Vos prieš kelerius metus paprastas Lietuvos pilietis, politikas ar net specialistas profesionalas, išgirdęs žodžių derinius „socialinis darbas“ ir „socialinis darbuotojas“ sureaguodavo ne tik neišmanančiai, bet dažnai ir negatyviai: kas čia per keistas žodžių derinys? Neprabėgo ir dešimt metų, o sąvokos „socialinis darbas“ ir „socialinis darbuotojas“ tapo įprastomis.
Tačiau vis dar kyla klausimų: kas tas socialinis darbas? Ką veikia socialiniai darbuotojai? Tai mokslas ar menas? Šio straipsnio tikslas - apžvelgti svarbesnius socialinio darbo raidos Lietuvoje aspektus.
Siekiant išskirti šiuos aspektus, pirmiausiai glaustai pateikiama socialinio darbo samprata, jo apibrėžimas, pagrindiniai socialinio darbo komponentai. Straipsnyje taip pat glaustai apžvelgiamas socialinio darbo tapsmas Lietuvoje, jo plėtros tendencijos, susiklosčiusios aplinkybės, pagrindinės klientų grupės, socialinės problemos, socialinio darbo specialistų rengimas - svarbus socialinio darbo plėtros rodiklis.
Po to ieškoma atsakymų į tokius klausimus: kaip visą apžvelgtą aibę įvykių ir spartų kismą vertinti? Kokio masto socialinio darbo plėtra Lietuvoje jau įvyko? Kur judama? Kaip rasti kuo objektyvesnį socialinio darbo būklės Lietuvoje įvertinimo kriterijų?
Straipsnio išvadose teigiama, kad dar anksti kalbėti apie lietuviškąjį socialinį darbą, bet socialinis darbas - kaip studijų sritis, kaip profesija ir praktinė veikla - Lietuvoje yra. Pabaigoje pateikiamos svarbiausios socialinio darbo Lietuvoje stiprybės ir silpnybės.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Šiame straipsnyje pristatoma kokybinio tyrimo metu rekonstruota socialinių darbuotojų kaip „nepaisomų profesionalų“ empirinė kategorija-fenomenas. Remiantis grindžiamosios teorijos metodologija, atskleidžiamos šio fenomeno priežastinės, kontekstinės ir intervenuojančios sąlygos.
Visgi ypatingas dėmesys sutelkiamas į „nepaisomo profesionalumo“ fenomeno įveikos strategijas (realizuojamas ir nerealizuojamas) bei šių strategijų sukeliamus padarinius socialiniam darbui. „Nepaisomas profesionalumas“ yra patiriamas tuomet, kai socialinio darbo specialistams yra keliami nepagrįsti, neadekvatūs, jų profesinės veiklos esmės neatitinkantys reikalavimai.
Nustatyta, kad „nepaisomo profesionalumo“ fenomeno įveika yra lemiama profesionalo asmenybės, tačiau lygiai taip pat specifinių kontekstinių sąlygų, kuriomis veikia socialiniai darbuotojai. Veikiant socialinio darbo profesionalumą auginančiose / plėtojančiose organizacijose, atsiveria kitokios kokybės fenomeno įveikos galimybės nei socialinio darbo profesionalumo neauginančiose ar net jį žlugdančiose organizacijose / aplinkose.
Socialinio darbo profesijos laukas
Socialinio darbo teoretikai sutinka, kad Pierre’o Bourdieu sociologijos įtaka socialiniam darbui plečiasi ir gilėja. Kita vertus, kai kalbama apie socialinio darbo profesiją, tie patys teoretikai ignoruoja P. Bourdieu nuostatą nuo profesijos tyrimų pereiti prie profesinio lauko analizės. P. Bourdieu profesijos fenomeną laikė biurokratinės prigimties konceptualizacija, kuri įtvirtina mokslinio mąstymo logikai prieštaraujančias heteronomijos apraiškas.
Straipsnyje siekiama įgyvendinti P. Bourdieu reikalavimą ir, pritaikius jį socialiniam darbui, nuo socialinio darbo profesijos analizės pereiti prie socialinio darbo profesinio lauko tyrimų. Straipsnyje ieškome atsakymo į klausimą, kaip keičiasi su socialiniu darbu siejamų veiklos formų arba praktikų traktavimas, kai socialinio darbo profesijos analizę keičia socialinio darbo lauko tyrimas.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Palyginę trijų skirtingų šalių - JAV, Japonijos ir Lietuvos - socialinio darbo profesinės veiklos laukus, priėjome prie išvados, kad profesinio lauko, kitaip nei profesijos, požiūris sudaro prielaidas įtraukti į socialinio darbo lauką tas socialinio įgalinimo praktikas, kurios, socialinio darbo profesijos požiūriu, lieka anapus biurokratinio socialinio darbo reglamento.
Socialinio darbo raidos tendencijos
Šiame kontekste svarbu apžvelgti socialinio darbo raidos tendencijas, susiklosčiusias aplinkybes, pagrindines klientų grupes ir socialines problemas. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į socialinio darbo specialistų rengimą, kuris yra svarbus socialinio darbo plėtros rodiklis.
Siekiant objektyviai įvertinti socialinio darbo būklę Lietuvoje, būtina atsižvelgti į įvykių ir spartaus kismą. Socialinis darbas Lietuvoje egzistuoja kaip studijų sritis, profesija ir praktinė veikla.
Socialinio darbo stiprybės Lietuvoje:
- Sparčiai augantis specialistų skaičius.
- Didėjantis visuomenės supratimas apie socialinio darbo svarbą.
- Tobulėjanti socialinių darbuotojų rengimo sistema.
Socialinio darbo silpnybės Lietuvoje:
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
- Nepakankamas finansavimas.
- Didelis darbo krūvis socialiniams darbuotojams.
- Nepakankamas visuomenės ir politikų įvertinimas.
Apibendrinant, galima teigti, kad socialinis darbas Lietuvoje yra besivystanti sritis, susidurianti su įvairiais iššūkiais, tačiau turinti didelį potencialą prisidėti prie visuomenės gerovės.
tags: #nepaisomi #profesionalai #socialiniai #darbuotojai #ir #ju