Psichikos sveikata yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, siekiančios užtikrinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viena iš tokių organizacijų yra Lietuvos psichikos sveikatos paslaugų vartotojų draugija, kuri atstovauja pacientų interesams ir siekia gerinti jų gyvenimo kokybę.
Šioje Privatumo politikoje pateikiame pagal Europos Sąjungos Bendrajame duomenų apsaugos reglamente Nr. Duomenų valdytojas, nustatantys Jūsų asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, yra Viešoji įstaiga Raseinių psichikos sveikatos centras (juridinio asmens kodas 172426390, adresas Ligoninės g. 6, Raseniai, Lietuva, telefonas (8 428) 70 065, el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Svarbu, kad atidžiai perskaitytumėte privatumo politiką, nes joje numatytos sąlygos taikomos fiziniams asmenims lankantis mūsų interneto svetainėje, vykdant komunikaciją su mūsų įstaiga ir kitokiu būdu pateikiant asmens duomenis.
Duomenų tvarkymo tikslai
Žemiau pateikiama informacija apima šiuos duomenų tvarkymo tikslus:
- atrankoje dalyvaujančių kandidatų į darbo vietas asmens duomenų tvarkymą ir kandidatų duomenų bazės administravimą;
- skundų, paklausimų ar užsakymų administravimą;
- komunikaciją elektroniniu paštu;
- slapukų naudojimą;
- paslaugų teikimą;
- sutarčių sudarymą ir vykdymą.
Atrankos vykdymas
Atrankos vykdymo tikslu Jūsų asmens duomenis tvarkysime tol, kol nuspręsime į darbą priimti konkretų kandidatą, pasibaigs jo bandomasis laikotarpis arba nuspręsime užbaigti atranką neatrinkus jokio kandidato. Šis laikotarpis dažniausiai netrunka ilgiau nei keturi mėnesiai. Jūsų asmens duomenis tvarkysime Jūsų sutikimo dalyvauti atrankoje pagrindu, o po atrankos pabaigos saugosime teisėto intereso pagrindu. Tam tikrus veiksmus taip pat galime atlikti vykdydami teisės aktuose numatytas prievoles.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Jūsų asmens duomenų pateikimas siekiant dalyvauti atrankoje yra savanoriškas, tačiau, jeigu duomenų nepateiksite, negalėsime įvertinti Jūsų kandidatūros tinkamumo. Dėl duomenų saugojimo po atrankos pabaigos galite išreikšti prieštaravimą - tokiu atveju Jūsų asmens duomenis sunaikinsime ir ateityje darbo pasiūlymų neteiksime, nebent savanoriškai dalyvausite naujoje atrankoje arba pakartotinai atsiųsite savo duomenis. Informuojame, kad pasinaudojant asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų suteikta teise, gali būti kreiptasi į Jūsų ankstesnius darbdavius ir paprašyta jų nuomonės apie Jūsų kvalifikaciją, profesinius gebėjimus ir dalykines savybes.
Skundai ir pretenzijos
Jeigu Jūsų pateiktas skundas ar pretenzija bus susijęs su potencialiai galinčiu kilti ginču, galimai padaryta žala ir pan., taip pat jeigu vykdant užsakymą atsiras sutartiniai santykiai, Jūsų asmens duomenys gali būti saugoti maksimalų 10 metų laikotarpį. Jeigu su skundu ar pretenzija susiję asmens duomenys nebus susiję su galimu ginču, jie bus sunaikinti per trumpesnį laikotarpį, kai šie duomenys nebebus reikalingi tikslui pasiekti.
Komunikacija elektroniniu paštu
Jūsų asmens duomenų tvarkymas bus grindžiamas Jūsų laisvos valios išraiška, t.y. Pagal Reglamentą asmens duomenimis yra laikomas susirašinėjimo elektroniniu paštu turinys, net jeigu susirašinėja juridinių asmenų darbuotojai. Jūsų asmens duomenų tvarkymo pagrindas yra Jūsų laisvos valios išraiška vykdyti komunikaciją elektroniniu paštu ir joje pateikti tam tikrus duomenis, t.y. sutikimas. Jūsų elektroninio pašto adresas, susirašinėjimo turinys ir susiję duomenys bus tvarkomi laikantis proporcingumo principo. Šie duomenys visų pirma bus matomi to asmens, su kuriuo tiesiogiai elektroniniu paštu komunikuosite.
