Pastaraisiais metais Lietuvoje išryškėjo problema, susijusi su savivaldybių nepanaudotomis socialinės paramos lėšomis. Tai kelia klausimų dėl paramos teikimo efektyvumo ir skurstančiųjų poreikių patenkinimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys apie socialinę paramą savivaldybėse.
Statistika ir Faktai
Pagal 2017 m. birželio 1 d. piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. 1. gyventojams įstatymo Nr. 1. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. Nr. tęsiant Europos Sąjungos Tarybos 2015 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. 3. poreikiams patenkinti.
2015 m. funkcijai vykdyti buvo skirta 228,7 mln. Eur. Tačiau, ataskaitų duomenimis, savivaldybės nepanaudojo 125,7 mln. Eur, t. y. 55 proc. skirtų lėšų, iš jų - 80,94 mln. finansuoti, 27,23 mln. mln. Eur (13,9 proc.) lėšų liko neperskirstyta.
2016 m. funkcijai vykdyti buvo skirta 226,8 mln. Eur. Statistinių ataskaitų duomenimis, sudarė 85,9 mln. Eur, t. y. 62,1 proc. šiai paramai skirtų lėšų, iš jų - 109,7 mln. 13,5 proc. punkto daugiau), 23,3 mln. reikmėms (palyginti su 2015 m., 5,2 proc. punkto mažiau), 7,8 mln. reikmėms finansuoti (kreditoriniams ir įvairiems kt. miestų, rajonų infrastruktūrų plėtrai ir t. nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulinamas.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
2017 m. finansuoti numatyta 226,75 mln. Eur, numatoma nepanaudoti apie 134 mln. proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paskelbė, kad net 53 proc. 2018 m. savivaldybės socialinėms savo gyventojų reikmėms galėjo skirti 223,3 mln. eurų , tačiau liko nepanaudota net 117,5 mln.
Pernai savivaldybės nepanaudojo net 70 procentų lėšų, skirtų socialinėms išmokoms.
Šiemet Kaune liko nepanaudotas 1 milijonas eurų, skirtas nemokamam moksleivių maitinimui. Pernai ši suma buvo perpus kuklesnė.
Marijampolės savivaldybei buvo skirta apie 1,2 mln. eurų, iš kurių į valstybės biudžetą grįš apie 140 tūkst.
Taip pat skaitykite: Kontaktinė informacija: Kretingos Globos ir Rūpybos Skyrius
Ministerijos duomenimis, praėjusiais metais socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų. Tačiau 117,5 mln. eurų arba 52,6 proc. liko nepanaudota.
Pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune - 47, Klaipėdoje - 61, Alytuje - 68, Panevėžyje - 59, Šiauliuose - net 72 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė, kad Vilniaus miesto savivaldybė taip ir nepanaudojo maždaug 2,106 mln. eurų (15,4 proc.) piniginės socialinės paramos lėšų.
Vilniaus miesto savivaldybėje 2018 m. liko neperskirstytų ir nepanaudotų 8 proc. Vilniaus miesto savivaldybei skirtų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams skaičiuoti ir mokėti lėšų.
2017 metais piniginei socialinei paramai Lietuvoje buvo skirta 226,7 mln. eurų, nepanaudota - 143 mln. eurų, tai yra 63,1 proc.
Taip pat skaitykite: Beižionys: Elektrėnų savivaldybė
Nepaskirstytos paramos lėšos (mln. Eur):
| Savivaldybė | Nepaskirstyta suma |
|---|---|
| Kauno m. | - |
| Panevėžio m. | - |
| Alytaus r. | - |
| Kelmės r. | - |
| Alytaus m. | - |
| Šalčininkų r. | - |
| Panevėžio r. | - |
| Vilniaus m. | - |
| Joniškio r. | - |
| Zarasų r. | - |
| Vilkaviškio r. | - |
| Kaišiadorių r. | - |
| Utenos rajonas | 25,2 tūkst. |
| Vilniaus rajonas | 37,8 tūkst. |
Priežastys, Kodėl Lėšos Lieka Nepanaudotos
VU profesorius Romas Lazutka teigia: „Pagrindinė priežastis yra kriterijus, kuriuo vadovaujantis yra skiriama šita išmoka“. Pasak profesoriaus, pajamų riba asmeniui, iki kurios socialinė pašalpa skiriama, gerokai per maža, todėl finansinę paramą Lietuvoje gauna toli gražu ne visi skurstantieji. Riba, nuo kurios pašalpa nebeskiriama, gerokai mažesnė, nei oficiali skurdo riba.
Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento atstovų teigimu, negalima visiškai numatyti ir labai tiksliai suplanuoti piniginių lėšų poreikio piniginės paramos tenkinimui - tai lemia tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys. Pavyzdžiui, darbo rinkos poslinkiai (dalis piniginės socialinės paramos potencialių gavėjų pasinaudojo darbo rinkos pasiūla įsidarbinant), taip pat besitęsiančios emigracijos įtaka bei klimatinės sąlygos, t. y. šildymo sezono metu reikėjo mažesnių piniginių lėšų sąnaudų išlaidoms kompensacijoms už būsto šildymą padengti.
Kauno savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė LRT.lt raštu pateiktame komentare paaiškino, kad likęs milijonas - valstybės biudžeto skirtos specialios tikslinės dotacijos bendros sumos sudedamoji dalis, kuri sudaro 17,8 proc.
Telšių rajono savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė tvirtino, kad socialinei paramai išleidžiama mažiau biudžeto lėšų, nes mažėja gyventojų, didėja jų darbo pajamos, be to, pašalpų gavėjų gretos mažėja ir dėl sustiprintos kontrolės skirstant socialinę paramą.
Eglė Samoškaitė priminė, kad tais metais nebuvo įtvirtintos itin tikslios prievolės savivaldybėms, kaip panaudoti sutaupytas lėšas.
Savivaldybės ginasi, kad įvertina žmonių poreikius, pabrėžia, kad yra piktnaudžiautojų. O Nacionalinio skurdo organizacijų mažinimo tinklo direktorė Aistė Adomavičienė mano, kad piktnaudžiauja ir savivaldybės, spręsdamos, kam duoti paramą, o ką nulinčiuoti.
Galimos Pasekmės
Nepanaudotos lėšos gali reikšti, kad parama nepasiekia tų, kuriems jos labiausiai reikia. Tai gali didinti skurdą ir socialinę atskirtį.
Nacionalinio skurdo organizacijų mažinimo tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad savivaldybėse dabar taupymo vajus, jos netgi džiaugiasi tuo, kad išleidžia mažiau pašalpoms. Bet džiaugtis nėra ko, nes skurdo rodikliai Lietuvoje labai prasti, jie negerėja, o paramos gavėjų kasmet mažėja. 2017 metais skurstančiųjų padaugėjo. Taigi gėda taupyti tokių žmonių sąskaita.
Socialinė politika neturėtų gimdyti parazitavimo, kai norima ne dirbti, o gyventi iš pašalpų.
Socialinės paramos priemonės Vilniuje.
Tokia situacija verčia nedelsiant ir labai rimtai ieškoti problemų sprendimo būdų. Todėl inicijuosiu specialaus privataus fondo steigimą Šalčininkuose. Toks fondas galėtų padėti sudėtingoje gyvenimo situacijoje atsidūrusiems žmonėms. Kartais, atrodo, tiek nedaug reikia, kad žmogus galėtų vėl sugrįžti į visavertį gyvenimą. Gal tik - pokalbio, profesionalaus, nuoširdaus patarimo.
tags: #savivaldybes #nepanaudojo #daugiau #nei #puses #socialines