiau, net 44 proc. respondentų galvoja, kad mažesnės būrelių kainos, būtų skatinantis veiksnys vaikų sveikai gyvensenai.
Šiek tiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustų tėvų galvoja, kad geresnės sąlygos sporto užsiėmimams ir sveikos gyvensenos ugdymui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, skatintų vaikus daugiau domėtis sveikos gyvensenos principais. Kad didesnis aplinkinių sveikatos raštingumas ir sveiko gyvenimo būdo puoselėjimas būtų veiksnys, skatinantis vaikų sveiką gyvenseną, galvoja 13 proc. respondentų, o, kad didesnė informacijos sklaida apie sveiką gyvenseną, jos naudą sveikatai tik 3 proc. apklaustųjų.
6 proc. apklaustų tėvų pasirinko atsakymo variantą kita , nurodydami, kad jų nuomone, vaikų norą sveikai gyventi įtakoja visa išvardintos veiksnios grupė, o ne pavienis veiksnys.
Senyvo amžiaus asmenų fizinis aktyvumas
Sėkmingas senėjimas turi būti siejamas su puikiu fiziniu pajėgumu. Pastaruoju metu egzistuoja du senyvo amžiaus asmenų fizinio aktyvumo modeliai. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad didesnė dalis respondentų (. Fizinis aktyvumas yra bazinis sveikatos pamatas.
Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad didesnė dalis respondentų (33,7 %) savo sveikatą vertina neblogai, 30,2 % - blogai ir tik nedidelė dalis apklaustųjų (20 %) teigia, kad jų sveikata gera, puikios sveikatos respondentų buvo 1,5 %. Analizuojant sveikatos vertinimą pagal lytį, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p=0,007). Tyrimo rezultatai parodė, kad 32,8 % moterų savo sveikatą vertina blogai, daugiau nei trečdalis (38,8 %) savo sveikatą vertina neblogai. Atitinkamai tokių vyrų buvo 24,6 % ir 23,1 %. Labai gerai savo sveikatą vertina 26,2 % vyrų ir tik 9 % moterų, gerai - 24,6 % vyrų ir 17,9 % moterų. Vienodas procentas (po 1,5 %) moterų ir vyrų mano, kad jų sveikata yra puiki.
Labai svarbu senyvame amžiuje kuo ilgiau išlikti savarankišku kasdieninėje veikloje, o fizinė veikla padeda jo neprarasti ir suteikia daugiau naudos sveikatai. Fizinis aktyvumas yra reikšmingas senėjimo prevencijai, funkcinio savarankiškumo palaikymui, negalios rizikos mažinimui ir viso gyvenimo gerovės didinimui. Tyrimas parodė, kad didelė dalis senyvo amžiaus asmenų savo sveikatą vertina neblogai. Daugumos respondentų sveikatos būklė išliko nepakitusi, nei buvo prieš metus.
tags: #vaiku #fizinis #ir #funkcinis #darbingumas