Žmonės, turintys negalią, dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios jiems gali trukdyti visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Prie turinčių negalią yra priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija numato, jog tam, kad negalią turintys asmenys galėtų lygiai su kitais naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, jiems turi būti tinkamai pritaikytos sąlygos.
Tinkamas sąlygų pritaikymas
Tinkamų sąlygų pritaikymo reikalavimas galioja tik asmenų, turinčių negalią, atžvilgiu. Tai yra būtini ir tinkami pakeitimai bei pritaikymas, dėl kurių nesukeliama neproporcinga ar nepagrįsta našta. Tinkamas sąlygų pritaikymas nereikalauja, kad būtų įdarbinamas asmuo, kuris neturi reikiamos kompetencijos ar gebėjimų atlikti darbą.
Tinkamas sąlygų pritaikymas reiškia, kad darbuotojas turi reikalingą išsilavinimą, įgūdžius ir kompetenciją atlikti esmines darbo funkcijas, ir galėtų jas atlikti su pritaikymu arba be pritaikymo. Pavyzdžiui, fizinę negalią turintis darbuotojas gali atlikti visas su darbu susijusias funkcijas, tačiau jam reikia daugiau laiko, kad atvyktų į darbą. Tokiu atveju sąlygų pritaikymas būtų darbo režimas, leidžiantis jam atvykti į darbą vėliau.
Pritaikymas turi būti veiksmingas ir praktiškas, t.y. pasirinktos priemonės turėtų realiai padėti darbuotojui atlikti konkretaus darbo funkcijas. Darbdavys turi pareigą pritaikyti tik su darbo funkcijomis susijusias ir tik darbui reikalingas sąlygas. Šių priemonių darbdavys privalo imtis, jeigu dėl jų nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Ar darbdavio našta pritaikant sąlygas negalią turinčiam darbuotojui yra proporcinga, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį.
Sąlygų pritaikymo pavyzdžiai
- Organizaciniai sprendimai. Sudarykite galimybes lanksčiam darbo laiko režimui, darbui nuotoliniu būdu arba lanksčiu grafiku, smulkias, mažiau esmines darbo funkcijas paskirstykite tarp darbuotojų.
- Asmeninė ar individuali pagalba. Užtikrinkite išsamius apmokymus prieš pradedant darbą, sudarykite sąlygas mentorystei, instruktavimui. Atvirai komunikuokite ir paklauskite paties žmogaus, kokios pagalbos jam gali reikėti.
- Kvalifikacijos kėlimo priemonės. Užtikrinkite darbuotojams papildomas galimybes kelti kvalifikaciją, dalyvauti specializuotuose mokymuose.
- Sąmoningumo kėlimas. Kelkite visų darbuotojų sąmoningumą. Svarbu sumažinti ir panaikinti neigiamą požiūrį į negalią, paskatinti vertinti individualumą ir įvairovę darbe bei pagarbiai prisidėti padedant darbuotojui su negalia įsilieti į organizaciją lygiai su kitais.
- Fiziniai ir techniniai sprendimai. Užtikrinkite fizinį patalpų pritaikymą, parinkite darbovietės baldus pagal darbuotojų poreikius, parūpinkite įvairių techninių priemonių, pavyzdžiui, teksto skaitymo programas darbuotojams su regos sutrikimais ar negalia, specialias klaviatūras.
Fizinis patalpų pritaikymas
Fizinis patalpų pritaikymas reiškia, kad žmonėms su judėjimo negalia sudaromos sąlygos pasiekti patalpas, į jas patekti bei viduje savarankiškai judėti.
Teisiniai aspektai ir įgyvendinimo problemos
Dar 2010 metais LR Seimas ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą. Konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
2016-04-25 Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas paskelbė baigiamąsias išvadas Lietuvai. Jose komitetas pirmą kartą įvertino, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Kritiškų pastabų išvadose kur kas daugiau. Lietuvai pasiūlyta išplėsti teisinę negalios sąvoką. Anot komiteto, šiuo metu ji apima tik žmogaus sutrikimus (angl. impairments), tačiau ne jo aplinką.
