Lietuvoje socialinis draudimas apima įvairias rizikas, tokias kaip liga, invalidumas, motinystė ir senatvė. Jis veikia kaip solidarumo sistema, kurioje dirbantys asmenys, mokėdami socialinio draudimo įmokas, prisideda prie lėšų, kurios vėliau bus skiriamos jiems ir kitiems socialinės apsaugos gavėjams.
Individualios veiklos vykdytojai turi žinoti, kad yra nustatytos minimalios ir maksimalios socialinio draudimo įmokų ribos. Priklausomai nuo pajamų dydžio, gali keistis ir įmokų dydis, todėl svarbu nuolat stebėti finansus ir laikytis įstatymų.
Individualios veiklos vykdytojai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas pagal nustatytą tvarką, kuri yra reguliuojama Lietuvos įstatymais. Yra dvi pagrindinės įmokų rūšys:
- Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos. Šios įmokos yra skirtos finansuoti įvairias socialines garantijas, tokias kaip pensijos, ligos išmokos, motinystės ir tėvystės išmokos. VSD įmokų sistema užtikrina, kad asmenys, kurie dirba individualiai, būtų apsaugoti nuo socialinių rizikų, tokių kaip nedarbas ar ligos.
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Šios įmokos yra skirtos užtikrinti asmenims prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, kurios leis jiems gauti reikiamą medicininę pagalbą ir gydymą. PSD sistema yra svarbi, nes ji leidžia asmenims, vykdantiems individualią veiklą, būti apsaugotiems nuo didelių medicininių išlaidų, kurios gali atsirasti dėl sveikatos problemų.
Socialinis draudimas suteikia individualios veiklos vykdytojams įvairias naudą, kuri yra svarbi jų finansiniam stabilumui ir socialinei apsaugai. Pirmiausia, mokant socialinio draudimo įmokas, asmenys kaupia teises į valstybinę senatvės pensiją. Be to, asmenys, kurie sumokėjo socialinio draudimo įmokas, turi teisę gauti ligos išmokas. Taip pat individualios veiklos vykdytojai gali pasinaudoti motinystės ir tėvystės išmokomis, kurios leis jiems suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
Galiausiai, jei asmuo tampa neįgaliu ir negali dirbti, jis gali gauti invalidumo išmokas. Lietuvoje apie 6% gyventojų turi tam tikrą neįgalumą, todėl šios išmokos yra esminis finansinės paramos šaltinis. 2022 metais motinystės ir tėvystės išmokos vidutiniškai siekė 750 eurų per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Norint tinkamai suprasti socialinio draudimo sistemą ir jos reikalavimus, rekomenduojama pasitarti su mokesčių specialistu ar buhalteriu. Toks žingsnis padės išvengti galimų klaidų, kurios gali turėti rimtų pasekmių. Specialistai gali suteikti vertingų patarimų, kaip geriausiai tvarkyti mokesčių klausimus ir užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų įvykdyti. Be to, svarbu nuolat atnaujinti žinias apie socialinio draudimo įmokų tvarką, nes teisės aktai gali keistis. Sekdami naujienas ir atnaujinimus, galite būti tikri, kad nepraleisite svarbios informacijos, kuri gali paveikti jūsų finansinę būklę ir teises.
Senatvės pensija asmeniui su negalia
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Taigi, kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų.
Taip pat numatyti ir atvejai, kai asmuo su negalia pripažįstamas po senatvės pensijos paskyrimo.
Senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos bendrosios pensijos dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos individualiosios pensijos dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Didesnis netekto dalyvumo lygis (procentais), senatvės pensija asmeniui su negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į iš naujo nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais).
Mažesnis kaip 70 procentų netekto dalyvumo lygis, asmeniui, jeigu jam tai naudinga, be asmens prašymo nuo mažesnio netekto dalyvumo lygio (procentais) nustatymo dienos, o jeigu senatvės pensija asmeniui su negalia už tą mėnesį jau išmokėta, - nuo kito mėnesio pirmos dienos atnaujinamas senatvės pensijos mokėjimas, jeigu asmeniui iki dalyvumo lygio nustatymo dienos senatvės pensija buvo paskirta.
Nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos asmeniui su negalia mokamos iki nustatyto dalyvumo lygio termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc.
Dalis senjorų, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra 2024 m. nustatė 70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį, toliau gauna negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijas ir nėra kreipęsi dėl senatvės pensijos skyrimo.
Taip pat skaitykite: Kaip tapti globėju?
Neįgalumas Lietuvoje: socialinė integracija ir parama
Netekto dalyvumo lygio daugikliai
Senatvės pensijos individualioji dalis apskaičiuojama įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą senatvės pensijos individualiosios dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji dalis apskaičiuojama įstatymo nustatyta tvarka, asmens įgytais apskaitos vienetais laikant dydį, o jeigu asmuo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją gavo 2017 m.
Senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji dalis apskaičiuojama įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą senatvės pensijos bendrosios dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Daugiau informacijos apie dalyvumo lygį rasite čia.
| Netekto dalyvumo lygis procentais | Daugiklis |
|---|---|
| 45 | 0,550 |
| 50 | 0,625 |
| 55 | 0,75 |
| 60 | 0,875 |
| 65 | 1 |
| 70 | 1,071 |
| 75 | 1,143 |
| 80 | 1,214 |
| 85 | 1,286 |
| 90 | 1,357 |
| 95 | 1,429 |
| 100 | 1,5 |
Kita finansinė parama ir lengvatos neįgaliesiems
Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje, ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis), taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis, priklauso finansinė pagalba. Jiems taikomi šie reikalavimai:
- jam nustatytas 45 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis) arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis;
- po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą, t. y. nebaigę atitinkamos pakopos studijų:
- pagal pirmosios pakopos (siekia įgyti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą;
- pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą;
- pagal profesinių studijų programą;
- pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą;
Taip pat, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kt., asmuo gali kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti varijuoja priklausomai nuo savivaldybės. Kreiptis dėl vienkartinių socialinių išmokų reikia į savivaldybę, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Yra papildomos lengvatos taikomos turint negalią:
- Mėnesio neapmokestinąmųjų pajamų dydis (935 Eur) taikomas asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
- Mėnesio neapmokestinąmųjų pajamų dydis (1005 Eur) taikomas asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Kaip socialiniai darbuotojai padeda mūsų vėžiu sergantiems pacientams
Susirgus onkologine liga pacientas gali gauti specialią išmoką. Taip pat, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kt., asmuo gali kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti varijuoja priklausomai nuo savivaldybės. Kreiptis dėl vienkartinių socialinių išmokų reikia į savivaldybę, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Taip pat, magnetinė ir (arba) lustinė atsiskaitomoji kortelė skirta paramos gavėjui atsiskaityti už įsigyjamus maisto produktus ir (ar) būtinojo vartojimo prekes. Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, t.y. 331,50 eur. Visus maisto produktus ir kitas prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktai, namų švaros prekės, kūdikių prekės, drabužiai, avalynė ir kt.). Draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Vienam asmeniui ketvirčio suma yra 25 eurai.
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. +370 606 07257 arba parašius el. paštu.