Slapukų naudojimas
Slapukas (angl. Cookie) yra nedidelis iš raidžių ir skaitmenų sudarytas failas, kuris yra įrašomas į Jūsų naršyklę arba standųjį Jūsų kompiuterio diską. Siekiant skirtingų tikslų yra naudojami skirtingi slapukai. Dauguma naršyklių leidžia atmesti visus slapukus, o kai kuriose naršyklėse yra galimybė atmesti tik trečiųjų šalių slapukus. Tad Jūs galite pasinaudoti šiomis galimybėmis. svetainės funkcionavimą užtikrinantys (sesijos) slapukai. Daugelis naršyklių yra nustatytos taip, kad slapukus priimtų automatiškai. Turėdami informacijos, kaip ir kam jie naudojami, galite apsispręsti, ar slapukus pasilikti, ar juos naršyklėje išjungti.
Dauguma naršyklių leidžia Jums valdyti slapukus per jų nustatymų parinktis. Jei nenorite priimti slapukų, savo naršyklėje galite pasirinkti nustatymą nepriimti visų slapukų arba siųsti įspėjimą, kai yra sukuriamas slapukas. Norėtume įspėti, kad atsisakę slapukų galite netekti galimybės naudotis kai kuriomis funkcijomis. Be Duomenų valdytojo naudojamų slapukų, mūsų svetainėje gali būti leidžiama tam tikroms trečiosioms šalims nustatyti ir pasiekti slapukus jūsų kompiuteryje. iš E. į E.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Sutarčių sudarymas ir vykdymas
Sutarčių su fiziniais asmenimis sudarymo ir vykdymo tikslu tvarkysime tuos Jūsų duomenis, kuriuos pateiksite sudarydamas sutartį, taip pat tuos duomenis, kuriuose gausime Jums vykdant sutartį. Jūsų asmens duomenų tvarkymo pagrindas šiuo tikslu yra sutarties vykdymas arba Jūsų prašymu atliekami veiksmai prieš sudarant sutartį.
Duomenų subjekto teisės
Tam, kad būtų galima įgyvendinti Jūsų duomenų subjektų teises, būtina nustatyti Jūsų tapatybę. Jeigu pageidautumėte įgyvendinti savo duomenų subjekto teises ar turėtumėte kitokių klausimų dėl savo asmens duomenų tvarkymo, prašome kreiptis šiais kontaktiniais duomenimis: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Psichikos sveikatos iniciatyvos Lietuvoje
Lietuvoje nemokamas paslaugas gyventojams pradėjo teikti Gerovės konsultantai, aukštos kvalifikacijos, specialius mokymus baigę specialistai, padedantys žmonėms susidoroti su lengvais emociniais sunkumais, pirmaisiais nerimo, nemigos ir depresijos simptomais. Šis naujas Lietuvoje Gerovės konsultantų paslaugų teikimo modelis sukurtas, įgyvendinant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ priemonę „Gerovės konsultantų modelio sukūrimas ir įdiegimas“, kuriai iš viso skirta beveik 1,7 mln. eurų.
PAGALBA SAU: Kaip palaikyti emocinę sveikatą vykstant karui Ukrainoje?
Vakarų šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Norvegija, panašios paslaugos yra išvystytos ir pasiteisinusios. Rūpintis žmonių psichikos sveikata, teikti jiems standartizuotas konsultacijas ten apmokomi slaugytojai, socialiniai darbuotojai ir kiti sveikatos specialistai. Lietuvoje, Europos Sąjungoje pirmaujančioje savižudybių skaičiumi, psichikos sveikatos priežiūros profesionalų paslaugos gyventojams vis dar yra nelengvai prieinamos ir brangios. Šių paslaugų poreikis dar labiau išaugo COVID-19 epidemijos, Rusijos karo prieš Ukrainą metu.
