Socialinis darbas Lietuvoje nuolat kinta ir tobulėja, o socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiais iššūkiais ir galimybėmis. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausias naujienas ir įvykius, susijusius su socialinių darbuotojų veikla Lietuvoje.
Institucinės Pertvarkos ir Pokyčiai Socialiniame Darbe
Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į daugelio socialinių darbuotojų profesinę veiklą. Stebint pokyčius šioje srityje, vis labiau domimasi socialinės globos paslaugų teikimu, jų poveikiu paslaugų gavėjams ir darbuotojams.
2014-2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese - reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu 2020 m. rugsėjo 9 d. įkurtas specializuotos slaugos ir socialinės globos padalinys, skirtas 38 asmenims - 4 vaikams ir 34 suaugusiems asmenims su negalia, kuriems vertinant socialinių paslaugų poreikį nustatytas visiškas nesavarankiškumas ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Visi - tiek darbuotojai, tiek paslaugų gavėjai - tą pačią dieną persikėlė į naujas patalpas, kur net paprasti, buitiniai klausimai virto iššūkiais. Manėme, kad tik patalpos pasikeis, tačiau ankstesnė sistema ir metodai naujoje erdvėje tapo neveiksmingi - reikėjo visiškai pergalvoti darbo metodus. Pirmieji mėnesiai buvo kupini nežinomybės. Neturėta jokių pavyzdžių, kaip turi atrodyti naujo tipo padalinio veikla, struktūra, kasdienė rutina. Visos sritys - nuo maitinimo iki darbo grafikų - buvo kuriamos „nuo nulio". Tai reiškė kasdienį ieškojimą, bandymus, taisymus ir naują požiūrį į tai, kas iš tikrųjų yra „namai", o ne „įstaiga".
Iššūkiai ir Sunkumai Socialinių Darbuotojų Kasdienybėje
Dirbant socialinio darbo srityje tenka susidurti su įvairiomis žmonių grupėmis: su vaikais, su riziką patiriančiomis šeimomis, įvairią negalią turinčiais asmenimis, emigrantais ir visais kitais, kurie turi psichologinių ar socialinių sunkumų. Klientų/žmonių grupė, su kuriais tenka susidurti ir kurie kelia didžiausius iššūkius teikiant pagalbą, tai yra asmenys, kurie linkę kaupti įvairius, jokios vertės neturinčius daiktus ar net šiukšles.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Tokie asmenys užgriozdina visas gyvenamąsias patalpas taip, kad praėjimui lieka tik siauras takas ar net nelieka ir tako. Nesuvaldomas daiktų ar šiukšlių kaupimas kelia problemų tarpusavio santykiams, socialinėje ir darbinėje veikloje bei kitose gyvenimo srityse. Asmenys, linkę kaupti daiktus, kelia grėsmę ne tik savo savijautai, bet ir aplinkiniams.
Dėl nuolatinio kaupimo įsigytas ,,turtas‘‘ perpildo gyvenamąją erdvę ir trukdo gyventi. Be to, daiktų kaupimas gali sukelti sužalojimų dėl gaisro ar sukrautų daiktų griūties, ir tai gali turėti didelį poveikį ne tik pačiam žmogui ir jo šeimai, bet ir kaimynams. Daiktų kaupimas turi didelį poveikį ir asmens socialiniam funkcionavimui. Todėl socialiniai darbuotojai turi užtikrinti šių asmenų socialinę gerovę, gerą emocinę ir fizinę sveikatą bei saugią aplinką kitiems gyventojams.
Socialinėje srityje dirbantys specialistai kasdien susiduria su įvairiomis iššūkiais, įskaitant klientų agresiją. LRT Straipsnyje aptariama, kaip organizacija „220 be įtampos“ moko socialinius darbuotojus valdyti įtampą ir agresyvų elgesį be smurto, pabrėžiant ramų bendravimą ir situacijos deeskalavimą.
Socialinis darbas šiandien susiduria su įvairiais iššūkiais - nuo vadovavimo trūkumo iki augančios biurokratijos ir akivaizdaus specialistų stygiaus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Profesinės Kompetencijos Tobulinimas ir Etikos Kodeksas
Nuolat ieškoma būdų užtikrinti vis geresnes darbo sąlygos socialiniams darbuotojams: įtvirtinta būtinybė kasmet tobulinti savo profesinę kompetencija dalyvaujant mokymuose, supervizijose, intervizijose ir t.t. Nuo 2022 metų spalio veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras, kuris yra atsakingas už nemokamų mokymų organizavimą ir vedimą, metodinės pagalbos teikimą, naujų socialinių paslaugų srities darbuotojų palydėjimą jų profesinėje veikloje.
Metus laiko veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas. Patvirtintas Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas - naujas ir svarbus dokumentas Lietuvos socialiniame darbe. Etikos kodeksas numato aukštus socialinių darbuotojų veiklos standartus, elgesio normas, išryškina vertybes. Laikydamiesi šių standartų savo veikloje mes kuriame įvairių visuomenės grupių pasitikėjimą socialiniais darbuotojais.
Visuomenės Požiūris į Socialinį Darbą
Socialinis darbas visuomenei yra naudingas arba labai naudingas, - taip sakė dauguma, 75 proc., visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ spalio mėnesį apklausoje dalyvavusių respondentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis, 29 proc., šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju.
