Kitų metų valstybės biudžetas Lietuvoje jau kelia aistras - Vyriausybė ketvirtadienį jį svarstys posėdyje, kuris buvo atidėtas siekiant „užbaigti technines detales“.
Pateikus projektą Seimui iki spalio 17 d., paaiškės, kaip bus paskirstytos lėšos gynybai, socialinei sričiai ir vietos savivaldybėms. Tuo tarpu parlamentaras A. Butkevičius neslepia, kad biudžete nebeliko vietos didesnėms senjorų pensijoms.
Skaičiuojama, kad valstybės išlaidos galės augti iki 5,2 proc., o biudžeto deficitas neviršys 3 proc. Prioritetų sąraše - krašto apsauga, kurios finansavimas sudarys apie 5 proc. BVP, ir socialinės išmokos: pensijos kitąmet augs apie 12 proc., minimali mėnesinė alga - 11 proc. Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai taip pat didės.
Finansų ministras K. Vaitiekūnas teigia, kad sutarimas rastas dėl pagrindinių sričių, tačiau kai kurie klausimai vis dar kelia diskusijų.
Didžiausias nesutarimų taškas - savivaldybių finansavimo lankstumas. Vietos valdžios perspėja, kad dėl įstatymo ribojimų jos gali prarasti apie 600 mln. eurų investicijoms, nes negalės naudoti sukauptų nepanaudotų biudžeto likučių.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo tendencijos Lietuvoje
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas įregistravo pataisas, leidžiančias šią problemą spręsti, tačiau kompromiso link dar teks eiti.
Tačiau Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Algirdas Butkevičius atskleidė, kad žadamo „pinigų lietaus“ Lietuvos senjorai galimai taip ir nepajus - mat pensijos didės ne 20 proc., o kone mažiau.
Tačiau BFK pirmininkas A. Sysas teigia: „Socialdemokratų programoje nėra pažado pensijas didinti konkrečiais procentais, to nežadėjome ir per rinkimus. Niekur neparašyta, bus didinama 20, 30 ar 5 procentais. Tai A. Butkevičius sugalvojo. Galbūt sumaišė su prezidento pasiūlymu iš „Sodros“ perviršio, kuris būna metų pabaigoje, skirti 20 proc. pensijų individualios dalies didinimui. Aš siūlymą palaikau ir ne kartą tą patį esu siūlęs. Ir kai šių metų biudžetą, kurį sudarinėjo konservatoriai ir iš perviršio teskyrė 47 mln. eurų, tą patį kalbėjau. Dabar projekte numatyta iš perviršio pensijų individualiai daliai skirti 90 mln. eurų. Tai sudarytų 4-5 proc. pensijų didėjimą neskaitant didėjimo dėl pensijų indeksavimo, kuris numatytas jau galiojančiame įstatyme“.
Kitų metų biudžetas sulaukia kritikos ne tik dėl augančių išlaidų ir deficito - gyventojai stebisi, kad daug pažadų į jį nepateko. Nėra planuojama nei „aušriečių“ siūlymų dėl valstybės kontroliuojamos bendrovės „Ignitis“ akcijų išpirkimo, nei „valstiečių“ siūlomų pokyčių tabako ir alkoholio akcizų srityje. Taip pat nebus naujo bankų mokesčio, PVM lengvatų šildymui ar maistui, o socialinio draudimo įmokos savarankiškai dirbantiems bus skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų.
Valdantieji akcentuoja, kad prioritetas - gynyba ir socialinės išmokos. Savo ruožtu ekspertai įspėja, kad ignoravus „Ignitis“ pertvarkos planus ir mokesčių reformą, valstybė gali susidurti su energijos sektoriaus neefektyvumu ir politizuotų sprendimų rizika.
Taip pat skaitykite: Kas dažniau patiria smurtą?