„Parengti specialistai pajėgūs suteikti kvalifikuotą pagalbą ir veiksmingai per trumpą laiką padėti nerimo, nemigos ar depresijos kamuojamiems žmonėms dorotis su šiais simptomais. Jų tikslas - pasiekti, kad žmogus įgautų įgūdžius valdyti savo psichologinę būseną, galima sakyti, taptų savo paties psichoterapeutu“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gerovės konsultantų mokymų programos vadovas dr. Anot dr. J. Neverausko, konsultacijas numatoma suteikti beveik 10 tūkst. Labai svarbu, kad į Gerovės konsultantus žmonės gali kreiptis patys, tam nereikia šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimo.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
„Tikėjomės, kad nespėsim suktis, bet kol kas klientų mažai. Gal dėl to, kad vasara, o gal dėl to, kad žmonės tiesiog nežino, kas yra tas Gerovės konsultantas, ką jis veikia. Jos kolegė iš Kazlų Rūdos Eglė Liepinė taip pat tikisi rudenį sulaukti daugiau pacientų. „Vis dėlto tai mums yra labai nauja ir gal neįprasta. Tačiau mažo miestelio Suvalkijoje Gerovės konsultantė jau džiaugiasi sugebėjusi padėti ne vienam nerimo ir depresijos kamuojamam žmogui. „Kai matai, kaip žmogui palengvėja, supranti, kad metodikos, kurias išmokai taikyti, veikia, žmonės priima pagalbą, o tu gali padėti. Tai įkvepia“, - sako E.
Įgyvendinant programą „Sveikata“, Lietuvoje siekiama stiprinti psichinės sveikatos paslaugas bendruomenėse ir gerinti vaikų bei jaunimo gerovę. Iš viso 2014-2021 m, programai „Sveikata“ skirta daugiau kaip 17,9 mln.
Tarptautinė konferencija Lietuvoje
Rugsėjo 30 d. tarptautinėje konferencijoje „Probleminis interneto naudojimas ir internetinės priklausomybės: pagalba ir perspektyvos“ susitiko ne tik Lietuvos probleminio interneto naudojimo srities ekspertai, bet ir pasaulyje plačiai žinomi ir daug šioje srityje nuveikę pranešėjai. Konferencijos tikslas - aptarti probleminio interneto naudojimo (PIN) keliamus iššūkius žmogui, jo psichikos ir fizinei sveikatai, visuomenei; ieškoti išeičių ir galimų santykių su skaitmeniniu pasauliu sukeltų problemų sprendimų variantų.
Konferenciją organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija (LBPD), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Higienos institutas (HI), Lietuvos psichiatrų asociacija (LPA) ir Skaitmeninės etikos centras (SEC). Renginį atidarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė, patikinusi, kad PIN yra išties aktuali problema šiuolaikinėje visuomenėje, todėl būtina geriausi suprasti šio reiškinio biologinius ir psichosocialinius mechanizmus, taip pat kurti įrodymais grįstas intervencijos ir prevencijos strategijas.
Ministro patarėjos kalbą pratęsė ir sveikinimo žodį tarė ir LSMU Neuromokslų instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Po sveikinimo kalbų, pirmąjį pranešimą „Naujosios elgesio priklausomybės - kur esame šiandien?“ konferencijoje skaitė prof. dr. Vesta Steiblienė, gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė, vyresnioji mokslo darbuotoja atstovaujanti LSMU Psichiatrijos kliniką ir Neuromokslų institutą, LBPD. Ji aptarė dažniausiai pasitaikančias elgesio priklausomybes ir jų diagnostinius kriterijus.
Mokslininkė ir klinikinė praktikė atkreipė dėmesį ir į tai, kad ne visos elgesio priklausomybės šiuo metu yra įtrauktos į Tarptautinį ligų klasifikacijos sąrašą dėl to, kad vis dar trūksta patikimų mokslinių duomenų apie specifiniam probleminiam elgesiui būdingus simptomus.
PIN tematika plačiau nagrinėjama buvo dr. Juliaus Burkausko (LSMU Neuromokslų institutas, LBPD) kartu su Hertfordšyro universiteto prof. Naomi A. Fineberg parengtame pranešime „Probleminis interneto naudojimas - nematomas dramblys kambaryje“. Julius paaiškino, kad PIN yra platus terminas, apimantis įvairias interneto naudojimo formas, tokias kaip besaikį žaidimą, pornografijos žiūrėjimą, pirkimą, video turinio žiūrėjimą, socialinių tinklų naudojimą ir kt. Vis didėja susirūpinimas PIN įtaka visuomenės sveikatai ir poveikiu visuomenei visose vartotojų amžiaus grupėse, įskaitant pažeidžiamus vaikus ir jaunimą.
Mokslininkas pristatė ir pasiekimus dalyvaujant COST (angl. tarpvyriausybinės Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje sistemos) veikloje CA16207 „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“.