Tiesiogiai susidūrusių su socialiniu darbuotoju kasmet daugėja. „Socialinis darbas matomas ir vertinamas, o socialiniai darbuotojai, kaip savo srities profesionalai, neabejotinai prilygsta kitiems, prestižinėmis laikomų profesijų atstovams. Lietuvos gyventojai, susidūrę su iššūkiais, žino, kad pagalbos visada gali kreiptis į socialinius darbuotojus. Visuomenė vertina socialinių darbuotojų darbą kaip naudingą. Tai didžiulis pripažinimas ir įvertinimas. Dėkoju kiekvienam socialiniam darbuotojui už sąžiningai atliekamą svarbų darbą, neretai sudėtingomis sąlygomis.
Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“, taip atsakė 59 proc. respondentų, 43 proc. apklaustųjų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu (taip manančių per metus padaugėjo 5 proc. punktais), 33 proc. - su specialistu, 29 proc.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip socialinių paslaugų organizavimas, taip mano 57 proc. apklaustųjų. 45 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip pagalbos teikimą asmenims, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją, 39 proc. 63 proc. respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais. Pusė, 52 proc., apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie žmonių su negalia socialinės įtraukties visuomenėje, 39 proc. - socialinio darbuotojo veikla yra naudinga kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą, 37 proc.
Statistika ir Faktai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje dirba beveik 17 tūkst. Socialinių darbuotojų darbo užmokestis auga kasmet - vidutinis jų darbo užmokestis nuo 2021 m. padidėjo 50 proc.
Socialinių paslaugų gavėjų skaičius šalyje siekia beveik 115 tūkst. (be prevencinių ir bendrųjų socialinių paslaugų), nuo 2018 m. šis skaičius išaugo 72 proc., nuo 2021 m. 2025 m.
Apklausa parodė, kad:
- 75% apklaustųjų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei.
- 29% šalies gyventojų yra susidūrę su socialiniu darbuotoju.
- 59% respondentų socialinį darbuotoją apibūdina kaip "padėjėją".
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Dirbančių socialinių darbuotojų skaičius | Beveik 17 tūkst. |
| Socialinių paslaugų gavėjų skaičius | Beveik 115 tūkst. |
| Socialinių darbuotojų darbo užmokesčio augimas nuo 2021 m. | 50% |
| Visuomenės nuomonė apie socialinio darbo naudą | 75% mano, kad naudingas arba labai naudingas |
| Gyventojų, susidūrusių su socialiniu darbuotoju | 29% |
Lietuvos Socialinių Darbuotojų Asociacijos Veikla
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija (LSDA) nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. vykdo Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centro (toliau - PKTC) funkcijas. Viena iš PKTC veiklų - mokymų socialinių paslaugų srities darbuotojams organizavimas.
LSDA tarybai pavyko nuveikti nemažai reikšmingų darbų. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė rekomendacijas dėl nuotolinio socialinio darbo, kuriomis pasidalino su visų savivaldybių socialiniais ir kitais socialinių paslaugų srities darbuotojais. Rekomendacijose yra pateikiami patarimai kaip organizuoti virtualias konsultacijas, kai kurie asmens duomenų apsaugos patarimai, taip pat prie rekomendacijų rasite priedą, kuriame apžvelgiamos įvairios programėlės virtualiam darbui.
LSDA nerimauja dėl socialinių darbuotojų gerovės šalyje besitęsiant karantinui. Gauname signalų, kad socialiniai darbuotojai negauna apsaugos priemonių, jiems trūksta techninių galimybių teikti paslaugas nuotoliniu būdu. Norėdami detaliai išsiaiškinti socialinio darbo bendruomenės poreikius ir iškylančias problemas, kartu su Vilniaus universiteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra inicijuojame tyrimą.
Socialinių darbuotojų tyrimas atskleidė tris profesines grėsmes. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) užsakymu atliktas žvalgomasis tyrimas atskleidė, kad socialinių paslaugų sferos darbuotojai galimai patiria perdegimą darbe. Tyrime dalyvavo 443 respondentai.
LSDA pateikė pasiūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Balandžio 1 d. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, kur buvo svarstoma NVO ir socialinių darbuotojų apsaugos priemonių situacija karantino sąlygomis.
Rugpjūčio 23 d. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija remia ir palaiko kolegas Baltarusijoje šiuo sudėtingu šaliai laikotarpiu.
Alternatyvios Komunikacijos Svarba
Alternatyvioji komunikacija - tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius. Tai apima gestus, simbolius, elektroninius įrankius ir įvairius vizualinius metodus.
Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene.
Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus. Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę.
Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys gali skirtis priklausomai nuo asmens poreikių ir galimybių. Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Svarbu, kad socialinis darbuotojas nuolat vystytų savo kompetencijas, gebėjimus ir žinias, kad galėtų atlikti savo darbo funkcijas kokybiškai ir tinkamai reaguotų į iššūkius, su kuriais susiduria.
Tai gali apimti savęs vertinimą, refleksiją, mokymąsi, taip pat reikia turėti gerą palaikymo ir paramos sistemą siekiant gerų darbo rezultatų. Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą. Kiekvienas atliekamas vaidmuo yra svarbus ir prisideda prie bendro tikslo - gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias.
tags: #socialinio #darbuotojo #kompetenciju #raiska #naujausi #straipsniai