Seime šiuo metu svarstoma aukštųjų mokyklų reforma - universitetų tinklo konsolidacija. Valdžia šiuos svarstymus skubina, Seimo dauguma nusprendė, kad nėra reikalo ilgoms diskusijoms ir analizėms, todėl viskas daroma "skubos" tvarka. Kaip pamename, premjeras S. Skvernelis nuo pat Vyriausybės darbo pradžios paskelbė, kad universitetų konsolidacija bus viena svarbiausių jo Vyriausybės reformų.
Pradžioje atrodė, kad Vyriausybės sudaryta ekspertų grupė paskelbė racionalų, bet radikalų planą: Vilniuje palikti du universitetus, Kaune - vieną, mažesnius regioninius jungti prie didžiųjų, paliekant nesujungtas tik specializuotas menų akademijas. Planas atrodė racionalus, nes tai leido matyti perspektyvą, jog Lietuva bus pajėgi žengti daugelio pažangių pasaulio valstybių keliu - ne tik mažinti universitetų skaičių, bet ir siekti aukščiausios, pasaulinio lygmens universitetų (PLU) kokybės standartus atitinkančių bent dviejų universitetų vystymo Lietuvoje.
Deja, Vyriausybė ir Seimo valdančioji dauguma dar praėjusios vasaros pradžioje šias viltis, kad tokia į aukščiausią kokybę orientuota reforma Lietuvoje galima, praktiškai palaidojo, kai 2017 m. birželio 29 d. Seimas daugumos balsais nepritarė Vyriausybės darbo grupės siūlymui, o pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko, ilgamečio Lietuvos Edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus E. Jovaišos pasiūlytam variantui, kuris numatė, kad universitetai gali jungtis kaip nori su kuo nori ir bet kokiu būdu.
Jau tada pasidarė aišku, kad tolesnę, visą valstybės strategiškai svarbios pertvarkos eigą lems ne valstybės strateginiai interesai, o partikuliarinės atskirų universitetų ambicijos, jų vadovų asmeniniai interesai, ar rektorių ir naujos valdžios atstovų tarpusavio simpatijos bei antipatijos. Jau tuo metu pasimatė, kad reformai iškilo pavojus, jog būsimos pertvarkos esmine „filosofija“ taps ne aukščiausios pasaulinės kokybės siekis mūsų aukštojo mokslo sistemoje, o apsilpusių ir „bankrutuojančių“ universitetų skubaus gelbėjimo ar gelbėjimosi bet kokiomis priemonėmis tikslas.
Ir pati didžiausia jau tuo metu išryškėjusi problema su visa „reforma“ buvo ta, kad Vyriausybė ir konkrečiai Švietimo ir mokslo ministerija, pačioje pradžioje garsiai paskelbę apie „reformą“, ir pradėję jos aptarimus ant sėdmaišių šalia ministerijos, vėliau atsisakė bet kokios idėjinės ir dalykinės lyderystės visame procese, palikdami viską tarpusavyje aiškintis patiems universitetų rektoriams ir jų aktyviems „atstovams“ dabartiniame Seime. Kaip rodo šiandieniniai svarstymai Seime - šie nuogąstavimai dėl tolesnės reformos eigos, kuriuos garsiai įvardijome dar praeitos vasaros pradžioje, pasitvirtino su kaupu.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Pateiktuose Seimui siūlymuose yra ir kitų diskutuotinų klausimų. Galima diskutuoti ir ginčytis dėl kai kurių iš šių siūlymų logikos, tačiau viskas nublanksta prieš visiškai nelogišką planą realizuoti VDU-LEU-ASU jungtuves. Planas yra ne tik nelogiškas, bet ir mažinantis Kauno galimybes plėtoti vieną stiprų pasaulinio lygmens, technologinio profilio universitetą šiame mieste. O tai būtų nuostolis ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai.
Kodėl VDU-ASU-LEU forsuojamos jungtuvės yra visiškai nelogiškos gerai pagrindžia šiomis dienomis „Delfi“ paskelbtoje publikacijoje prof. A. Janulaitis. Tokių jungtuvių ryškių nelogiškumų sąrašą galima pradėti nuo tokios „smulkmenos“ kaip Vilniuje veikiančio LEU prijungimas prie Kaune veikiančio VDU. Kam reikalinga tokia „geografinė mišrainė“ - iki šiol niekas nesugebėjo dorai paaiškinti.
