Darnus vystymasis yra prioritetinė kiekvienos šalies vystymosi sritis. Neįgyvendinus darnaus vystymosi tikslų ir principų neįmanoma užtikrinti stabilios visuomenės raidos, nes vien tik ekonomikos augimas negali garantuoti visuomenei socialinės gerovės bei kokybiškos aplinkos išsaugojimo ateities kartoms. Sparčiai vystantis ekonomikai didėja neigiamas jos poveikis aplinkai, o tai atsiliepia žmonių fizinei ir emocinei sveikatai.
Darnus vystymasis sukelia daug diskusijų makro procesų lygmenyje, pagrindinį dėmesį skiriant globalios ekonomikos vystymo problemų sprendimui, regionų bei darnių bendruomenių problematikai, ir yra nepakankamai vertinamas kaip socialinių procesų mikro lygmuo. Nepakankamas dėmesys skiriamas kultūriniam darnaus vystymosi aspektui arba, kitaip tariant, mažai dėmesio skiriama kultūros poveikio darniam vystymuisi vertinimui (Di Fabio A., Gori A., 2016a; Meyer, 2007). Todėl šiandien labai svarbi yra kognityvinė darnaus vystymosi paradigma, kurios esmę nusako visuomenės švietimas ir mokymas, etinė bei kultūrinė žmogaus ir pasaulio sąsaja, kuri formuoja puikią priemonę siekiant visapusiškos pažangos. Visapusiška pažanga turi derėti su žmoniją supančia aplinka naujame, kultūrinę paradigmą įvertinančiame kontekste (Perello-Marín, G. M.; Ribes-Giner, G.
Tradicškai darnus vystymasis vertinamas per trijų dimensijų prizmę, kurią sudaro ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė dimensijos. Visos trys jos laikomos lygiavertėmis. Ekonominės darnaus vystymosi dimensijos esmė ta, kad jos pagalba galima apibūdinti tikslus ir priemones, norint pasiekti stabilų ir ilgalaikį ekonominį šalies augimą. Tuo tarpu socialinė prizmės dalis siekiant darnaus vystymosi išryškina esminių žmogaus poreikių patenkinimo koncepciją per gyvenimo kokybės sampratą (Štreimikienė, Vasiljevienė, 2004; Mikalauskiene, Streimikiene, 2018). Aplinkosauginė darnaus vystymosi dedamoji išryškina būtinybę taupiai ir atsakingai vartoti gamtinius išteklius, kad būtų išpildyta darnaus vystymosi sąlyga - palikti ateities kartoms aplinką ne blogesnę, nei ji yra dabar.
Tačiau darnus vystymasis turėtų būti apibrėžiamas kaip daugiamatis procesas, kurio sudėtinėmis dalimis tampa vietos savitumo ir dalyvavimo vietos mastu pripažinimas, kur visi bendruomenės nariai turi dalytis ekonominėmis, socialinėmis ir aplinkosauginėmis pastangomis. Dabartinė visuomenė susiduria ne tik su ekonominių, socialinių ar aplinkosauginių problemų sprendimo būtinybe. Išryškėja nauji iššūkiai, susiję su žiniomis, kūrybiškumu, inovacijomis, masiniais dialogais už klimato kaitos mažinimą, taikos palaikymą, dialogais apie laisvę bei pažangą.
Kultūros vaidmuo darnaus vystymosi kontekste
Viename iš darnaus vystymosi tikslų kultūra minima kaip priemonė siekiant iki 2030 m. užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, įskaitant, be kitų dalykų, švietimą darnaus vystymosi ir darnios gyvensenos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, taikos ir nesmurtinės kultūros skatinimo, pasaulinės pilietybės bei kultūrų įvairovės ir kultūros indėlio į darnų vystymąsi vertinimo srityse. Siekis plėtoti vietos kultūrą numatytas aštuntojo tikslo devintame uždavinyje. Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimui skiriamas dėmesys vienuoliktojo tikslo ketvirtame uždavinyje. Viename iš dvyliktojo tikslo uždavinių numatoma skatinti vietos kultūros ir produktų pristatymą. Kultūra minima ir šešioliktojo bei septynioliktojo darnaus vystymosi tikslų vertinimo rodikliuose. Paminėtuose darnaus vystymosi tiksluose galima pastebėti kultūros raišką per jos įvairovę, per švietimo sistemą, paveldą bei vietos kultūrą.
