Šiandieninėje visuomenėje, kurioje socialiniai ryšiai ir tarpasmeninis bendravimas vaidina itin svarbų vaidmenį, socialinis asmenybės kompetentingumas tampa vis aktualesnis. Tai apima gebėjimą efektyviai bendrauti, suprasti kitų emocijas, valdyti konfliktus ir sėkmingai integruotis į socialinę aplinką.
Socialinis kompetentingumas apibrėžiamas kaip asmens gebėjimas sėkmingai ir efektyviai bendrauti bei sąveikauti su kitais žmonėmis įvairiose socialinėse situacijose. Tai apima platų spektrą įgūdžių ir savybių, tokių kaip empatija, komunikacija, konfliktų valdymas, savimonė ir gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų socialinių kontekstų.
Socialinis elgesys yra esminis žmogaus gyvenimo aspektas, apimantis įvairias sąveikas ir reakcijas į kitus asmenis bei socialinę aplinką. Socialinis elgesys - tai individo, tam tikros grupės ar bendruomenės elgsena, veiksmai ar manieros bendraujant su kitais žmonėmis.
Socialinis elgesys lemia, kaip tarpusavyje sąveikauja individai, tam tikros socialinės grupės ar visuomenės. Iš esmės, tai yra atsakas į tai, kas tam tikroje kultūroje yra priimtina ir nepriimtina, ko reikalaujama iš žmogaus. Socialinis elgesys yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, apimanti tiek sąmoningas, tiek nesąmoningas reakcijas į kitus žmones.
Socialinis elgesys apima įvairias sąveikas ir reakcijas į kitus asmenis bei socialinę aplinką.
Taip pat skaitykite: Efektyvus vartotojų pritraukimas
Socialinio elgesio pasireiškimo formos
Socialinis elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo situacijos ir individo asmeninių savybių. Vienas iš dažnų reiškinių, susijusių su socialiniu elgesiu, yra socialinis nerimas.
Socialinis nerimas
Socialinis nerimas yra nerimas, kylantis socialinėse situacijose. Socialinis nerimas gali pasireikšti specifinėse situacijose, pavyzdžiui, susijusiose tik su valgymu viešoje vietoje, kalbėjimu viešai ar susitikimu su kitos lyties asmeniu.
Dažniausiai sukeliami socialinio nerimo skundai:
- Nerimas dėl kasdienės veiklos, susijusios su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, nerimas susitikti su nepažįstamais žmonėmis, pradėti pokalbius, kalbėti telefonu, dirbti ar apsipirkti.
- Socialinės veiklos vengimas, pavyzdžiui, vengimas dalyvauti grupės pokalbiuose, valgyti su kompanija, dalyvauti vakarėliuose.
- Akių kontakto vengimas.
- Dalyvaujant veikloje jaučiamas nuolatinis nerimas.
- Nerimas dėl kažko, kas yra suvokiama esant gėdinga, pavyzdžiui, paraudimas, prakaitavimas ar pasirodymas nekompetentingu.
Svarbu atskirti socialinį nerimą nuo įprasto nerimo. Paprastai nerimas kyla, kai galvojame apie galimai ateityje įvyksiančius mums baisius įvykius. Socialinis nerimas yra labiau apibrėžtas - jis kyla tose situacijose, kurios yra susijusios su kitais žmonėmis, galimybe atsidurti dėmesio centre, galimybe būti kitų pastebėtiems ir vertinamiems.
Socialinis nerimas ir socialinė fobija
Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys, o socialinio nerimo sutrikimas (sinonimas - socialinė fobija) yra kur kas retesnis. Apie 40% žmonių mano, jog turi socialinę fobiją. Tačiau iš jų tikrai serga tik 12%. Kiti tiesiog turi pavienius arba ne tokius ryškius simptomus, kurie neatitinka psichiatrinės diagnozės kriterijų.
Taip pat skaitykite: Daugiau apie Draugijos veiklą
Socialinio nerimo įveikimas
Socialinio nerimo vengimas ar saugumo siekiantis elgesys neleidžia ištrūkti iš socialinio nerimo spąstų. Efektyviausias socialinio nerimo gydymas yra psichoterapijos ir medikamentinio gydymo kombinacija.
