Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje neįgaliųjų vežimėliais judantiems žmonėms prieinami vos trečdalis viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos socialinės, švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugos.
Dabartiniai teisės aktai numato, kad privaloma pritaikyti tik naujai statomus ir renovuojamus statinius. Didžiausiu iššūkiu tampa seni pastatai. „Tokios nuostatos neužtikrina, kad visi viešosios paskirties pastatai ir objektai būtų pritaikomi asmenims su negalia“, - rašoma 2020 m. atlikto Valstybės kontrolės audito „Asmenų su negalia socialinė integracija“ ataskaitoje.
Šis auditas parodė, kad daugiau nei pusė (32 iš 60) savivaldybių neužtikrina, kad bent 30 proc.
Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu 2019 m. atlikti tyrimai atskleidė, kad prieinamumo reikalavimus atitinka tik:
- 19 proc. sveikatos (gydymo) įstaigų;
- 18 proc. socialinės paramos skyrių;
- 67 proc. socialinių paslaugų centrų;
- 32 proc. socialinę pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų;
- 5 proc. seniūnijų (2018 m. tyrimo duomenimis);
- 17 proc. kultūros įstaigų;
- 20 proc.
Nors kalbinti neįgalieji sutiko, kad padėtis gerėja, problema vis dar išlieka didelė.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Valstybės kontrolė įpareigojo Aplinkos ministeriją sukurti pastatų prieinamumo asmenims su negalia vertinimo sistemą ir jos pagrindu atlikti valstybės bei savivaldybių institucijų pastatų prieinamumo vertinimą ir parengti svarbiausių pastatų pritaikymo veiksmų planą.
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis patikino, kad jau imamasi įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas. Dėl to susitarė dar praėjusios kadencijos aplinkos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrai, tai numatyta ir dabartinės Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane.
„Tai darbai, kurie yra labai aiškūs ir mes juos darysime suvokdami, kad tai yra labai svarbu visai visuomenei ir neįgaliųjų bendruomenei“, - teigia D.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Justina Jakštienė patikino, kad institucija dirba kartu su Aplinkos ministerija. „Tikėtina, kad savivaldybės, jei nemato ir nežino (nors turbūt tikrai mato ir žino), galės matyti rezultatą, aiškų planą darbų, kuriuos reikia atlikti, - sako viceministrė.
D. „Darbai nėra pigūs, jei reikalingi sudėtingesni sprendimai, valstybė, matyt, turės investuoti čia milijardus. Tad akivaizdu, kad pokyčiai negali įvykti per metus ar per dvejus.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Asmeninė patirtis
Ketvirtadienio vakarą Marijampolėje Rūtos šeima susiruošia aplankyti jos tėtį, gyvenantį kitoje miesto dalyje. Iš daugiabučio į gatvę Rūta patenka pandusu, kurį prieš kelerius metus įrengė jos tėtis. Toliau moteris kartu su vyru Tadu ir dukra Migle keliauja Uosupio gatve, kurios rekonstrukcija buvo baigta pernai balandį.
Iki tol Rūtai tekdavo naudotis važiuojamąja dalimi, tačiau dabar šaligatviai jau pritaikyti judėti neįgaliojo vežimėliu. Rūta džiaugiasi, kad dabar gali apvažiuoti visą Marijampolę. Pakeliui šeima mėgsta sustoti pasisupti ant neįgaliesiems pritaikytų sūpynių.
Rūta įsitikinusi - aplinkos prieinamumas yra viena iš pagrindinių žmonių su negalia savarankiškumo sąlygų. Moteris namuose nesijaučia neįgali, tačiau už namų durų esanti aplinka, jos teigimu, priverčia tokia jaustis.
Tačiau apsilankymai valstybinėse įstaigose vis dar komplikuoti. Marijampolės užimtumo tarnyba įsikūrusi seno pastato antrame aukšte. Iki pastato durų veda kelios laiptų pakopos.
„Su pagalba iki durų atėjom, o iki antro aukšto - laiptai. Tadas nuėjo į viršų, pakvietė specialistę, nu ir prasidėjo“, - pradeda pasakoti Rūta, ją pertraukia Tadas: „Esmė ta, kad jei reikia aptarnauti žmogų su negalia, tai jie daro apačioje, prie laiptų.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ramunė Šidlauskaitė sako, kad senuose pastatuose įsikūrusios valstybinės įstaigos išlieka didžiuliu išbandymu ir didmiesčiuose. Ji dalijasi istorija, kuomet socialinių paslaugų centre žmogus buvo aptarnaujamas lauke, nes į vidų vedė tik laiptai. „Lietus lyja, dokumentus duoda pasirašyti, ant tų popierių lyja“, - pasakoja R.
