Smurtas artimoje aplinkoje yra opi visuomenės problema, dažnai suvokiama kaip nukreipta prieš moteris. Tačiau vis dažniau pripažįstama, kad vyrai taip pat gali būti smurto aukomis. Šiame straipsnyje apžvelgiama vyrų agresijos šeimoje statistika, formos, priežastys ir pasekmės, taip pat aptariami pagalbos būdai ir prevencinės priemonės. Svarbu pabrėžti, kad smurtas artimoje aplinkoje yra galios disbalansas ir kontrolės siekimas, nepriklausomai nuo lyties.
Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Smurtas gali būti suvokiamas kaip intymus partnerio smurtas ar smurtas šeimoje, buityje, apimantis fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą ir moters izoliaciją. Tad kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje matome, kad lytis yra lemiamas veiksnys jam pasireikšti. Tokią situaciją lemia visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai, lyčių normos ir istoriškai susiklostę nelygiaverčiai galios santykiai tarp moterų ir vyrų.
Vyrų Patiriamo Smurto Statistika ir Realybė
Nors tradiciškai smurtas artimoje aplinkoje siejamas su moterų patirtimi, statistiniai duomenys rodo, kad vyrai taip pat patiria smurtą, nors ir rečiau kreipiasi pagalbos. Šie skaičiai atskleidžia, kad vyrų patiriamas smurtas yra realesnis ir dažnesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Tačiau, smurto mastus galima įsivaizduoti, remiantis kitų šalių statistika. „Pavyzdžiui, JAV pateikiami tam tikri duomenys apie vyrų patiriamą smurtą. Kai kurie šaltiniai nurodo, jog intymaus partnerio smurtą patiria 1 iš 4 vyrų (ir 1 iš 3 moterų) - tai yra stumtelėjimą, pliaukštelėjimą, žnaibymą, tačiau tokie veiksmai dažnai net nėra vertinami pačių juos patiriančiųjų kaip smurtas. Tų pačių šaltinių duomenimis, 1 iš 25 vyrų (ir 1 iš 7 moterų) kada nors buvo sužaloti savo intymaus partnerio“, - dalijasi duomenimis D. Bubnienė.
Lietuvos policijos departamento duomenimis, 2024 m. smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančios moterys sudarė apie 78,5 proc., vyrai - apie 21,5 proc. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia nuo 30 iki 59 metų moterys. Policijos departamento duomenimis, dažniausiai smurto artimoje aplinkoje pavojų kelia vyrai (85 proc. nuo visų pavojų keliančių asmenų). Mažesnę dalį sudaro moterys (15 proc. nuo visų pavojų keliančių asmenų).
Taip pat skaitykite: Savivaldybių socialinės paramos iššūkiai
Statistika rodo, kad 8 iš 10 nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje yra moteris, kas dešimtas - vaikas iki 18 m., o vyrai dažniausiai nukenčia nuo kitų artimos aplinkos vyrų (giminaičių ir pan.).
Smurto artimoje aplinkoje statistika 2024 m.:
| Auka | Procentas |
|---|---|
| Moterys | 78,5% |
| Vyrai | 21,5% |
Tačiau svarbu paminėti, kad statistikoje dažniausiai atsispindi tik fizinis smurtas, o psichologinį smurtą įrodyti itin sunku, dėl to susidaro klaidinga nuomonė apie smurtautojus.
Lietuvoje net 88 proc. visų asmenų, imančių vaiko priežiūros atostogas pirmaisiais vaiko auginimo metais, yra moterys.
Smurto Apibrėžimas ir Formos
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas yra apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti įvairiomis formomis:
Taip pat skaitykite: Daugiavaikių motinų išmokos
- Fizinis smurtas: mušimas, spardymas, stumdymas, žalojimas.
- Psichologinis smurtas: įžeidinėjimai, grasinimai, nuolatinė kritika, kontrolė.
- Seksualinis smurtas: prievarta lytiniams santykiams, priekabiavimas.
- Ekonominis smurtas: kontrolė dėl finansų, draudimas dirbti.
Psichologinis smurtas - dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių. Tai - depresija, nerimas, panikos priepuoliai, pasitikėjimo savimi praradimas, pažeidžiamumas, miego, dėmesio sutrikimai.