Biudžetas taip pat neapima lankstesnio savivaldybių finansavimo mechanizmo, kuris leistų panaudoti sukauptus nepanaudotus lėšų likučius, todėl vietos valdžia gali prarasti milijonus eurų investicijoms.
Pinigų Yra, Tik Jie Senjorų Nepasiekia?
Lietuvoje pensijų didinimas susiduria su paradoksu: „Sodros“ biudžetas kasmet surenka šimtus milijonų eurų daugiau nei išmoka pensijoms, o nepanaudotų lėšų rezervas jau siekia daugiau nei 3,6 mlrd. eurų. Vis dėlto valdžia nesiryžta iš karto paskirstyti šių pinigų senjorams, motyvuodama finansinio tvarumo ir ilgalaikių įsipareigojimų būtinybe.
Be to, ES nustatytos grynųjų išlaidų augimo ribos riboja, kiek valstybė gali papildomai išleisti, o rezervas turi būti naudojamas ne tik pensijoms, bet ir kitoms socialinio draudimo išmokoms.
Lietuvos pensijos išlieka vienomis mažiausių Europoje - vidutinė senjoro pensija per metus siekia vos 5 323 eurus, gerokai atsiliekant nuo Šiaurės ir Vakarų Europos šalių. Socialinė atskirtis didėja: moterys pensijas gauna vidutiniškai 26 % mažesnes nei vyrai, o daugiau nei penktadalis vyresnių nei 65 metų gyventojų patiria skurdo riziką. Tuo tarpu šimtai tūkstančių lietuvių jau negali įpirkti maisto, o realiai pagalbos prireikia pusę milijono žmonių.
Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir buvęs šio komiteto pirmininkas, dabar narys Mindaugas Lingė. Apie skurstančiųjų pensininkų problemą kalbama daug, užsimenama, kad sprendimas didinti pensijas nuo perviršio neatsilieptų taip stipriai skurstantiems, kaip tiems, kurie gauna didžiausias pensijas.
Taip pat skaitykite: Efektyvus priklausomybių gydymas
A. Sysas teigia, kad Lietuvoje yra socialinės apsaugos sistema ir pensijų sistema, arba išmokų sistema: "Jeigu žmogus gauna mažas pajamas, įsijungia ir socialinės apsaugos sistema: tai yra kompensacija už vandenį, kompensacija už šildymą, dar kitokios išmokos - visa tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, valstybė apie tai galvoja ir visi šie dydžiai yra indeksuojami. Kadangi nuo Naujųjų metų dingsta PVM lengvata šildymui, tai galbūt didesnė dalis atsiras energetinio skurdo spąstuose, bet vėlgi, jau seniai priimtas įstatymas, kuris leidžia, jeigu viršija 20 procentų žmogaus pajamų, valstybė vėl kompensuoja, tai viskas yra įkalkuliuota. Dabar klausimas, kiek mes turime pinigų, tai yra kiek galime indeksuoti, ar daugiau, ar mažiau. Antra, bazinė pensija tikrai bus didinama, tai jau įdėta į indeksavimą. Grįžtant prie to, kad mažiausia pensija yra bazinė, mes atsisakėme pašalpos pensijų, sulyginome, apie tai galvoja visos Vyriausybės, ši taip pat, nebus taip, kad šis dydis nedidės. Dabar, kiek didės, reikia palaukti biudžeto skaičiavimų. Bus matyti, kaip planuojamas kitų metų biudžeto surinkimas, nes bazinei pensijai pinigai eina iš biudžetinės dalies. Per metus virš 2 mlrd. reikia šiai daliai finansuoti. Perviršis, kuris bus skirtas individualiai daliai, didina ir bendrąjį pensijos vidurkį, bet ir atstato šiek tiek teisingumą. Jeigu pasižiūrėti pakeitimo normą, tai jau ir šiandien pakeitimo norma tų, kurie gavo minimalią algą ar mažesnę, arba nedalyvavo, yra ir 60 proc., o tie, kas gavo didesnius atlyginimus ir mokėjo dideles įmokas į socialinį draudimą, jų pakeitimo norma nesiekia 35 proc. Reikia visą tai matyti, jeigu norime tvariai išlaikyti socialinį draudimą ir tie žmonės, kurie gauna dideles pajamas, norėtų mokėti visas įmokas, rodytų įmokas nuo visų pajamų, tai sistema turi atliepti, kad tie žmonės sulaukę pensinio amžiaus tikrai gaus didesnę pensiją negu tie, kurie nemokėjo arba mokėjo labai mažai - štai taip sukonstruota ši sistema. Nieko naujo čia nesugalvosime, dėl skurdžiausiai gyvenančiųjų socialinės apsaugos sistema veikia ir veiks prie visų Vyriausybių. Manau, čia yra mūsų ir Konstitucinė nuostata, kad bet kokiu atveju valstybė laiduoja tokiems žmonėms galimybę, kiek įmanoma, gyventi."
