Kreditingumo reitingas yra išties svarbus rodiklis, kuriuo rūpintis reikėtų praktiškai kiekvienam žmogui. Kitu atveju, prireikus pinigų, pasiimti paskolą gali būti itin sudėtinga. Kreditingumas - tai rodiklis, pagal kurį paskolas teikiančios įstaigos sprendžia, ar konkretus asmuo sugeba vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. Iš esmės, tai atspindi žmogaus mokumą.
Kreditingumo vertinimas įprastai atliekamas skolinantis arba perkant išsimokėtinai. Asmens kreditingumas yra svarbus visoms paskolas teikiančioms finansinėms įstaigoms. Tai leidžia įvertinti riziką bei nustatyti, ar konkretus žmogus laiku vykdys turimus įsipareigojimus. Be to, kreditingumas gali nulemti paskolos ir palūkanų dydį. Įprastai žemas reitingas yra traktuojamas kaip asmens nesugebėjimas tinkamai valdyti savo finansų.
Kreditingumo reitingas - tai rodiklis, paskolas teikiančioms įstaigoms nurodantis konkretaus asmens finansinę būklę ir gebėjimą vykdyti įsipareigojimus. Buvusių ir esamų finansinių įsipareigojimų vykdymas gali nulemti žemesnį arba aukštesnį kreditingumo reitingą. Visgi, nors tai itin svarbus rodiklis, nusakantis konkretaus asmens patikimumą, prasti duomenys dar nereiškia, kad tikrai negausite paskolos. Dauguma kredito davėjų taip pat atsižvelgia į kitus aspektus, kuriuos aptarsime kiek vėliau.
Tikriausiai kyla klausimas - kaip galite pagerinti savo kreditingumo reitingą? Pirmiausiai, visus finansinius įsipareigojimus turite įgyvendinti laiku. Tai apima ir paprastus, kasdienius mokesčius. Be to, rekomenduojama per dažnai nesiskolinti iš įvairių kreditorių. Visgi, svarbu paminėti, kad itin greitai kreditingumo reitingo pagerinti tikriausiai nepavyks. Visa informacija apie Jūsų finansinius įsipareigojimus yra saugoma maždaug 10 metų nuo paskutinės įmokos.
Kreditingumo Vertinimo Aspektai
Kreditingumo vertinimo metu atsižvelgiama į skirtingus Jūsų finansinės padėties aspektus. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jis privalomas kiekvienam paskolų davėjui.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą?
Kredito istorija - tai ataskaita, kurioje pateikiami konkretaus asmens finansiniai įsipareigojimai, buvusios ar esamos skolos, duomenys apie mokesčių mokėjimą, paskolų kiekis ir dydis, pajamos bei kiti panašūs aspektai. Čia taip pat galite sužinoti savo kredito reitingą. Visgi, internete nurodytas reitingas ne visuomet atspindi realybę. Pavyzdžiui, ne visi paslaugų tiekėjai gali pateikti informaciją bendram registrui apie konkretų klientą. Be to, praktiškai neįmanoma užfiksuoti, kiek kartų žmogus skolinosi iš artimųjų. Jeigu šis pinigų neatidavė, o skolintojas nesikreipė į išieškotojus, tokie duomenys nebus įregistruoti oficialiai.
Kreditingumo vertinimo metu atsižvelgiama į skirtingus Jūsų finansinės padėties aspektus. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jis privalomas kiekvienam paskolų davėjui.
Pagrindiniai Kreditingumo Rodikliai
- Mokėjimų istorija. Tai parodo, kaip konkrečiam asmeniui pavyksta įgyvendinti turimus finansinius įsipareigojimus.
- Finansiniai įsipareigojimai. Tai apima ne tik paskolas ar greituosius kreditus, tačiau ir komunalinius mokesčius bei įvairias sąskaitas.
- Paskolų kiekis. Net, jei turėtas paskolas grąžinote laiku, Jūsų reitingą gali nulemti tai, kaip dažnai jas imate.
- Pajamų ypatumai. Tai apima visus pajamų šaltinius - atlyginimą, individualią veiklą, turimas įmones.
- Kredito istorija. Kaip jau minėjome, tai - bene svarbiausias rodiklis, kuris nurodo, ar paskola Jums gali būti suteikiama.
- Pajamos.
