Socialinių Įmonių Apklausa Lietuvoje: Finansavimas, Darbuotojų Įtraukimas ir Viešųjų Pirkimų Vertinimas

Pastaruoju metu žiniasklaidoje vyksta daug diskusijų apie socialinių įmonių veiklą ir neįgaliesiems kuriamas darbo vietas. Vieni pasisako, kad socialinėse įmonėse turi būti įdarbinami tik sunkiausią negalią turintys asmenys (0-30 % darbingumas) bei turintys proto ar psichikos negalią, kuriems reikalinga asmeninio asistento pagalba.

Socialinėms įmonėms finansuoti finansinių išteklių poreikis Lietuvoje kasmet auga. Iš tiesų, nuo 2004 metų (0,56 mln. Eur) iki 2016 m. (24 mln. Eur) jis išaugo daugiau nei 40 kartų. Tačiau darbuotojų skaičius augo 4 kartus mažiau - t. y. 10 kartų. Iki dabar šis įstatymas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o joms pasibaigus - perėjo į Lietuvos biudžetinius įsipareigojimus. Tai rodo įstatymo neveikimą kitų tikslinių grupių atžvilgiu.

Nauda tikslinėms grupėms - neįgaliesiems sumažėjo 25 kartus, t. y. Lietuvoje yra apie 166 000 darbingo amžiaus žmonių su negalia. Iš jų dirba - 47 000 (t. y. 27 procentai), tarp jų - 7 000 socialinėse įmonėse. Taigi, socialinėms įmonėms skiriamas finansavimas apima tik mažą dalį darbuotojų su negalia, tačiau be jokios pagalbos palieka likusius daugiau nei 150 000 galinčių dirbti žmonių su negalia.

Visi kiti darbdaviai ir įmonės (neturinčios socialinės įmonės statuso), įdarbindami žmones su negalia, negali pasinaudoti nei darbo vietos pritaikymo, nei mokymų, nei asistento paslaugomis, nes tokios išlaidos dėl lėšų trūkumo finansuojamos labai ribotai, t. y. 2016 m. pagalbai darbdaviams atviroje darbo rinkoje buvo skirta tik 4,5 mln. Eur, o įdarbinta įdarbinta 3300 neįgaliųjų, argumentuojant, kad daugiau lėšų biudžete nėra.

2015 m. išmokėta 17839,7 tūkst. eurų užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, 16498,9 tūkst. eurų, subsidija neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti - 1165,0 tūkst. eurų, subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti - 7,7 tūkst. eurų, subsidija tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti - 0,5 tūkst. eurų, subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti - 38,5 tūkst. eurų, subsidija papildomoms administracinėms išlaidoms - 0,9 tūkst. tūkst. eurų, subsidija transporto išlaidoms - 40,8 tūkst. eurų, subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms - 87,4 tūkst.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Socialinės atsakomybės veiklos planas

Darbuotojų Socialinės Atsakomybės Apklausa

Verslasatsakingai.lt puslapyje daug rašoma apie įmonėse vykdomas socialinės atsakomybės veiklas. Tačiau pastebime, kad ta pati idėja vienoje įmonėje suburs ir įkvėps visus darbuotojus, kitoje - gali nepasiteisinti. Prieš pradedant kurti socialinės atsomybės veiklų planą, reikėtų išsiaiškinti, kas aktualu jūsų įmonės darbuotojams.

Įmonei, kuri ketina pradėti vykdyti socialinės atsakomybės veiklas, rekomenduojama atlikti darbuotojų socialinės atsakomybės apklausos anketą. Anketos rezultatai ne tik padės paruošti veiklų planą ir suburti komandą, bet ir atskleis sritis, kurias įmonėje reikėtų stiprinti. Anketos klausimai sudaryti taip, kad padėtų nustatyti esamą situaciją įmonėje ir pateiktų pasiūlymus, atskleistų įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses: 1 - 6 anketos klausimai padės išsiaiškinti esamą situaciją įmonėje. 7 - 12 klausimai - išsiaiškinti, kas motyvuoja įmonės darbuotojus.

Štai keletas pavyzdinių klausimų iš tokios anketos:

  • Ar jums svarbu, kad įmonė, kurioje dirbate, būtų socialiai atsakinga?
  • Ar įmonė skiria pakankamai dėmesio socialinės atsakomybės ir aplinkosauginėms veikloms?
  • Kaip dažnai dalyvaujate įmonės organizuojamose socialinės atsakomybės veiklose?
  • Kokiai socialinės atsakomybės sričiai, jūsų manymu, įmonė turėtų skirti daugiausiai dėmesio ateinančiais metais?

Apklausos vykdymo ir socialinės atsakomybės veiklos žingsniai:

  1. Apklausikite darbuotojus ir sužinokite, kokios veiklos motyvuoja darbuotojus.
  2. Apibendrinkite anketos rezultatus, nustatykite prioritetines sritis.
  3. Suburkite iniciatyvinę grupę ir paruoškite veiklų planą.
  4. Organizuokite veiklas.
  5. Pasiektais rezultatais dalykitės su darbuotojais.