Sysas optimistiškai žvelgia į „Sodros“ ateitį: "Būtent „Sodros“ augimas - ir pensijų, ir rezervų - auga žymiai sparčiau negu visos kitos išmokų rūšys, trečia ar antra pakopa. Tikiuosi, kad taip nutiks ir ateityje. Sutinku, kad negalvoti apie tai būtų klaida ir siekti, kad rezervas būtų didesnis. Tai turbūt yra kiekvienos šalies ir Vyriausybės siekis, nes tai yra pinigai, kuriais gali pasinaudoti sunkiu momentu. Šiuo atveju, žiūrime į „Sodrą“ ir priimame įstatymus. Būtent šioje srityje turime daryti daug daugiau darbų, kad valstybinė socialinio draudimo sistema būtų kuo tvaresnė, kad pensijos būtų didesnės, todėl visi mano siūlymai yra nukreipti būtent į „Sodros“ stiprinimą. Pinigai turi būti nukreipti į dabartinius pensininkus, spręsti jų problemą šiandien, nes, kaip sakiau, skurdo lygis yra didelis. Apie šviesią ateitį galvojame, kiek galime, darome darbus, bet koncentruokimės spręsdami šios dienos žmonių problemas."
Prezidentas siūlo pensijų kėlimą iš „Sodros“ perviršio. „Sodros“ rezervas yra formuojamas tik iš pačios „Sodros“ biudžeto ir perviršio. Teoriškai, ar yra įmanoma, kad antrosios pakopos pensijų pinigai ateityje būtų naudojami pensijų didinimui?
M. Lingė teigia: "Algirdas nukreipė žvilgsnį į pačią „Sodrą“, o ji ne visais laikais gerai gyveno. Kol valstybėje nebuvo priimtas sprendimas, kad bazinė pensija mokama jau iš biudžeto, deficitas buvo nepavejamas ir metai iš metų labai didelis, vėliau ji pradėjo vystytis visai kitu pagreičiu. Antros pakopos pensijų pinigai, ko gero, yra visai kitas žanras - jis turės labai skirtingus etapus. Matysime vieną efektą, kur žmonės pinigus deda ir kur jie nukeliauja: ar investicijoms į ateitį kitomis formomis, kaupti senatvei, ar vis dėlto trumpalaikiam vartojimui? Trumpalaikis ekonomikos pagyvėjimas, matyt, bus, tą matėme ir Estijoje, tačiau numatytas mechanizmas, kad ta valstybės dalis, kuri buvo skirta prisidėti prie kaupimo, grįžta į „Sodrą“. Tai, be abejo, yra „Sodros“ pastiprinimas. Aišku, galbūt trūksta iš valdančiosios daugumos tų paskatų, kurios skatintų kaupti bendrai antros pakopos sukauptas lėšas toliau, tik skirtingomis priemonėmis, o ne paleisti ranka į tokį, daug pagundų keliantį, pagyvenimą."