Pats didžiausias nelogiškumas yra jungti techninio profilio specifinės žemės ūkio srities ASU universitetą su VDU, kuris iki šiol save pozicionavo stipriu humanitariniu, „artes liberales“ tipo universitetu. Bandymas sumaišyti nesumaišomus dalykus - apjungti ASU ir VDU - pakenks abiejų universitetų susikurtai tapatybei, o toks dirbtinis maišymas nesukurs jokios naujos sinergijos ir jokios pridėtinės vertės.
Galima suprasti forsuojamų „jungtuvių“ logiką, jeigu į procesą žiūrėtume tik pačių universitetų vadovybių akimis. Šiems universitetams truks plyš reikia greito „gelbėjimosi rato“. Abu universitetai (VDU ir ASU) išgyvena nelengvus laikus. Tačiau, žiūrint valstybės interesų požiūriu, yra visiškai akivaizdu, kad bandymas du „pasiligojusius“ universitetus apjungti su trečiu praktiškai „numirusiu“ (LEU - 2017 priimta 50.7% mažiau studentų nei 2016 metais ir 57% mažiau nei 2015 metais, o Studijų Kokybės Vertinimo Centras (SKVC) 2017 m. gruodžio 17 d.
"Pasiligojusiųjų" desperacija jungtis bet kokiu būdu ir greitai gali būti suprantama, ypač kai Vyriausybė ir už tokį "susimaišymą" žada nemažą finansinę dotaciją, kuri padėtų abiem silpstantiems dar šiek tiek pravegetuoti. Tačiau visiškai nesuprantama, neatsakinga ir netoleruotina Vyriausybės, o ypač Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) rezignacija prieš spaudimą palaiminti būtent tokias suplanuotas jungtuves.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Dar 2017 m. spalio 30 d. žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad ŠMM siūlo Kaune sujungti visus universitetus, tačiau jau 2017 m. lapkričio 20 d. ta pati ŠMM pasiūlė Vyriausybei patvirtinti Universitetų optimizavimo plano įgyvendinimo priemones, kuriose numatė VDU-ASU-LEU jungtuves. Tokios jungtuvės pagal Vyriausybės patvirtintą planą būtų apdovanotos ir Vyriausybės „vestuvine dovana“: nemaža dalimi daugiau kaip 44 mln. eurų Kauno aukštųjų mokyklų pertvarkai skirtos sumos.
To kelio pagrindinius ženklus pačioje pradžioje nurodė Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Nereikia net Vyriausybės darbo grupės išvadų, kad suprastumei, jog ASU savo inžinieriniu profiliu yra žymiai arčiau KTU (nei VDU), todėl ASU ir KTU jungtuvės būtų logiškos ir sukuriančios naujos kokybės sinergiją. Kartu realizuojant ir KTU bei Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) jau prieš keletą metų suplanuotas jungtuves, Kaune būtų galima sukurti labai stiprų technologinių, inžinierinių studijų centrą.
Jo privalumas būtų inžinierinių ir gyvybės mokslų sinergija, kuri, kaip rodo pasaulinė patirtis, yra viena iš būtinų sąlygų kuriant pasaulinio lygmens universitetus. Taip jungtųsi du stiprūs ir „nepasiligoję“ universitetai (LSMU ir KTU studentų skaičius per pastaruosius metus praktiškai nesikeičia) su vienu silpstančiu (ASU) - todėl yra vilties, kad tai leistų ir žemės ūkio mokslams ilgainiui sustiprėti, ir stotis ant kojų.
Kokia galėtų būti VDU perspektyva? Visų pirma VDU turėtų rūpintis ir saugoti savo iki šiol susikurtą tapatybę. Šiuo metu labiausiai jai kenkia desperacija jungtis su bet kuo ir bet kaip, ir ypač dalyvavimas trijų „pasiligojusių“ ar „mirštančių“ jungtuvėse, kai į vieną „ligoninę“ sunešami apsilpę „artes liberales“ mokslai, labai stipriai apsirgusios žemės ūkio studijos ir praktiškai numirusi edukologija.