CPO LT Apklausa: Socialinių Įmonių Dalyvavimas Viešuosiuose Pirkimuose

Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) elektroniniame kataloge yra 3 pirkimų moduliai, kuriuose kaip tiekėjai dalyvauja vien socialinės įmonės, kurios siūlo perkančiosioms organizacijoms (PO) savo pagamintas kanceliarines prekes, paprasto ir specializuoto skalbimo paslaugas.

Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos

CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas teigia: "Socialinių įmonių įtraukimas į centralizuotus viešuosius pirkimus elektroninėje erdvėje yra vienas iš mūsų ilgalaikių strateginių tikslų. Tą patvirtina ir statistika. Antai, šiais metais paprasto skalbimo paslaugas perkančiosios organizacijos 30 kartų pirko iš paprastų ir 7 kartus iš socialinių įmonių, specializuoto skalbimo atitinkamai 39 ir 7 kartus. Todėl norėjome išsiaiškinti, kaip viešojo sektoriaus perkančiosios organizacijos vertina socialinių įmonių siūlomas prekes bei paslaugas."

CPO LT parengė 20 klausimų anketą, kurią pateikė 104 perkančiosioms organizacijoms pirkusioms 2016 metais prekes arba paslaugas iš socialinių įmonių. CPO LT numatė 3 apklausos tikslus:

  • Sužinoti, kaip dažnai perkama iš socialinių įmonių, ar jų siūlomos kainos gali konkuruoti su kitų tiekėjų pasiūlymais.
  • Išsiaiškinti, ar socialinių įmonių tiekiamų prekių ir paslaugų kokybė atitinka sutartyje nurodytas specifikacijas.
  • Kaip tiekėjai vykdo pagrindines sutartis, ar PO yra patenkintos CPO LT pagalba, jei iškyla nesklandumų su tiekėjais.

2016 m. socialinių įmonių siūlomas kanceliarines prekes bei skalbimo paslaugas respondentai pirko nuo 1 iki 8 kartų. Daugiau kaip pusė apklaustųjų (53,11 proc.) pirko vos 1-2 kartus. Tikėtina, kad daugelis perkančiųjų organizacijų atliko “bandomuosius” pirkimus, norėdami palyginti socialinių ir įprastų įmonių produktus. Kita vertus, galima teigti, kad esant poreikiui šių prekių bei paslaugų įsigyti pakartotinai, pirkėjai ir toliau noriai perka iš socialinių įmonių, nes juos tenkina asortimentas ir kokybė.

Iš apklausoje dalyvavusių respondentų 7,14 proc. Skalbimo paslaugų modulius pirkėjai siūlė papildyti staltiesių, užuolaidų skalbimo, lyginimo paslaugomis bei diferencijuoti skalbimą, išskiriant aukštos kokybės skalbinius.

Kaip pažymi CPO LT direktorius, apklausos duomenys iš dalies paneigia praktinių seminarų Lietuvos savivaldybėse metu kartais girdimas perkančiųjų organizacijų dvejones pirkti iš socialinių įmonių dėl žymiai “kuklesnio” asortimento bei kokybės lyginant su įprastomis įmonėmis.

Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje

Apklausa parodė, kad pirkimai iš socialinių įmonių perkančiosioms organizacijoms yra patrauklūs dėl konkurencingų kainų. 78,57 proc. respondentų nurodė, kad iš socialinių įmonių įsigijo joms reikalingų prekių ir paslaugų pigiau, nei iš įprastų įmonių tiekėjų. Kainos mažėjimo diapazonas gana platus: nuo 2 proc. iki 50 proc.

Respondentų buvo prašoma įvertinti prekių ir paslaugų, įsigyjamų iš socialinių įmonių, kokybę. Apklausos rezultatai nudžiugino, kad tarp apklausoje dalyvavusių pirkėjų neatsirado nei vieno, kuris nurodytų, kad prekių kokybė jų netenkino.

R. Černiauskas teigia: "CPO LT kolektyvui aktualu žinoti, kaip elektroninio katalogo naudotojai vertina darbuotojų komunikavimą su perkančiosiomis organizacijomis ir joms teikiamas konsultacijas bei pagalbą, iškilus sutarčių vykdymo problemoms. Atsižvelgdami į tai, visada į apklausas įtraukiame šiai nuomonei sužinoti reikiamus klausimus."

Paaiškėjo, kad 64,29 proc. respondentų nesikreipė į CPO LT dėl sutarčių su socialinėmis įmonėmis vykdymo, nes problemų paprasčiausiai nebuvo. 21,42 proc. anketas užpildžiusiųjų konsultavosi su CPO LT darbuotojais dėl jiems rūpimų dalykų ir visi, be išimties, nurodė, kad gavo tinkamą pagalbą ir konsultacijas.

Apibendrinant galima teigti, kad socialinių įmonių siūlomos prekės ir paslaugos gali konkuruoti su kitų tiekėjų produkcija centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose.

2016 m. Socialinių įmonių prekių ir paslaugų pirkimo dažnumas
Pirkimų skaičius Respondentų dalis (%)
1-2 kartus 53,11
3-4 kartus 28,57
5-6 kartus 11,11
7-8 kartus 7,14

tags: #ar #reikia #apsiklausti #socialines #imones