A. Sysas priduria: "Čia bus didžiausia užduotis visiems paskaičiuoti. Galima tiesiog statyti spėjimus: o kiek gi žmonių pasitrauks ir kokia suma papildomai ateis į „Sodrą“? Ji gali būti nuo euro iki milijono. Aš tik spėlioju - iki milijardo tikrai nesieks, bet milijonais tikrai gali būti. Aišku, ar jie bus biudžete preliminariai kažkiek paskaičiuota ir numatyta. Ekspertai sako, kad 40 proc. žmonių gali pajudėti, tai tų 40 proc. žmonių įmokos, kurią už juos įmoka valstybė ir „Sodra“, grįžtant į „Sodrą“, ar tai gali būti planinės, ar tai bus perviršis? Kitų metų perviršis bus labai įdomu pasižiūrėti, koks jis bus. Perviršis paskutinius du metus buvo 700 mln. Aš tai matau čia ne tiek kažkokio stebuklo, bet tai yra planavimo klausimas. Tu visada gali vidurkį šiek tiek didesnį padaryti ir perviršio gali neturėti, nes tai bus pilnos „Sodros“ pajamos ir gali suplanuoti didesnį pensijų didinimą ir bus išlaidos, bet visada visos vyriausybės daro biudžetus su rezervu. Kitais metais perviršis tikrai gali viršyti ir milijardą, sprendžiant iš to, kiek ateis dar papildomai, tada ir matysime. Dalis tų pinigų eis ir į rezervą, nes padidėja žmonių pensijos. Jeigu valstybės pinigai grįžta, tai čia kaip „Sodros“ papildomas finansavimas, bet žmonių įmokos, kurias mokėjo iki 2019 metų, ir buvusi sumažėjusi pensija dabar bus atstatyta. Jų pensija automatiškai mažėjo dėl to, kad dalis lėšų buvo pervedama į antrą pensijų pakopą. Šie žmonės „Sodrą“ išlošė, jau Mindaugas minėjo, kad vartojimas šiek tiek gali padidėti. Aš juokauju, kad „Topo centras“ turėtų užsakyti papildomų šaldytuvų ir televizorių, nes visi ekspertai sako, kad lietuviai iškart bėgs ir pirks, ne, aš manau, kad viskas bus normaliai. Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje."
2025 m. lapkričio 4 d. įvykusiame Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos posėdyje buvo svarstomas 2026-2028 metų valstybės biudžeto projekto paketas, skirtas socialinei apsaugai, ypač asmenų su negalia sritims.
Vidutinė socialinio draudimo negalios pensija 2026 metais turėtų pasiekti apie 500 eurų, t. y. Užimtumo rėmimo priemonėms (įdarbinimui subsidijuojant) 2026 m. biudžeto projekte numatyti 25,5 mln. SADM duomenimis, realus poreikis tęsti esamas ir sudaryti naujas sutartis siekia 31,16 mln. eurų, kas reiškia 5,66 mln. Papildomai, jeigu Seimas priims įstatymo pakeitimus, pratęsiančius subsidijas vidutinę negalią turintiems asmenims, tam reikės papildomų 19,9 mln.
Numatyta 351,98 mln. eurų, tačiau realus poreikis 2026 m. yra didesnis - trūksta apie 56 mln. Būsto pritaikymui numatyta 7,2 mln. eurų. Konstatavo, kad patenkinama tik 49 proc. Techninės pagalbos priemonėms trūksta apie 1,7 mln. eurų, siekiant 100 proc.
Socialinė globa: Posėdyje pristatyta, kad socialinės globos gavėjų skaičius nuosekliai auga (2025 m. prognozuojami 16 765 gavėjai), o laukiančiųjų eilė didėja - 2025 m. pabaigoje sieks 1307 asmenis. Numatytas 2026 m. biudžetas - 140,6 mln. eurų - bus nepakankamas (poreikis - 197 mln. Deinstitucionalizacija (DI): DI programa didele dalimi finansuojama ES lėšomis.