Pagrindinį konferencijos pranešimą „Pasaulinis paralyžius - šiuolaikinės elgesio priklausomybės“ skaitė prof. dr. Marc. N. Potenza - pasaulinis priklausomybių psichiatrijos ekspertas (lošimai, žaidimai, pornografija), mokslininkų reitinge vienas iš 5 proc. labiausiai cituojamų pasaulio psichiatrų (citavimų skaičius viršija 50 tūkst.). Jis yra Jeilio (JAV) universiteto medicinos mokyklos profesorius, mokslinio instituto vadovas. Prof. dr. Marc. N. Potenza priklauso 15-kos žurnalų redakcinėms kolegijoms, yra gavęs daug nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų už pažangą tyrimuose. Priklausomybių klausimais jis yra konsultavęs įvairias organizacijas, tarp jų - Nacionalinius sveikatos institutus, Amerikos psichiatrų asociaciją ir Pasaulio sveikatos organizaciją.
Profesorius pažymėjo, kad Pasaulio sveikatos organizacija šiuo metu į Tarptautinės ligų klasifikacijos sąrašo 11-ąją versiją, remiantis klinikiniais duomenimis ir visuomenės sveikatos poreikiais, žaidimą, lošimą, kompulsinį seksualinio elgesio sutrikimą pripažįsta psichikos sutrikimu. Jis išsakė, kad PIN žinoma žala apima psichikos sutrikimų vystymąsi, o ypač pažeidžiama grupė yra jaunuoliai, nes kognityviniai, akademiniai ir socialiniai sutrikimai yra ilgalaikiai.
Plenarinėje sesijoje po pertraukos pranešimą skaitė ir iš Gibraltaro universiteto (UK) į konferenciją Lietuvoje atvykęs pasaulinis žaidimų ir lošimų internete tyrimų lyderis prof. dr. Zsolt Demetrovics. Jis yra vieno iš įtakingiausių žurnalų apie priklausomybes vyriausiasis redaktorius, Tarptautinės elgesio priklausomybių tyrimų draugijos prezidentas. Jo pranešimo tema „Kodėl dirbant su elgesio priklausomybėmis svarbi motyvacija?“. Bene svarbiausia ir įdomiausia mokslininko žinutė, kad neretai prie probleminio elgesio internete veda motyvacija pabėgti nuo sunkumų realiame gyvenime, tačiau ne tos veiklos sukeliamas pasitenkinimo jausmas.
Po plenarinės sesijos vyresnių klasių mokinių PIN sąsajas su fiziniu aktyvumu ir psichologine sveikata savo pranešime aptarė gyd. psichiatras-psichoterapeutas Mindaugas Jasulaitis. Mokslinių pranešimų dalį užbaigė pranešimas „Įtraukusis internetas: vaikai ir paaugliai. Kada laikas susirūpinti?“, kurį skaitė medicinos psichologė-psichoterapeutė prof. dr. Roma Jusienė iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto. Profesorė pristatė mokslinius tyrimus, nagrinėjančius PIN įtaką vaikų ir jaunimo sveikatai.
Renginį pabaigė diskusija, kurią moderavo Renata Gaudinskaitė (Skaitmeninės etikos centro steigėja). Diskusijoje dalyvavo prof. dr. Roma Jusienė, technologijų žurnalistas Lukas Keraitis („Žinių radijas“, LRT „Mokslo sriuba“), ir LSMU Psichiatrijos klinikos atstovas dr. Darius Jakūbonis. Specialistai vieningai sutarė, kad ekonominę naudą iš interneto produktų bei paslaugų gaunantys subjektai turi įsipareigoti ir bendradarbiauti kuriant saugią aplinką vartotojams, anksti identifikuojant problemas ir teikiant intervencijas.
Psichikos sveikatos priežiūros permąstymas
Psichikos sveikata nenustoja būti pasaulio sveikatos politikos dėmesio centre. Nei COVID-19 pandemija, nei Rusijos karas prieš Ukrainą šio dėmesio nė kiek nesumažino. Netgi atvirkščiai. Kad psichikos sveikata ir jos sutrikimai yra sveikatos ir socialinės politikos prioritetas, jau nieko nebereikia įtikinėti. Tačiau čia konsensusas baigiasi ir prasideda ekspertų bei politikų požiūrių įvairovė. Tos požiūrių įvairovės spektras turi daug spalvų ir atspalvių.