Smurto Formos, Nukreiptos Prieš Vyrus
Vyrai gali patirti įvairias smurto formas, įskaitant:
- Fizinis smurtas: smūgiai, spardymas, stumdymas ar kitas fizinis poveikis.
- Psichologinis smurtas: žeminimas, įžeidinėjimai, nuolatinis kritikavimas, manipuliavimas, grasinimai, kontroliavimas, socialinė izoliacija.
- Emocinis smurtas: nekalbėjimas, atvirumo mažėjimas, priekaištai, daiktų mėtymas.
- Ekonominis smurtas: pinigų atiminėjimas, neleidimas naudotis banko kortele, draudimas dirbti ar mokytis.
- Seksualinis smurtas: vertimas nusirenginėti prieš valią, žiaurus lytinis santykiavimas, vertimas stebėti pornografiją, prievarta lytiškai santykiauti su kitais asmenimis.
Saulius Subačius, psichoterapeutas, dirbantis Kauno vyrų krizių centre, teigia, kad prieš vyrus dažniau smurtaujama psichologiškai, o tą įrodyti itin sunku. Labiausiai vyrus skaudinančios frazės yra: „Tu blogas lovoje“ arba „Tu per mažai uždirbi“.
Vyrų Nutylėjimo Priežastys
Vyrai retai kreipiasi pagalbos dėl patiriamo smurto dėl kelių priežasčių:
- Socialiniai stereotipai: visuomenė nepripažįsta pažeidžiamų vyrų, vyrų, kurie yra aukos, o ne smurtautojai. Smurtas prieš vyrus dažnai parodomas humoro kontekste, taip sumenkinant problemą.
- Gėda ir baimė: vyrams gėda pranešti apie smurtą, jie netiki, kad bus sureaguota teisingai. Neretai smurtą patyręs vyras, iškvietęs policiją, lieka kvailio vietoje, nes jo atvejis nėra tiriamas.
- Pagalbos trūkumas: pasaulyje beveik nėra arba labai menka pagalbos vyrams galimybių pasiūla.
Smurto Priežastys ir Susiję Veiksniai
Agresija ir smurtas visada susiję su galios demonstravimu, net jei ta galia demonstruojama iš nepasitikėjimo savimi, dėl savo subjektyviai jaučiamo silpnumo ar menkavertiškumo. Agresijos raiškos būdui įtakos turi matyti pavyzdžiai, pavyzdžiui, augimas nuo alkoholio priklausomų tėvų šeimoje gali susiformuoti nuostatą, kad agresijos išraiška į kitą asmenį yra priimtina ir normali bendravimo forma.
Taip pat skaitykite: Parama šildymui
Trauminis prisirišimas arba išmoktas bejėgiškumas taip pat gali trukdyti nutraukti alinančius santykius. Per trauminį prisirišimą kai kurie žmonės nesąmoningai renkasi mylėti negebančius žmones, nes vaikystėje prie tokio santykio įprato.
Nors agresija būdinga visoms gyvoms rūšims, tačiau žmonių ji žiauresnė ir rafinuotesnė. Pasak jos, vyrai nelengvai apie tai pasakoja, neretai atsiveria, kuomet pavyksta užmegzti ilgesnį terapinį kontaktą. Ji sako, kad neretai vyrai smurtą patiria tuo metu, kai negali niekaip reaguoti ar apsiginti, pavyzdžiui, vairuodami ar dirbdami kitą darbą.
Pagalba Vyrams, Patiriantiems Smurtą
Svarbu, kad vyrai, patiriantys smurtą, žinotų, jog jie nėra vieni ir kad pagalba yra prieinama.
- Kreipimasis į specialistus: psichologai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai gali padėti įveikti smurto padarinius ir išmokti sveikesnių santykių modelių.
- Pagalbos linijos: kai kuriuose miestuose veikia specializuotos pagalbos linijos vyrams, patiriantiems krizes. Vokietijoje veikia „Man-o-Man“ paramos centras, teikiantis pagalbą vyrams.
- Savitarpio pagalbos grupės: dalyvavimas savitarpio pagalbos grupėse gali padėti vyrams pasidalinti savo patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų, patyrusių panašius išgyvenimus.
- Teisinė pagalba: svarbu žinoti savo teises ir kreiptis į teisininkus, jei patiriamas fizinis ar seksualinis smurtas.