Priedangų pritaikymas: Vidaus reikalų ministerija informavo, kad iš Valstybės gynybos fondo per Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą iki 2030 m. priedangų tinklo plėtrai ir pritaikymui skiriama 77 mln. eurų. Pirmame konkurse (įgyvendinimas 2026 m.) 50 savivaldybių planuoja pritaikyti 277 priedangas, tam skirti 2,1 mln. eurų.
2025 m. spalio 21 d. pranešimas žiniasklaidai: Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės pristatytą Valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir beveik 8,789 mlrd. eurų išlaidas. 2026 m. „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, pajamos viršys išlaidas daugiau kaip 1,463 mlrd. eurų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, „Sodros“ biudžeto pajamos bus beveik 1,357 mlrd. eurų arba 15,3 proc. didesnės, nei laukiama 2025 m. J. Zailskienė pažymėjo, kad didesnis augimas numatomas dėl šalies darbo užmokesčio prognozuojamo fondo augimo, didesnių valstybės biudžeto asignavimu bendrajai pensijos daliai kompensuoti ir grįžtančių pensijų kaupimo dalyvių įmokos.
Projekte 2026 m. numatoma, kad didžiausią šio fondo biudžeto pajamų dalį sudarys pensijų socialinio draudimo įmokos - daugiau kaip 3 mlrd. 611 mln. eurų. Įmokos ligos socialiniam draudimui sudarys daugiau kaip 807,2 mln. eurų, įmokos motinystės socialiniam draudimui - beveik 730,9 mln. eurų, įmokos nedarbo socialiniam draudimui - beveik 526,1 mln. eurų, įmokos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui - beveik 64,1 mln. eurų, savanoriškojo socialinio draudimo įmokos - 4 mln. eurų, asignavimai iš valstybės biudžeto sudarys 3 mlrd. 825 mln. eurų.
Planuojama, kad kitąmet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei laukiama 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, 78,9 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad vidutiniškai senatvės pensininkų 2026 m. bus 640 tūkst. žmonių ir padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst. žmonių.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
„Labai svarbu pažymėti, kad planuojamas geresnis pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu. Prognozuojama, kad 2026 metais turintiems būtinąjį stažą santykis gali pasiekti 51 proc. Tai yra mūsų siekiamas rezultatas. Žinoma, tie, kas neturi būtinojo stažo, jų santykis dar nebus toks geras, bet, manau, per kelerius metus ir tą pavyks pakeisti“, - Seimo posėdyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė.
Pagal teikiamą dokumentą valstybinio socialinio draudimo pensijoms planuojama skirti daugiau kaip 6 mlrd. 931 mln. eurų (t. y.12,6 proc. daugiau nei šiemet laukiama), ligos draudimo išmokoms - apie 642,7 mln. eurų, motinystės draudimo išmokoms - 488 mln. eurų, nedarbo socialiniam draudimui - beveik 521,4 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui - daugiau kaip 50 mln. eurų.
Po pristatymo už teisės akto projektą (Nr. XVP-861) balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 21 parlamentaras. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomais - Biudžeto ir finansų, Kultūros ir Audito komitetuose.
2024 m. spalio 17 d. pranešimas žiniasklaidai: Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4230.
Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).
„Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. santykio su metiniu biudžetu, kitais metais būtų 60 proc.“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius: 1) pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; 2) bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; 3) našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; 4) papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; 5) pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama.
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių).
Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m.
Projektui po pateikimo pritarė 50, prieš balsavo vienas, susilaikė 23 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
| Rodiklis | 2025 m. Prognozė | 2026 m. Prognozė |
|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 673 EUR | 750 EUR |
| Vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) | 721 EUR | 810 EUR |
| Pensijų indeksavimo koeficientas | 1.1063 | 1.0987 |