Rūta renkasi privačias klinikas, tačiau jei tenka keliauti į valstybinę gydymo įstaigą, ji visuomet išsiruošia kartu su vyru. Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Jonas Dumša sako, kad jam pikčiausia, kai apsilankius valstybinėje gydymo įstaigoje liepiama persėsti į kitą vežimą: „Tu pateksi į liftą ir tave pakelsim. O jei mano užpakalis į siauresnį netelpa?
Vyras sako, kad dabar Nemuno poliklinika Panevėžyje jau pritaikė vieną liftą, mat į ankstesnį sovietinį liftą netilpdavo net su vaikų vežimėliais. Tačiau dar prieš atnaujinant liftus Jonui yra tekę dalyvauti konferencijoje, organizuotoje Nemuno poliklinikos salėje.
Pakviestas į renginius Jonas visada klausia, ar erdvė jam bus prieinama: „Ar yra kažkoks nuvažiavimas? Nėra. O keltuvas? Nėra. Sako, nukelsim. Aš sakau, manęs kelti nereikia. Visi galvoja, kad aš išsidirbinėju. O aš esu realiai sunkus. Mane pakelti reikia sveikatos. Tai va keturiese kėlė, nešė, vienas nugarą susikoliečino [susitraumavo] psichiatras.
Joną nešioję yra ne tik psichiatrai, bet ir savivaldybės darbuotojai, „Lietuvos geležinkelių“ personalas ir net muzikantai. Tačiau dalyvaudamas renginiuose J. Dumša dažnai susiduria su nepritaikyta aplinka: „Kai nueini į valdišką įstaigą, visiems „nusičiaudėt“.
Jonas prisimena, kad profesinę mokyklą jis rinkosi ne pagal specialybę, bet pagal prieinamumą: „Tada ieškojau kur mokytis. Vis dėlto Jono pasirinkta mokslo įstaiga nebuvo gerai pritaikyta. Ketverius metus Joną bendramoksliai nešdavo į klases: „Ateina dviese, jie pritupia, rankas ant pečių, atsistoja ir taip nuneša mane. O trečias paima vežimą ir laiptais atveža. Bendrabutis buvo sujungtas su mokykla ir suderinta, kad pamokos vykdavo maždaug ten, kur aš būdavau.
Jonas įgijo buhalterio specialybę: „Buvo didžiausia legenda, kad buhalterija - sėdimas darbas“, - sako vyras, esą ši profesija tinka vežimėliais judantiems žmonėms. Jo karjera pasibaigė tik prasidėjusi, kai gavęs pasiūlymą dirbti vienoje įmonėje, į ją negalėjo patekti: „Nuvažiavau, o ten į antrą aukštą laiptai.
Tarptautinė patirtis ir iniciatyvos
Praėjusių metų kovo mėnesį buvo pristatyta Europos Komisijos 2021-2030 m. žmonių su negalia teisių strategija. Joje prieinamumas išskirtas kaip vienas artimiausio dešimtmečio ES prioritetų. „Kiekvienas turi teisę gyventi be kliūčių. Europos Komisija, prisidėdama prie pokyčių šioje srityje, 2022 m. įsteigs Europos išteklių centrą „AccessibleEU“, kuris suburs už prieinamumo taisyklių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą atsakingas nacionalines valdžios institucijas, ekspertus bei specialistus, skatins ne tik dalytis gerąja patirtimi, bet taip pat kurti priemones ir standartus, kurie palengvintų ES teisės prieinamumo srityje įgyvendinimą.
Į Tadą ir Rūtą, kurie yra įsteigę mažąją bendriją „Spanguolės dirbtuvėlės“ ir daug prisideda prie pokyčių aplinkos pritaikymo srityje, kreipėsi Marijampolės kultūros centras, klausdamas, kodėl pas juos neapsilanko neįgalieji. Rūta pasakoja, kad patys darbuotojai galėjo išbandyti visas patalpas naudodamiesi vežimėliais. „Tokie mūsų susitikimai leidžia žmonėms pamatyti nereikalaujančius didelių investicijų trūkumus“, - sako Rūta.
Į juos jau yra kreipęsis Kazio Griniaus muziejus ir net Marijampolės autobusų parkas. „Tai tokie dalykai labai žavi, kad žmonės kviečiasi pagalbos. Dabar mažiau baimės, o daugiau noro susipažinti, nes kaip anksčiau buvo: ai, ranka numojo, čia vis tiek nereikia, neateis.