Komitetas išreiškė „gilų susirūpinimą“, kad sąlygų neįgaliesiems nepritaikymas Lietuvoje faktiškai nelaikomas diskriminacija.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Neseniai Lietuvoje įvyko teisinė neveiksnumo reforma. Komitetas ją sukritikavo bei paragino šią reformą „reformuoti“. „Konvencija numato, jog visi neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais. Taip pat visi neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Neveiksnumo reforma Lietuvoje tokių naujovių neįtvirtino. Ji pakeitė neveiksnumo institutą, tačiau paliko galimybę asmenį paversti objektu tam tikrose srityse, pavyzdžiui, sveikatos, finansų klausimais, perleidžiant sprendimų teisę asmens globėjui.
Didelį susirūpinimą komitetui sukėlė ir žmogaus teisių pažeidimai uždarose įstaigose - socialinės globos namuose ir psichiatrijos ligoninėse. Sukritikuotas ir dabar vykstantis de-institucionalizacijos procesas, kuomet neįgaliųjų globos įstaigos turėtų būti palaipsniui uždaromos, o vietoje jų teikiamos paslaugos bendruomenėje.
Valstybė paraginta neriboti neįgaliųjų teisės balsuoti rinkimuose. Komitetas rekomendavo šiuos apribojimus naikinti keičiant Konstituciją ir įstatymus ir dėl šios konkrečios rekomendacijos atsiskaityti po metų.
Žmogaus teisėmis grįstas negalios modelis, perteiktas JT neįgaliųjų teisių konvencijoje, leidžia sistemiškai ir struktūriškai užtikrinti negalią turinčių žmonių socialinę įtrauktį. Toks negalios modelis yra grindžiamas negalią turinčio žmogaus orumu ir laisve, kurių neriboja jokie teisės aktai. Be to, negalią turinčio asmens laisvė ir orumas gerbiami ir įgyvendinami, taikant asmeninės pagalbos priemones, užtikrinant bendro naudojimo paslaugų ir aplinkų prieinamumą ir tinkamą jų sąlygų pritaikymą.
Visuomenės požiūris ir diskriminacija
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjo Mariaus Morkevičiaus, teisės aktai gali tapti svarbiu pagrindu visuomenės pokyčiams, tačiau jie patys savaime problemų neišsprendžia.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliesiems darbo rinkoje
Nepaisant teisinių pokyčių, diskriminacija negalios pagrindu Lietuvoje išlieka viena opiausių problemų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, 2024 m. daugiausia skundų gauta būtent dėl diskriminacijos dėl negalios - jų buvo 60. Lyginant su praėjusių penkerių metų laikotarpiu, šis skaičius augo.
Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovai ne kartą pabrėžė, kad reali kasdienė patirtis dažnai skiriasi nuo teisėje numatytų reglamentavimų. „Ribotas informacijos, ypač skaitmeninės, prieinamumas žmonėms su įvairiomis negaliomis yra ypatingai opi problema. Viešojoje erdvėje beveik nenaudojami lengvai suprantamos kalbos principai. Visa tai izoliuoja negalią turinčius žmones“, - teigia BNS cituojama Simona Aginskaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo Komunikacijos vadovė, informacijos prieinamumo ekspertė.
Ekspertai sutaria, kad vienas didžiausių iššūkių - tik formalus prieinamumo reikalavimų taikymas. M. Morkevičius atkreipia dėmesį, kad žmonių su negalia organizacijos turi būti aktyvai įtraukiamos dar projektuojant viešosios infrastruktūros prieinamumą.
Teisių apsaugos politikos įgyvendinimo priemonių valdymo skyriaus vyresnioji patarėja Simona Artimavičiūtė-Šimkūnienė teigia, kad visuomenės požiūris į negalią pamažu keičiasi, tačiau matomi ir senojo mąstymo likučiai. Anot specialistės, spartus pokytis pastebimas švietimo sektoriuje, kuris kasdien susiduria su skirtingų poreikių vaikais ir būdus sėkmingai juos įtraukti į ugdymą.
Statistika
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenys apie skundus dėl diskriminacijos negalios pagrindu:
| Metai | Skundų skaičius |
|---|---|
| 2024 | 60 |
| Ankstesni 5 metai | Mažiau nei 2024 |
Ekspertai pabrėžia, kad įstatymas gali tapti reikšmingu postūmiu lygių galimybių užtikrinimui, tačiau tik tuo atveju, jei jis bus įgyvendinamas ne tik formaliai, bet realiai. Tikimasi, jog visuomenė vis labiau atsižvelgs į žmonių su negalia poreikius ir aktyviau prisidės prie lygiateisiškumo principo įgyvendinimo.