- Amžius. Šis rodiklis itin svarbus tuomet, kai asmuo skolinasi pirmą kartą. Visgi, dauguma jaunų žmonių dažnai turi trumpesnę kredito istoriją.
- Įsipareigojimai. Vertinant asmens kreditingumą, visuomet atsižvelgiama į turimus finansinius įsipareigojimus. Kuo jų daugiau, tuo didesnė nemokumo rizika vyrauja.
- Įsipareigojimų ir pajamų santykis.
- Pajamų šaltiniai ir darbo stažas. Ilgesnis darbo stažas gali signalizuoti apie pajamų stabilumą. Kita vertus, kreditoriams neleidžiama suteikti paskolos tiems asmenims, kurie vienoje darbovietėje neišdirbo bent 4 mėnesius. Be to, kredito davėjams dažnai rūpi ne tik tai, kiek uždirbate, tačiau ir iš kur gaunate pinigus.
- Kiti kriterijai. Manoma, kad prie kreditingumo vertinimo taip pat prisideda tokie aspektai, kaip vaikų ar išlaikytinių skaičius bei gyvenamoji vieta. Kita vertus, įtakos gali turėti ir Jūsų šeimyninė padėtis. Pavyzdžiui, kartais taip pat atsižvelgiama į sutuoktinio kredito istoriją. Visgi, svarbu paminėti, kad pasiskolinti galima ir asmeninėms reikmėms. Tai reikštų, kad sutuoktinio kredito istorija vertinama nebus.
Kreditingumo vertinimas gali būti atliekamas naudojantis tokiais šaltiniais, kaip „Sodra“ arba Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų baze.
Žemu kreditingumu gali pasižymėti ir įmonės. Tokiu atveju, įvairius sandorius norintys sudaryti asmenys neretai nukenčia nuo negrąžintų skolų ar nenumatyto bankroto bei kitų nuostolių. Laimei, internete taip pat galite patikrinti norimos įmonės kreditingumą. Ataskaitoje rasite informaciją apie bendrovės vadovus ir akcininkus, buvusius bei dabartinius pradelstus mokėjimus, įvairius finansinius rodiklius. Tai taip pat padės išsiaiškinti įmonės kreditingumo reitingą. Be to, ataskaitoje įprastai pateikiama informacija apie egzistuojantį turto areštą ar įsiskolinimus.
Kita vertus, jeigu apsisaugoti nepavyko ir susidūrėte su prasto kreditingumo įmone, Jums gali prireikti skolų išieškojimo.
Taip pat skaitykite: Globos namai Rokiškyje
Viešųjų Įstaigų Pertvarkymas ir Kreditorių Reikalavimai
Šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo naujoji Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo redakcija ir kartu su Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų įstatymu keičiami dar aštuoniolika su jais susijusių įstatymų. Remiantis atviraisiais Juridinių asmenų registro duomenimis, valstybė ir savivaldybė dalyvauja 324-iose viešosiose įstaigose. Iš viso Juridinių asmenų registre yra įregistruotos 11 664-ios viešosios įstaigos.
Nors įstatymų pakeitimais siekta padidinti biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo palengvinimą bei skaidrumą, šių įstatymų pakeitimai daug įtakos turės ir privataus kapitalo viešosioms įstaigoms.
Iki 2024 m. gegužės 1 d. viešąsias įstaigas galima buvo pertvarkyti tik į biudžetines įstaigas, taip pat labdaros ir paramos fondus. Naująja įstatymo redakcija nuo 2024 m. gegužės 1 d. atvertas kelias ne tik valstybės ar savivaldybės valdomoms, bet ir privačioms viešosioms įstaigoms persitvarkyti (pakeisti teisinę formą) į asociaciją, akcinę ir uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją. Tai, be kita ko, reiškia, kad viešosios įstaigos galės po pertvarkymo tapti pelno siekiančiais juridiniais asmenimis, kurių pelnas galės būti paskirstytas dalyviams.
Prieš pertvarkant viešąją įstaigą į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę, Civilinio kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti patenkinti viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai. Minėtas straipsnis nustato Likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę: pirmiausia, yra tenkinami turtu užtikrinti kreditorių reikalavimai, vėliau - tam tikri darbuotojų reikalavimai, tuomet - mokesčių, Sodros reikalavimai ir paskiausiai - visų kitų kreditorių reikalavimai.
