Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Kas išduoda nedarbingumo pažymėjimą?
Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai gydymo įstaigose, registruojant duomenis per e.sveikata sistemą. Darbuotojui fizinių dokumentų pateikti nereikia - viskas perduodama automatiškai.
Kada pradedamos mokėti nedarbingumo išmokos?
Išmoka pradedama skaičiuoti nuo trečiosios kalendorinės ligos dienos. Jei viskas tvarkinga, išmoka pervedama per 17 darbo dienų nuo duomenų gavimo dienos.
Kaip patikrinti savo nedarbingumo pažymėjimo statusą internetu?
Statusą galima peržiūrėti prisijungus prie e.sveikata ar Sodros paskyros per Elektroninius valdžios vartus. Taip pat galima matyti, ar gydytojas užregistravo pažymėjimą ir ar jis dar galioja.
Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją, kol jis serga?
Pagal Darbo kodeksą, darbuotojas negali būti atleistas dėl ligos ar nedarbingumo laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
Ar gydytojai privalo išrašyti nedarbingumo pažymėjimą savaitgalį?
Kad gydytojai ir savaitgaliais privalo pacientui ar susirgusio vaiko tėvams išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, pažymi ir SAM. „Jeigu nedarbingumo pažymėjimas buvo reikalingas sekmadienį, jį turėjo išrašyti tas gydytojas, kuris šį nedarbingumą nustatė“, - tikinto J.
LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas naujienų portalui LRT.lt sakė, kad ligoninėje nutikusi konkreti situacija nėra kasdienybė ar ligoninės įprasta praktika, greičiau nesusipratimas. „LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos ir konsultacijų centras reikalui esant tėvams paprastai išrašo nedarbingumo pažymėjimus visomis savaitės dienomis ir bet kuriuo paros metu, taip pat ir nedarbo ar valstybinių švenčių dienomis.
„Tai yra viena iš paslaugų, kurią turi teikti kiekvienas gydytojas, nepriklausomai nuo to, ar tai yra skubiosios pagalbos kabinetas, ar šeimos gydytojas, ar ligoninėje dirbantis gydytojas. Ir šiuo minimu atveju moteriai nedarbingumas turėjo būti išduotas.“, - sakė A.
Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič naujienų portalui LRT.lt komentavo, kad nedarbingumo pažymėjimas yra dokumentas, pateisinantis apdraustojo asmens neatvykimą į darbą. „Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Tarkime, jei gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą nuo penktadienio iki kito penktadienio imtinai, ligos išmoka bus skirta už 6 darbo dienas, nepriklausomai nuo to, ar šio asmens darbo dienos yra pirmadienis-penktadienis, ar, pavyzdžiui, šeštadienis-trečiadienis“, - komentavo M.
Anot „Sodros“, jei darbdavys pažeidžia darbuotojo teises, ar kyla ginčas su darbdaviu, darbuotojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikino, kad sveikatos priežiūros įstaigos išduotas laikinasis nedarbingumas yra pateisinama neatvykimo į darbą priežastis.
Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė
„O taip pat darbuotojas šiuo metu neprivalo vykdyti darbdavio nurodymų ir (arba) darbo funkcijų. Darbdavys darbuotojo laikino nedarbingumo metu negali reikalauti darbuotojo atvykti į darbovietę ar kitaip vykdyti darbines funkcijas“, - tikino VDI.
Sergamumas peršalimo ligomis yra pasiekęs piką. Sveikatos priežiūros specialistai teigia pastebintys išaugusį poreikį tyrimams, skirtiems kvėpavimo takų infekcijų sukeltoms ligoms diagnozuoti.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus, į LPK vis dažniau kreipiasi nariai, informuodami apie problemą - nekontroliuojamą nedarbingumo pažymėjimų išdavimą. Pavyzdžiui, dėl nedidelių susirgimų, tokių kaip sloga, peršalimas ar panašiai.
Anot R.Sartatavičiaus, ne visi, bet dalis žmonių nori prasiilginti laisvadienius ir tai padaryti gali labai lengvai - vienu skambučiu savo šeimos daktarui. R.Sartatavičiaus teigimu, šiuo metu verslui itin trūksta darbuotojų, todėl šie ir panašūs nukrypimai nuo standartiškai dirbamų darbuotojų valandų sukelia itin skaudžių pasekmių verslo procesų stabilumui.
„Manome, kad būtina diskutuoti ir ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti nedarbingumo pažymėjimų sistemą efektyvią, tačiau kartu užkirsti kelią piktnaudžiavimui“, - nurodė jis.
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir invalidumo statusas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė stebėjosi iškeltu klausimu ir teigė, jog „darbdavių kreatyvumui nėra ribų“. Ji priminė, jog ne vieną kartą kalbėta apie tai, kad sirgdamas darbuotojas turi būti namuose, nes gali užkrėsti kitus.
Be to, I.Ruginienė priminė, jog telefonu nedarbingumo pažymėjimus gydytojai pradėjo išdavinėti per pandemiją, kad sumažintų kontaktų skaičių. „O sakyti, kad darbuotojas nori pailsėti ir ima nedarbingumą, juokinga. Dabar sudėtingas laikotarpis, net ir apsisnarglėjęs darbuotojas negali žinoti, gal jis koronaviruso nešiotojas. Ačiū Dievui, kad jis pasilieka namuose, kad jis neateina į kolektyvą ir neužkrečia kitų. Man atrodo, kad šios diskusijos yra visiškai netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku“, - įsitikinusi profsąjungų vadovė.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas stebėjosi šiais I.Ruginienės teiginiais ir aiškino, jog ji realios situacijos nemato. Jis patvirtino, jog ypač vasarą darbuotojai, jei jiems nėra suteikiamos atostogos, ima nedarbingumą. „Tai iš tikrųjų dažnas atvejis. Nedarbingumo pažymos išduodamos ne visada pagrįstai, kontrolės reikia“, - kalbėjo jis.