Socialinį nerimo sutrikimą turintis žmogus stipriai kenčia - patiria didžiulį diskomfortą kasdienėse situacijose arba izoliuojasi, kas skatina vienišumo jausmą ir dažnai išsivysto į depresiją, alkoholizmą, panikos ar kitus nerimo sutrikimus. Psichoterapija gali padėti greičiau sugrįžti į visavertį gyvenimą.
Socialinės kompetencijos ugdymas
Socialinis kompetentingumas nėra įgimta savybė - jį galima ugdyti ir tobulinti visą gyvenimą. Yra įvairių būdų, kaip tai padaryti:
- Mokymai ir seminarai: Yra daugybė mokymų ir seminarų, skirtų socialinio kompetentingumo ugdymui. Šiuose mokymuose dalyviai gali įgyti teorinių žinių, praktinių įgūdžių ir išmokti efektyvių bendravimo technikų.
- Savišvieta: Yra daugybė knygų, straipsnių ir internetinių šaltinių, skirtų socialinio kompetentingumo ugdymui. Savišvieta padeda geriau suprasti socialinio kompetentingumo principus ir pritaikyti juos savo gyvenime.
- Praktika: Geriausias būdas ugdyti socialinį kompetentingumą yra praktika. Dalyvaukite įvairiose socialinėse situacijose, bendraukite su skirtingais žmonėmis, stebėkite savo elgesį ir reaguokite į kitų žmonių reakcijas. Analizuokite savo klaidas ir mokykitės iš jų.
- Grįžtamasis ryšys: Paprašykite savo draugų, šeimos narių ir kolegų, kad jie pateiktų jums grįžtamąjį ryšį apie jūsų socialinį kompetentingumą. Išklausykite jų nuomones ir atsižvelkite į jų patarimus.
Socialinis kompetentingumas apima platų spektrą įgūdžių ir savybių.
Emocinis intelektas ir socialinis emocinis ugdymas
Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos psichikos sveikatos paslaugų vartotojų draugijos vadovas
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose. Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius.
Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą.
Pasak britų psichologo, psichoterapeuto, emocinio intelekto eksperto Stephen Neale, kartais net labiausiai išsivysčiusiose šalyse mokymo sistemos nėra subalansuotos. Per daug dėmesio skiriama loginio mąstymo vystymui ir per mažai emociniam intelektui.
S. Neal atkreipia dėmesį į tai, jog turime taip parengti mokymo programas, kad emocinis intelektas lydėtų kiekvieną pamokos aspektą.
Šeimos įtaka socialiniam suvokimui
D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes.
Iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį.
Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.
Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Šeima yra pirmoji emocinio gyvenimo mokykla.
Socialinė rizika šeimoms
Šiais laikais socialinė rizika šeimoms yra aktualus ir neišvengiamas valstybės rūpestis, reikalaujantis neatidėliotinų sprendimų. Dėmesio centre atsiduria vaikai, augantys nepalankioje aplinkoje - socialinės rizikos šeimose.
Socialinės rizikos šeimą galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje auga vaikai iki 18 metų. Socialinės rizikos šeima - tai šeima, pasižyminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi.
Socialiai remtinomis dažniausiai pripažįstamos tos šeimos, kuriose yra alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimo problemų, smurto atvejų, nepriežiūros, nepilnos šeimos. Apribojamos vaikų galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime, dvasiškai augti ir tobulėti.
Dažniausiai socialinę riziką patiriančios šeimos susiduria su skurdu, socialine atskirtimi, nedarbu, žemu išsilavinimu, priklausomybėmis, smurtu ir kitomis problemomis. Tokiose šeimose vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, pozityvių tarpusavio santykių šeimoje trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio.
Socialinės rizikos šeimoms ypatingai sudėtinga auklėti paaugliško amžiaus vaikus, kadangi šis amžiaus tarpsnis yra labiausiai problematiškas. Reikėtų konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugų socialinės rizikos šeimoms bei jų vaikams.
Socialinės rizikos šeimose augantys patiria daugybę išbandymų - skurdas, smurtas, nepriežiūra, negatyvus psichologinis klimatas.
Vaikų dienos centrai: pagalba socialinės rizikos šeimų vaikams
Vaikų dienos centrai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimų vaikams. Šie centrai siūlo įvairias paslaugas, tokias kaip maitinimas, priežiūra, mokymosi pagalba, socialinių įgūdžių ugdymas ir psichologinė parama.