Nepakankant turto patenkinti visų kreditorių reikalavimus, kiekvienos kreditorių eilės reikalavimai tenkinami proporcingai pagal sumą, priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui). Kadangi Viešųjų įstaigų įstatymas numato, kad turi būti atsiskaitoma su visais kreditoriais, tuomet netenka prasmės ir įstatyme nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Nepatenkinus reikalavimų, pertvarkymas į pelno siekiančią bendrovę turėtų būti negalimas.
Taip pat skaitykite: Savaitgalio nedarbingumas: ar darbdavys gauna informaciją?
Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, likęs viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausantis turtas, išskyrus gautą paramą, pereina bendrovės nuosavybėn kaip įnašas, nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą.
Nors Viešųjų įstaigų įstatymas numato tik valstybės ir savivaldybės valdomoms viešosioms įstaigoms pareigą kaip įnašą bendrovės nuosavybėn perduodamą turtą įvertinti nepriklausomam turto vertintojui, analogiška pareiga yra nustatyta ir privataus kapitalo įmonėms Akcinių bendrovių 72 straipsnio 12 dalyje: pertvarkant viešąją įstaigą į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę, turtas, už kurį išduodamos bendrovės akcijos, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka.
Iki pertvarkymo viešosios įstaigos gauta parama naudojama paramos teikėjo nustatyta tvarka.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pertvarkant viešąją įstaigą į uždarąją akcinę bendrovę, visas viešosios įstaigos nuosavybės teise priklausantis turtas likutine verte, išskyrus gautą paramą, pereina uždarosios akcinės bendrovės nuosavybėn kaip įnašas, formuojant uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą. Viešosios įstaigos turtas, perduodamas uždarajai akcinei bendrovei, vertinamas likutine verte. Likutinė vertė - tai turto įsigijimo savikaina minus sukaupta nusidėvėjimo suma.
Iki pertvarkymo viešosios įstaigos gauta parama gali būti naudojama paramos teikėjo nustatyta tvarka. Viešosios įstaigos gauta parama, kuri nebuvo panaudota visuomenei naudingai veiklai, pertvarkant viešąją įstaigą į uždarąją akcinę bendrovę, laikoma panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo paskirtį. Tokia nepanaudota parama apmokestinama 15% pelno mokesčio tarifu.
Nors naujasis reguliavimas kelia nemažai teisinių klausimų, artimiausia praktika turėtų padėti juos išspręsti. Džiugu, kad nebėra ribojimų viešosioms įstaigoms virsti pelno siekiančiomis bendrovėmis.
Teismų Praktika Bankroto Bylose
Civilinė byla Nr. e2A-490-407/2022, nagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme, iliustruoja bankroto bylos nagrinėjimo ypatumus. Šioje byloje kreditorius D. K. apeliaciniu skundu ginčijo Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl UAB „Budmeda“ pabaigos, prašydamas pratęsti likvidavimo terminą ir pakeisti nemokumo administratorių.
Teismas nustatė, kad įmonės dokumentai administratoriui nebuvo perduoti, įmonė neturi registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui. Įmonės kreditorių, kurių iš viso yra trys, reikalavimų suma - 57 440,26 Eur. Pajamų bankroto proceso metu nebuvo gauta, administratorius patyrė 1 117,90 Eur administravimo išlaidų. Pateikta Aplinkos apsaugos departamento pažyma patvirtina, kad bankrutavusioje įmonėje nėra sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas, už aplinkos teršimą bausta nebuvo, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Teismas konstatavo, kad pateikti reikiami dokumentai sprendimui dėl atsakovės pabaigos priimti.
Vertindamas kreditoriaus D. K. argumentus, kad nemokumo administratorius neatliko visų reikiamų veiksmų ginant BUAB „Budmeda“ ir jos kreditorių interesus, teismas nurodė, jog administratorius buvo pareiškęs civilinius ieškinius dėl įmonės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Kadangi administratorius neturi visų įmonės dokumentų, šių ieškinių buvo atsisakyta dėl jų netikslingumo ir civilinės bylos teismų nutartimis buvo nutrauktos. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nurodyti administratoriaus veiksmai atsisakant civilinių ieškinių nepripažinti prieštaraujančiais įmonės ir jos kreditorių interesams.
tags: #ka #mato #kreditorius #sodros #ataskaitoje