LEU ateities klausimą yra būtina atsieti nuo jų valdomo brangaus nekilnojamo turto, kuris tik kelia daug pagundų kitiems universitetams ir mažina erdvę racionaliems sprendimams. Intelektinis LEU potencialas galėtų būti protingai paskirstytas tarp Vilniaus ir Kauno, tačiau nekilnojamą turtą turėtų perimti Vyriausybė su sąlyga, kad jo vertė toliau būtų panaudota kokybiškai aukštojo mokslo perspektyvai kurti.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliesiems darbo rinkoje
Nesu nekilnojamo turto ekspertas, bet manau kad tokioje vietoje tokį turtą pardavus, į valstybės iždą būtų gautos pajamos didesnės, nei šiuo metu Vyriausybė planuoja skirti aukštojo mokslo reformai finansuoti. Vilniaus Universitetas turi visas galimybes ir be jokių didelių reformų ateityje stiprėti ir veržtis į pasaulinio lygmens universiteto statusą. Aišku, jeigu prie tokių ambicijų protingai prisidės ir valstybė bei jos valdžia: Vyriausybė ir Seimas.
Kaunas tokią pat galimybę taip pat turi, bet dabartinė nacionalinė valdžia ją nori sunaikinti, pati nusišalindama nuo reformos, palikdama visą jos eigą kontroliuoti keliems išgyvenimo desperacijos apimtiems universitetų rektoriams ir jų atstovams Seime. Kai buvęs LEU profesorius vadovauja Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, o buvęs ASU agronomijos profesorius vadovauja Seimui, o Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija neria į krūmus - protingos, orientuotos į aukštą kokybę reformos nesitikėk ir nelauk.
Vyriausybė ir Seimas veikia Vilniuje. Tai, kokia aukštojo mokslo pertvarka Kaune šiuo metu yra suplanuota ir svarstoma Seime (Vilniuje), kitaip kaip keršto Kaunui negaliu pavadinti.
Suomijoje, Helsinkyje 2010 metais buvo įkurtas Aalto universitetas. Jis apjungė tris istorinius stiprius didžiausius universitetus: Helsinkio Technologijų universitetą (įkurtas 1849 m.), Helsinkio Ekonomikos mokyklą (1904 m.) ir Helsinkio Menų ir Dizaino universitetą (1871 m.). Aalto universitetui Suomijos Parlamentas ir Vyriausybė suteikė įgaliojimus ir resursus vieninteliams Suomijoje siekti PLU statuso.
Universitetų apjungimo idėja buvo pradėta svarstyti 2004 metais, ją keletą metų nuosekliai nagrinėjo ir visapusiškai analizavo kelios Vyriausybės ir ekspertinės grupės, o pats jungtinis universitetas gimė po 6 metų. Lietuvos Seime, Švietimo komiteto pirmininkas savo parengtą nutarimą dėl VDU-ASU-LEU apjungimo Seimo posėdyje pristatė praeitų metų gruodžio 21 dieną. Svarstymo stadija turėjo įvykti jau gruodžio 23 dieną, bet komitetas nesuspėjo apsvarstyti.
Dabar Seimo komitetas numato šį svarbų nutarimo projektą svarstyti komiteto posėdyje sausio 10 d. Tam bus skirta 30 min komiteto posėdžio laiko. Po to, sausio 12 d. Seimo posėdyje per 25 min. planuojama priimti galutinį sprendimą. Prie Seimo nutarimo projekto nėra jokių ekspertinių išvadų, jokių analizių, jokių alternatyvų aptarimo. Suomiai savo sprendimą svarstė 6 metus. Ir turi gerą rezultatą. Mes tokios pat svarbos klausimą „skubiai“ svarstome per 2 savaites.
Studentų priėmimo statistika LEU
Žemiau pateikta lentelė iliustruoja studentų priėmimo į Lietuvos Edukologijos Universitetą (LEU) skaičius per kelerius metus, atspindinti mažėjimo tendencijas.
| Metai | Studentų skaičius | Pokytis, palyginti su 2016 m. | Pokytis, palyginti su 2015 m. |
|---|---|---|---|
| 2016 | X | - | - |
| 2017 | Y | -50.7% | -57% |
Šie duomenys rodo reikšmingą studentų skaičiaus sumažėjimą 2017 metais, lyginant su ankstesniais metais, o tai gali būti vienas iš argumentų, kodėl LEU siekia jungtis su kitais universitetais.
tags: #vilnuaus #neigaliuju #viltis #elektronine #erdve