Socialinė psichologija ir jos objektas
Socialinė psichologija - tai sistemingas visuomeninio žmogaus elgesio tyrinėjimas. Socialinė psichologija kaip mokslas remiasi objektyviais kriterijais ir visuotinai pripažintais dėsniais, jos teiginiai grindžiami stebėjimais ir eksperimentais.
Socialinė psichologija tiria socialinį žmogaus elgesį - žmonių ir jų grupių tarpusavio santykius. Socialinį elgesį apibūdina ryšiai: santykiai su kitais žmonėmis, ryšius bei santykius lemiančios aplinkybės, tokios kaip nuostatos ir vertybinės orientacijos.
Socialinė psichologija nagrinėja tas žmogaus psichikos dalis, kurios nepasireikštų, jei žmogus gyventų izoliuotai. Situacijos, kuriose dalyvauja daugiau nei vienas žmogus, vadinamos socialinėmis.
Socialinis vaidmuo
Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia, kuo nors būna, elgiasi kaip kurios nors grupės narys, t.y. atlieka kokį nors socialinį vaidmenį. Vaidmens atlikimas - nebūtinai veikla. Vaidmens sąvoka naudojama ir ryšiams su kitais žmonėmis apibūdinti (draugas, bendradarbis, viršininkas).
Socialinis vaidmuo gyvuoja ilgiau nei jo atlikėjai (tėvo, motinos, sesers). Tačiau kiekvienas žmogus tą vaidmenį atlieka savitai, jį kuo nors praturtindamas. Vaidmuo - tam tikras elgesio būdas, charakteringas kuriai nors apibrėžtai veiklos sričiai arba būsenai.
Vaidmeninis bendravimas yra abipusis ir svarbu, ar abi pusės suvokia ir priima viena kitos vaidmenis. Bendraujant reikia sugebėti atspėti lūkesčius ir juos pateisinti. Vaidmenis žmogus interpretuoja (suvokia).
Aš-Vaizdas
Socialinė psichologija apima ne tik kitų žmonių, bet ir savo paties suvokimą, vertinimą. Asmenybė ne tik veikia, bet ir suvokia save kaip veikėją, tuo pačiu metu pasireiškia kaip pažinimo objektas (ją pažįsta kiti žmonės) ir subjektas (pažįsta pati save).
Savęs, kaip subjekto, įsisąmoninimo rezultatas - Aš-Vaizdo formavimasis. Aš-Vaizdas yra tik dalis mūsų sąmonės - jis apima paties savęs suvokimą, bet neapima išorinio pasaulio suvokimo. Aš-Vaizdas - tai informacijos, emocinių vertinimų apie save visuma.
Įvaizdis
Įvaizdis (vadyboje), tam tikro objekto (prekės, paslaugos, įmonės, žmogaus ar jų grupės) subjektyvus vaizdinys, emocinis suvokimas. Įvaizdis grindžiamas daugybe psichofiziologinių charakteristikų, kurios veikia kaip papildomos sąlygos, lemiančios jo formavimo (formavimosi) efektyvumą ir išsilaikymo pastovumą.
Įvaizdį labiausiai lemia socialinis psichologinis supratimas ir ypač prestižas (pavyzdžiui, tam tikrais laikotarpiais susiformuoja prestižinio darbo, prestižinių profesijų, prestižinių prekių ar paslaugų samprata). Pirkėjas pasirenka tą prekybos vietą, o joje tą prekę (prekės ženklą), kurios įvaizdis labiausiai sutampa su įsivaizduojamu idealu ir tam tikromis jo paties subjektyviai apibrėžtomis tolerancijos (pakantumo) ribomis.
Geras įvaizdis būna stabilus ir ilgai išsilaiko, jeigu jis neprieštarauja žmonių interesams, susiklosčiusioms vertybėms ir įvairaus pobūdžio stereotipams. Individo susikurtas įvaizdis gali būti visiškai klaidingas, neatitikti objektyviai patikrinamų realių dalykų, kadangi individas savo veiksmuose dažniausiai vadovaujasi subjektyvia nuomone.
Rinkodaros integruotos komunikacijos (reklama, ryšiai su visuomene, pardavimo skatinimas, tiesioginis pardavimas ir kitos) naudoja įvaizdį kaip psichologinio poveikio priemonę. Įvaizdžio programas kuria ir įgyvendina specialios agentūros arba specialistų grupės.
tags: #vartotoju #socialinis #suvokimas