Taip pat skaitykite: Socialinis eksperimentas Suomijoje
Tačiau net ir šios apibendrintos kultūros sąvokos minimos platesniame kontekste, pavyzdžiui, kultūros paveldas siejamas kartu su gamtiniu (natūraliu), apsiribojama kultūros paveldo saugojimu, neminimas jo atnaujinimas, aktualizavimas (Nocca, 2017). Dessein ir kt. (2015) pristatė studiją, kurioje kultūra nagrinėjama trimis aspektais: 1) kaip viena iš darnaus vystymosi komponenčių, 2) kaip tarpininkas tarp ekonominės, socialinės ir aplinkos sričių, 3) kaip darnaus vystymosi pagrindas. Kultūros raiška pastebima daugelyje darnaus vystymosi tikslų, susijusi su per kokybišku ugdymu, darnių miestų idėja, aplinkos vertinimu, ekonomikos augimu, taikia ir įtraukia visuomene, lyčių lygybe ir kt. Todėl iškilo akivaizdus poreikis ištirti galimą kultūros poveikį darniam vystymuisi, neapsiribojant tik tais darnaus vystymosi tikslais, kuriuose kultūra vienaip ar kitaip minima tiesiogiai, nes kiti šios srities tyrimai nenagrinėja šios problemos.
Taigi, tyrimu siekiama panaikinti spragą ir straipsnyje siekiama apibrėžti ryšį tarp kultūros kuriamos vertės ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Pirmuoju atveju kultūrai suteikiamas palaikomasis ir save skatinantis vaidmuo (apibūdinamas kaip ,,kultūra darnaus vystymosi procese”) (angl. culture in sustainable development), kuris paprasčiausiai ir gana neginčijamai plečia tradicinį darnaus vystymosi diskursą, pridedant kultūrą kaip daugiau ar mažiau savarankišką ar atskirą ketvirtąją dimensiją (Soini ir Birkeland, 2014). Kitas požiūris apibūdinamas kaip „kultūra darniam vystymuisi“ (angl. culture for sustainable development) ir rekomenduoja kultūrą įvertinti kaip įtakingesnę jėgą, galinčią veikti ir už darnaus vystymosi ribų. Vaidmuo, kuris kultūrą apibūdina kaip darnų vystymąsi (angl. culture as sustainable development), kultūrą vertina kaip būtiną bendrą visaapimantį pagrindą.
Konceptualizuojant kultūrą kaip ketvirtąją darnaus vystymosi dedamąją, drauge su ekologine, socialine ir ekonomine dedamosiomis remiamasi jau nusistovėjusiu gana paprastu ir praktišku požiūriu. Toks požiūris turi savo grėsmių, nes gali būti pakankamai ribotai žvelgiama į kultūrą kaip į meno ir kultūrinį-kūrybinį sektorių (Hawkes, 2001). Taip yra susiaurinamas kultūros apibrėžimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ši koncepcija leidžia kultūrą suprasti tiek kokybiškai, tiek ir kiekybiškai. Vis dėlto ketvirtosios dedamosios vaidmuo suteikia ir daug galimybių. Tokiu būdu galima prijungti kultūrą prie bendrosios darnaus vystymosi koncepcijos.
Įvedant kultūrą, kaip ketvirtąją darnaus vystymosi dimensiją, darosi įmanoma apibrėžti meno ir kultūros sektoriaus darnios plėtros savybes. Kultūros vertybės gali būti naudojamos formuojant politiką, įgyvendinant darnaus vystymosi strategijas, praktiškai pritaikomos meno ir kultūros organizacijose bei verslo įmonėse. Antrasis kultūros konceptualizavimo modelis yra platesnis ir daugiau apimantis. Šiuo atveju atsiranda galimybė apimti žmogaus vertybių įvairovę, tam tikras subjektyvias reikšmes kokioms galima priskirti žmonių nuostatas ir gyvenimo būdą, įvertinti kultūrinius skirtumus.
Taip pat skaitykite: Suomijos socialinės apsaugos ministrai
Kultūra gali būti tarsi „balansuotojo“ vaidmenyje siekiant suderinti tarpusavyje prieštaringus žmonių, bendruomenių, skirtingų kultūrų atstovų poreikius. Kultūra gali būti tarpininku, jungiančiu įvairius, dažnai skirtingus, darnaus vystymosi aspektus. Kultūros kaip darnaus vystymosi koncepcija leidžia sukurti bendrą požiūrį į aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį darnumą kaip vieną visumą, įtraukiant kultūrinį gyvenimą į tam tikras situacijas ir vietas.
Evoliucinė kultūra, arba ekologinė kultūrinė civilizacija, apima naujo žmogaus supratimo pasaulyje suvokimą ir pripažinimą, numato, kad žmonės yra neatsiejama visuotinio pasaulio dalis (Hawkes, 2001). Svarbiausia suvokimas, kad visi žmogaus veiksmai yra tarpusavyje susiję ir priklauso nuo situacijos ir aplinkybių, kurioms esant, tie veiksmai atliekami. Toks kultūros suvokimas leidžia kurti naujas vertybes, naują gyvenimo būdą, realizuoti netgi utopines vizijas darnioje visuomenėje.