Švedijos Mjölby bibliotekos direktorė Anya Feltreuter pranešime „Biblioteka visiems! Įtrauktis ir paslaugų prieinamumas Švedijos viešosiose bibliotekose“ pristatė bibliotekos veiklas ir jų prieinamumą visiems miesto gyventojams. Direktorė nurodė, kad bibliotekoje nėra jokių apribojimų: vartotojai paslaugomis gali naudotis 24 valandas per parą, jokių delspinigių sistemos, viskas bibliotekoje yra nemokama, siekiant pritraukti kuo daugiau lankytojų, imigrantų, skatinti juos turiningai leisti laisvalaikį ir domėtis literatūra.
Bibliotekininkai du kartus per savaitę lankosi pataisos įstaigose, pristato knygas norintiems skaityti literatūrą. Neįgaliesiems asmenims biblioteka sukūrė naują paslaugą ,,Knygos pakeliui“, žmonėms, kurie negali pasiekti bibliotekos, knygos pristatomos į namus ar neįgaliųjų priežiūros įstaigas.
Taip pat vyksta specialios ekskursijos po biblioteką autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, šios paslaugos pavadinimas - ,,VIP turai“. Bibliotekos direktorės teigimu, ši paslauga naujiems bibliotekos vartotojams padeda atsikratyti baimės naudotis biblioteka Šių metų lapkritį biblioteka organizuos ,,Pride week“ solidarumo akciją, šią idėją įgyvendins bendradarbiaudama su miesto socialiniais darbuotais.
Serbijos Belgrado miesto bibliotekos direktorė Jasmina Ninkov pranešime „Biblioteka visiems! Bibliotekos vaidmuo kuriant įtraukią bendruomenę. Programos ir paslaugos neįgaliesiems Belgrado miesto bibliotekoje ir kitose Serbijos bibliotekose“ kalbėjo apie Serbijos bibliotekų funkcijas, bibliotekų plėtrą, centralizuotą bibliotekų tinklą.
Viena iš populiariausių šios bibliotekos paslaugų - skaitmeninio raštingumo mokymai, kuriuos veda apmokyti bibliotekų specialistai. Paslaugos neįgaliesiems bibliotekos vartotojams yra suskirstytos į šias sritis: fizinė prieiga prie pastatų vartotojų aptarnavimo punktų; intelektuali įranga prie informacijos laikmenų turinio; virtuali prieiga vartotojams, kurie fiziškai negali pasiekti bibliotekos.
Pranešime taip pat buvo pristatytos sritys, kurias biblioteka yra numačiusi tobulinti: užtikrinti erdvių prieinamumą neįgaliesiems, plėsti fondą, skirtą intelektinę negalią turintiems vartotojams, ugdyti darbuotojų suvokimą apie neįgaliuosius bibliotekų vartotojus ir jų poreikius.
Konferencijos ir mokymai
Birželio 7 d. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Socialinio darbo katedroje vyko mokymai „Asmenų su negalia (re)integracija ir įtrauktis į darbo rinką Lietuvoje“.
Spalio 19-20 d. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas kartu su Maltos universitetu (UM), Rėzeknės technologijų akademija (RTA) ir Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija (LSDMA) organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „Socialinis darbas su pažeidžiamų grupių asmenimis“.
Konferencijos tikslas - aptarti aktualias socialinio darbo su pažeidžiamų grupių asmenimis problemas, jų įveikos būdus, pristatant naujausių mokslinių tyrimų rezultatus. Konferencijoje pranešimus skaitė ir patirtimi dalijosi užsienio ir Lietuvos mokslininkai.
Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos prezidentė, MRU prof. dr. Maltos universiteto profesorius Carmel Borg pristatė transformuojančio socialinio darbo galimybes tėvų ir socialinio darbo profesionalų bendradarbiavimo kontekste.
Lenkijos „Probacijos“ asociacijos atstovė Ewelina Startek skaitė pranešimą tema „Nematomi vaikai: kaip atpažinti ir paremti tėvų įkalinimo paveiktus vaikus“. Pranešėja teigė, kad maždaug 2,1 milijono vaikų Europoje yra paveikti tėvų įkalinimo.
Šie vaikai dažnai patiria kaltės jausmą, vengia kalbėtis apie jausmus ir asmeniniame gyvenime kylančius iššūkius. Siekiant išvengti atskirties, jiems būtina parama ir išklausymas, ryšio su įkalintais tėvais palaikymas.