Viena grupė ekspertų laikosi pozicijos, kad svarbiausia yra stiprinti esančias, tradiciškai susiklosčiusias pagalbos sistemas, gerinti tų paslaugų kokybę, didinti jų skaičių ir tokiu būdu siekti, kad kuo daugiau žmonių su diagnozuotais psichikos sutrikimais gautų veiksmingą gydymą ir kitą tinkamą pagalbą. Šiai grupei priklauso dauguma psichiatrijos lyderių. O dauguma politikos formuotojų bei įgyvendintojų įsiklauso būtent į psichiatrų elito patarimus.
Kita grupė ekspertų atkreipia dėmesį, kad 40 m. Kritikuojamas ne pats biomedicininis komponentas pagalbos sistemoje, o jo perteklinis naudojimas, dažnai sukeliantis daugiau žalos negu naudos. Taip pat neigiamai vertinama galių asimetrijos tradicija („psichiatrai žino, kaip yra geriau“), nugalinanti ir pacientus, ir psichikos sveikatos specialistus, kurie nėra psichiatrai. Trečia status quo problema - šališkai ir trūkstant skaidrumo vystytas mokslas ir specialistų rengimas, pripratinęs visus sistemos dalyvius (medikus, pacientus, politikus, plačiąją visuomenę) prie dabar jau kvestionuojamos žinios, kad sudėtingos psichikos sveikatos problemos geriausiai yra sprendžiamos vaistais koreguojant cheminį kai kurių medžiagų disbalansą smegenyse.
Palaipsniui vis daugiau šalininkų pasaulyje susilaukia kvietimas iš esmės peržiūrėti ankstesnių tradicijų nulemtas investicijų kryptis. Jau net trimis stipriomis rezoliucijomis apie tai, kad psichiatrijoje nusistovėjusios praktikos bei galių asimetrijos sukelia nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus ir perniek nubraukia gerus norus veiksmingai naudoti šiai sričiai skiriamus išteklius, pasižymėjo JT Žmogaus teisių taryba. Paskutiniu metu jau ir Pasaulio sveikatos organizacija oficialiame 2021 m. dokumente „Guidance on Community Based Mental Health Services“ prisijungė prie raginimų atsisakyti per didelės priklausomybės nuo prievartos taikymo bei perteklinio psichotropinių vaistų naudojimo. Šiame dokumente pristatytos gerosios praktikos iš įvairių pasaulio regionų.
Kai 2014-2020 m. buvau Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą, šiam klausimui skyriau ypatingą dėmesį ir atsidūręs aštrių debatų bei prasmingo diskurso sūkuryje parengiau ir paskelbiau keletą ataskaitų apie psichikos sveikatą ir žmogaus teises. Labiausiai iki šiol plačiai aptarinėjama buvo mano 2017 m. ataskaita, kurioje pateikiau daug argumentų būtent už tai, kad status quo neveikia, kaip buvo žadėta ir tikėtasi, ir rekomendavau priemones, kokių būtina imtis.
Tačiau kai šių metų rugpjūčio pradžioje dalyvavau Pasaulio psichiatrų kongrese Tailando sostinėje Bankoke, mane maloniai nustebino akivaizdžiai besikeičianti pasaulio psichiatrijos lyderių (tiesa, dar ne visų) pozicija svarbiais psichikos sveikatos, psichiatrijos ir žmogaus teisių klausimais. Iki šiol mane ir bendraminčius nuvildavo, kad Lietuvoje trūksta brandaus diskurso - tokio, koks yra jau gal apie 15 m. tarptautiniuose forumuose.
Rugsėjo 8-10 dienomis Vilnius taps šio rimto diskurso pasaulinio lygio sostine. Valdovų rūmuose vyks konferencija „Permąstant psichikos sveikatos priežiūrą“ („Re-thinking Mental Healthcare“). Federacijos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ ir jos nenuilstančio vadovo prof. Roberto van Voreno pastangomis į Vilnių atvyks (arba prisijungs nuotoliniu būdu) apie 40 ekspertų iš viso pasaulio. Tarp jų - ryškiausios šio laikmečio psichiatrijos ir visuomenės psichikos sveikatos pasaulio žvaigždės: N. Sartorius, H. Herrman, G. Thornicroft, V. Cameron, V. Patel, G. Szmukler, P. Gooding, P. Tyrer.