Vokietija imasi keisti situaciją ir stengiasi užtikrinti, kad vyrai būtų išklausyti, nesijuoktų iš jų ir nesakytų, jog turi susitvarkyti patys.
Kaip Elgtis Patyrus Seksualinį Smurtą Artimoje Aplinkoje?
Seksualinis smurtas yra nusikaltimas, už kurį atsakingas asmuo turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojamus Baudžiamajame kodekse. Patyrus seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, svarbu imtis šių veiksmų:
- Rasti saugią vietą.
- Su savimi pasiimti būtiniausius daiktus.
- Kviesti pagalbą.
- Išsaugoti įkalčius.
- Kreiptis į gydytojus.
- Ieškoti psichologinės pagalbos.
Patarimai Patiriantiems Sunkumus
Ką specialistai patartų vyrams, kurie įklimpę į alinančius santykius, kuriuose patiria psichologinį ar kitokį smurtą?
S. Subačius aiškina: „Su klientais mes kalbamės, kaip atrasti, kas santykiuose priklauso nuo manęs ir ką daryti, kad nereiktų kentėti. Skausmas yra neišvengiama gyvenimo dalis, bet kančia - tai jau mūsų pasirinkimas, juk nesame koncentracijos stovykloje, iš kurios negalėtume išeiti. Jei nepatinka kažkoks kito žmogaus elgesys, pirmiausia sakome: prašau taip su manimi nesielgti, mane tai skaudina, na, o jei tai neveikia, reikėtų suabejoti, ar verta tęsti tokius santykius“.
Ir pridūrė, kad kiekvienam iš mūsų patartina didinti savo emocinį raštingumą ir suvokti, kokias žaizdas atsinešėme iš vaikystės - jų turime daugelis. Kai esame vieni, tam tikros žaizdos nematomos, bet jos dažnai pradeda kraujuoti santykiuose su kitu žmogumi.
Prevencinės Priemonės
Siekiant sumažinti smurtą artimoje aplinkoje, svarbu:
- Šviesti visuomenę: didinti informuotumą apie smurto formas, priežastis ir pasekmes, taip pat griauti stereotipus apie smurto aukas ir smurtautojus.
- Skatinti lyčių lygybę: formuoti visuomenę, kurioje vyrai ir moterys turi lygias teises ir galimybes, ir kurioje nėra vietos smurtui ir diskriminacijai.
- Mokyti konfliktų sprendimo įgūdžių: ugdyti gebėjimus spręsti konfliktus taikiai ir konstruktyviai, be agresijos ir smurto.
- Teikti pagalbą šeimoms: stiprinti šeimas ir teikti joms pagalbą, kad būtų užtikrintas saugus ir harmoningas vaikų augimas.
- Keisti smurtinį elgesį: taikomos smurtinį elgesį keičiančios programos.
Smurto artimoje aplinkoje ekspertė įsitikinusi, jog Lietuva yra teisingame kelyje. O tai, kam dabar reikėtų skirti maksimalias pastangas yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir prevencija. "Prevencija yra esmė, jeigu mes norime užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje. Tačiau ties tuo dar turime labai stipriai padirbėti tiek kiekvienas asmeniškai, tiek ir valstybės lygmeniu", - pažymėjo pašnekovė.
Įveikti sudėtingas situacijas daug paprasčiau, kai nesi vienas. Jei prireiktų palaikymo ar pagalbos, visada galite kreiptis į:
- specializuotos kompleksinės pagalbos centrą - skambinkite telefonu 8 700 55516;
- artimiausią pagalbos vietą savo mieste - kontaktus rasite www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai
Prisijunkite prie judėjimo! Siekdama paskatinti atkreipti dėmesį į dažnai stigmatizuojamą smurto artimoje aplinkoje temą, IKEA ėmėsi bendradarbiauti su žinomu dizaineriu Robertu Kalinkinu. Bendro darbo rezultatas - išskirtinio dizaino krepšių kolekcija, siunčianti socialinę žinutę ir primenanti visuomenei, kaip svarbu stebėti aplinką, išlikti sąmoningiems ir neužsimerkti prieš smurtą, galintį vykti visai šalia. IKEA krepšių kolekcija „Pastebėk smurtą“ - būdas parodyti, kad nesate abejingi ir neužsimerkiate prieš smurtą.