Vilniaus arkivyskupijos Caritas Nuteistųjų konsultavimo centro socialinė darbuotoja, VIKO PDF Socialinio darbo studijų programos absolventė Edita Parham skaitė pranešimą tema „Socialinis darbas su šeima, patiriančia sunkumų dėl šeimos nario įkalinimo“. Pranešėja akcentavo nuteistųjų ryšio su šeima svarbą, būtinybę vaikus informuoti apie vieno iš tėvų įkalinimą ir su jais palaikyti atvirą pokalbį šia tema.
Socialiniai darbuotojai turėtų įkalintųjų šeimoms suteikti emocinį palaikymą, informuoti apie socialines paslaugas, padėti pasiruošti artimojo grįžimui atlikus bausmę.
Rygos Stradinio universiteto prof. dr. Ilze Trapenciere konferencijos dalyviams pristatė, kaip vertinamas socialinės globos teikimas vaikams ir jaunimui ilgalaikės globos įstaigose.
Talino universiteto prof. dr. Karmen Toros skaitė pranešimą „Vaikų balsai vaikų teisių apsaugos tarnybose: simbolinis dalyvavimas ar ne?“, kurio metu pasidalino savo atliktais tyrimais apie vaikų nuomonės išklausymą priimant sprendimus vaikų apsaugos sistemoje. Vaikų dalyvavimas vaiko teisių apsaugos tarnybose išlieka viena sudėtingiausių ir opiausių vaiko gerovės praktikos sričių.
Lietuvos kalėjimų tarnybos specialistės Gintarė Gerybaitė ir Liubovė Jarutienė skaitė pranešimą „Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, socialinė reabilitacija pusiaukelės namuose iš profesionalo perspektyvos“.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo psichologė, VIKO PDF lektorė Indra Blaškevičiūtė skaitė pranešimą „Dabarties iššūkiai ir ateities perspektyvos, dirbant su kaliniais, turinčiais problemų dėl narkotikų vartojimo“.
Vroclavo universiteto profesorė dr. Beata Pietkiewicz Pareek skaitė pranešimą tema „Pabėgėlių iš Afganistano integracija Lenkijoje“, kuriame pabrėžė, kad spręsti pabėgėlių integravimo problemas padėti gali tik kompetentingas socialinis darbuotojas, turintis multikultūrinio bendravimo įgūdžių.
Talino universiteto lektorė dr. Audronė Urmanavičienė skaitė pranešimą „Darbo integracijos socialinių įmonių vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų COVID-19 pandemijos metu: Lietuvos atvejis“.
Alytaus kolegijos lektorė Dalia Kitavičienė pranešime „Socialinių darbuotojų patiriami iššūkiai dirbant su priklausomybę nuo alkoholio turinčiais asmenimis. X savivaldybės atvejis“ teigė, kad Pasaulinės sveikatos organizacijos parengtoje alkoholio kenksmingumo mažinimo strategijoje akcentuojamas skirtingų sektorių tarpinstitucinis bendradarbiavimas, svarbiausiais pagalbos teikėjais įvardijant sveikatos ir socialinės srities specialistus.
Multidimensinės šeimos terapijos specialistas, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Socialinio darbo studijų programos absolventas Titas Medelis skaitė aktualų pranešimą tema „Santykio kūrimas su psichoaktyvias medžiagas vartojančiais paaugliais“.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorės Danutė Trukšinienė ir Jūratė Makauskienė pranešime „Įgalinimas ir dalyvavimas: globos namų gyventojų įtraukimo į darbo rinką prielaidos“ įvardino, kad integracija į darbo rinką yra kompleksinis procesas, reikalaujantis pakankamai daug asmens su proto/psichikos negalia motyvacijos, pastangų, socialinių bei praktinių darbinių įgūdžių.
Zarasų socialinės globos namų socialinė darbuotoja Daiva Dūdėnienė skaitė pranešimą tema „Asmenų su fizine negalia savarankiško gyvenimo galimybės Lietuvoje: praeitis, dabartis, ateitis“.
Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Lina Jakubėnienė skaitė pranešimą tema „Neįgalių ir senyvo amžiaus asmenų savarankiškumas, gyvenimas Savarankiško gyvenimo namuose“.
Skemų socialinės globos namų socialinės darbuotojos Greta Žilėnienė ir Daiva Kaupienė pristatė pranešimą „Socialinės globos namų gyventojų, turinčių psichosocialinę ir intelekto negalią, įgalinimo galimybės ir iššūkiai“.
tags: #neigaliuju #socialine #politika #prezentacija #ppt