Svarbu, kad tarp pranešėjų bus nemažai psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų. Tai vėlgi atspindi naujus vėjus psichiatrijoje. Praėjo tie laikai, kai psichikos sveikatos klausimus spręsdavo vien specialistai. Dabar vis stipriau girdimas balsas tų ekspertų, kurie gali pasidalyti asmenine patirtimi. Praėjo tie laikai, kai psichikos sveikatos klausimus spręsdavo vien specialistai.
Tarp konferencijos pranešėjų bus ir nemažai Lietuvos psichikos sveikatos specialistų. Kai kurie iš jų, taip pat ir aš, atstovaus už esminį proveržį sistemoje pasisakančiai Koalicijai „Psichikos sveikata 2030“. Neatsitiktinai šis svarbus renginys vyksta Vilniuje.
Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje galima rasti visko - ir sėkmingų proveržio pavyzdžių, ir nuo sovietmečio užsilikusio vulgaraus požiūrio į gydymo sampratą bei atsainaus požiūrio į žmonių su psichosocialine negalia teises. Apie visa tai turime kalbėti atvirai.
Beje, daug dėmesio šioje konferencijoje bus skiriama Ukrainai. Dalyvaus daug psichikos sveikatos specialistų iš šios Rusijos užpultos ir priverstos kariauti valstybės. Dabar visi galvojame, kaip padėti Ukrainai įveikti priešą ir sumažinti didžiules karo pasekmes - taip pat ir pasekmes psichikos sveikatai. Tačiau laikas būtų kalbėti ir apie tai, kokia bus Ukrainos psichikos sveikatos sistema po karo.
Klausimai, kuriuos aptars konferencijos dalyviai, yra be galo sudėtingi. Paguoda gal būtų tokia, kad visose be išimties valstybėse, įskaitant ir labiausiai išsivysčiusias Europos, Šiaurės Amerikos, Okeanijos valstybes, vyksta skausmingas svarbių sprendimų permąstymas.
Ne taip paprasta atsisakyti požiūrių, dar neseniai laikytų palaimintais be jokių diskusijų, arba pritarti sprendimams, dar neseniai laikytiems eretiškais. Psichiatrijos istorijoje yra labai jau daug lemtingų paklydimų, kai paaiškėdavo, kad tariamais mokslo atradimais grįsti metodai žaloja žmones.
Seimo komitetų veikla
Seimo komitetai taip pat aktyviai dalyvauja sprendžiant psichikos sveikatos klausimus.
- Aplinkos apsaugos komitetas diskutavo dėl metano išmetimų mažinimo galimybių žemės ūkio, energetikos ir atliekų sektoriuose.
- Priklausomybių prevencijos komisija svarstė Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimo 2024-2026 metų planą.
- Europos reikalų komitetui buvo pristatytas Nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plano 2021-2030 m.
Priklausomybių prevencijos komisija svarstė priklausomybės ligoms ir su jomis susijusioms sritims numatytų programų ir priemonių įgyvendinimo Lietuvos kalėjimuose klausimą. Taip pat buvo išklausyta informacija dėl priklausomybės ligų gydymo Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose, vaikams ir paaugliams teikiamų paslaugų, psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir psichikos sveikatos stiprinimo.
Svarbu paminėti, kad Seimo Priklausomybių prevencijos komisija, vykdydama parlamentinę kontrolę, svarstė priklausomybės ligoms ir su jomis susijusioms sritims numatytų programų ir priemonių įgyvendinimo Lietuvos kalėjimuose klausimą. Klausimo svarstymas tapo aktualus ir po Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) 2024 m. vasario 12-22 d.
Psichosocialinės reabilitacijos programa vykdoma Vilniaus, Pravieniškių 2-ame, Marijampolės kalėjimuose, o nuteistasis gali būti perkeliamas į „Reabilitacijos centrą“, kai atitinka visas nustatytas sąlygas: nuteistajam diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų ir jis raštu išreiškė norą dalyvauti programoje, nuteistajam iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko ne mažiau kaip 9 (devyni) mėnesiai. Pirmenybė teikiama nuteistiesiems, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos ar galimo lygtinio paleidimo taikymo liko nuo 1 (vienerių) iki 2 (dvejų) metų, nuteistasis yra baigęs įvadinį programos etapą (priklausomybių konsultanto vertinamąją konsultaciją arba įžanginę programą), Psichosocialinės reabilitacijos programos būryje yra laisvų vietų.
tags: #lietuvos #psichikos #sveikatos #paslaugu #vartotoju #draugija