S.Gailiūnas pasiūlė, kad už nedarbingumą mokėtų ne tik darbdaviai, bet ir profsąjungos savo nariams. „Kai pajustų finansinę naštą kokią, tai ir Ingos (I.Ruginienės) požiūris keistųsi. Jūs dabar naršot kitų kišenėse, patys neprisidėdami nė kiek“, - teigė jis.
Koks yra maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje?
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).
- Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų.
- Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Ligos išmokos. Jos mokamos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos.
- Slaugant sergantį šeimos narį. Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.
Ar skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai?
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas).
Ar visi gauna ligos išmoką?
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Kaip gauti ligos išmoką?
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą.
Piktnaudžiaujantiems darbuotojams išmoką atimą „Sodra“
„Sodra“ komentavo, kad darbuotojai, gaudami ligos išmoką, privalo laikytis tam tikrų taisyklių. „Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu. Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, tai laikoma taisyklių pažeidimu.
Pažeidus taisykles, ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas. Laikino nedarbingumo metu negalima vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis, dirbti, mokytis. Jei žmogus turi išduotą nedarbingumo pažymėjimą, jis neturėtų keliauti nei Lietuvoje, nei užsienyje, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Žmogaus veiksmai neturi užtęsti laikino nedarbingumo trukmės - priešingai, šis laikotarpis turėtų būti skirtas poilsiui ir gydymuisi“, - komentavo „Sodra“.
„Sodra“: pakvietus patikrinti 80 procentų tampa sveiki
„Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėja Jūratė Bimbirienė DELFI teigė, kad „Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių.
„Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus, kurių atskleisti negalime, - teigė J. Bimbirienė. - Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (toliau - GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai.“
Specialistė nurodė, kad pernai patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų.
„Ši kontrolė yra itin efektyvi, nes, pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami), dar apie beveik 3-4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu“, - įvardijo „Sodros“ atstovė.
Jos teigimu, dar viena patikrinimo priemonė - skundai ir prašymai patikrinti. „Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina nedarbingais pripažintų asmenų elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus“, - kalbėjo J. Bimbirienė.
Beje, ji įvardijo, kad skundų daugėja. „Nors 90 proc. įtartinų atvejų atrenkami pasitelkus informacines sistemas, daugėja ir skundų bei prašymų iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu. Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų - kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų“, - teigė J. Bimbirienė.
Ką galima ir ko negalima daryti turint laikiną nedarbingumą?
„Sodra“ kontroliuoja, kaip žmonės elgiasi sirgdami, ir gali nutraukti išmokos mokėjimą, tad būtina žinoti, ką galima ir ko negalima daryti tokiu atveju. „Sodra“ nurodo, kad asmuo turi laikytis gydytojo nustatyto režimo. O jei asmuo, turintis laikiną nedarbingumą, vartoja alkoholį, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose ir elgiasi taip, kad gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimais, dėl kurių „Sodra“ gali nutraukti asmeniui suteiktą laikiną nedarbingumą.
Tiesa, „Sodra“ neseka laikiną darbingumą turinčio asmens, priešingai, dažniausiai tikrina išdavimo teisėtumą, o visus kitus pažeidimus dažniausiai nustato po skundų, kurių gauna iš darbdavių, institucijų, gyventojų ar pačių gydytojų.
„Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, išmokos gavėjo prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos“, - nurodoma „Sodros“ tinklalapyje.
Beje, vyrauja nuomonė, kad „Sodros“ darbuotojai keliauja tikrinti sergančiųjų į namus, tačiau tai tėra mitas. Mitas yra ir tai, kad „Sodra“ tikrina sergančiųjų sąskaitas.
Dar vienas mitas - sergant niekur negalima eiti iš namų. „Sodra“ nurodo, kad sergantis asmuo gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė. Vis dėlto būtinybe nelaikomi masiniai renginiai ir kitos pramogos.
Būtinybe nelaikomas ir darbas, nes, jei asmuo gali dirbti, „Sodra“ neturi mokėti ligos išmokos.
Sergantiesiems svarbu žinoti ir tai, kad „Sodra“ iš karto sužinos, jei turėdami laikiną nedarbingumą nuspręsite keliauti į užsienį. Jų tinklalapyje nurodoma, kad „Sodra“ keičiasi informacija su kai kuriomis institucijomis, dėl to iš karto sužinos, jei nedarbingumą turintis asmuo sugalvos išvykti iš Lietuvos.
Svarbu žinoti ir tai, kad ne „Sodra“, o artimieji ir kolegos mato sergančiojo aktyvumą socialiniuose tinkluose, tad pamatę pažeidimus gali kreiptis ir pateikti „Sodrai“ skundą.
Ir svarbiausia, kad „Sodra“ neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą. „Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą“, - nurodoma „Sodros“ tinklalapyje.
tags: #ar #savaitgali #darbdavys #mato #nedarbinguma