Priklausomai nuo aplinkybių ir tikslų visi trys kultūros vaidmenys yra svarbūs, viskas priklauso nuo konteksto. Pateikti vaidmenys nėra evoliucinis kelias, kuriuo reikėtų eiti, tačiau šioje trijų vaidmenų sistemoje galima matyti tam tikras tendencijas, dinamiką ir trajektorijas. Politika darosi įvairesnė ir daugiasluoksnė, todėl būtinas platesnis darnaus vystymosi proceso suvokimas, reikalingas dialogas ir nuolatinis tarpdisciplininis bendradarbiavimas.
Akivaizdu, kad konceptualizavus kultūrą kaip lygiavertę darnaus vystymosi dedamąją, išsiplečia kultūros apibrėžtis, kas reikalauja sisteminio požiūrio, kuris apimtų tiek natūralų, tiek žmogaus sukurtą pasaulius. Šiuolaikinė visuomenė patiria virsmą į naują darnią, tausojančią visuomenę, siekiant suteikti žmonijai galimybių kurti saugesnį, sveikesnį ir turtingesnį pasaulį su nuolatiniu mokymu ir mokymusi, naujomis žiniomis, vertybėmis nuostatomis ir poreikiu žinoti, suvokti, prasmingai ir atsakingai veikti (Chakori, 2017).
Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta ir Lietuvos Respublikos Prezidentės bei kitų 192 valstybių vadovų pasirašyta rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ oficialiai įsigaliojo 2016 metų pradžioje, pasiūlydama vyriausybinėms institucijoms Darnaus vystymosi tikslus. Tai yra nuodugnių ir visapusiškų trejų metų derybų, įtraukusių tarptautinius, nacionalinius, regioninius žaidėjus iš tarpvyriausybininių, vyriausybinių, regioninių institucijų, privataus ir viešojo sektoriaus, pilietinės visuomenės, rezultatas. Tikslai svarbūs ir pasauliniu, ir nacionaliniu lygiu, apjungia tiek globalius, tiek nacionalinius veiksmus siekiant darnesnio pasaulio. Darbotvarkė 2030 yra daug ambicingesnė už Tūkstantmečio vystymosi tikslus, apima daugiau klausimų, ją įgyvendinti turi besivystančios ir išsivysčiusios šalys. Darbotvarkėje nustatyti 17 darnaus vystymosi tikslų, kurie yra grindžiami Tūkstantmečio vystymosi tikslų sėkme, įskaitant naujus: klimato pokyčius, ekonominę nelygybę, inovacijas, darnų vartojimą, taiką ir teisingumą, be kitus prioritetus.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Nei vienas iš darnaus vystymosi tikslų nėra tiesiogiai orientuotas į kultūrą, t. y. apibrėžimuose tiesiogiai nenaudojama kultūros sąvoka. Kultūros paslaugos yra tokios paslaugos, kurios turi būti prieinamos visiems, ypatingą dėmesį skiriant neturtingiems ir pažeidžiamiems asmenims, užtikrinant vienodą prieigą prie jų.
Antrasis darnaus vystymosi tikslas, kurio įgyvendinimu siekiama panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresne mityba bei skatinti darnų žemės ūkį aiškiai išreikštų rodiklių, susijusių su kultūra neturi, tačiau kiekvienoje vietovėje turėtų būti pripažįstamos ir išlaikomos tradicinės žinios, kurios leidžia išsaugoti esamus genetinius išteklius. Tokiu būdu galimas bado grėsmės sumažinimas, galimai geresnės vietos gyventojų mitybos galimybės, panaudojant genetinę sėklų įvairovę bei skatinant teisingas išmokas žemės ūkyje.
Naujai kuriama sveikatos politika ir sveiką gyvenimo būdą propaguojančios programos turi būti svarbios kultūriniu požiūriu. Čia svarbų vaidmenį vaidina vietos papročiai, kurie gali būti integruojami į tradicines sveikatos priežiūros sistemas. Individų dalyvavimas kultūriniame šalies gyvenime taip pat gali pagerinti jų sveikatą ir bendrą gerovę. Visų lygių švietimo programose turi būti integruoti kultūrinės įvairovės, meninio ugdymo, kalbų ir kultūriniai aspektai, kurie vaidina svarbų vaidmenį darniam vystymuisi. Tikslas gali būti realizuotas užtikrinant, kad visi besimokantieji įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti.
Lyčių lygybė (penktasis darnaus vystymosi tikslas) turėtų būti pasiekta ir kultūriniame gyvenime. Tam būtina išplėsti moterų ir mergaičių galimybes aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir vadovauti savo projektams bei organizacijoms šioje srityje. Turi būti labiau matoma ir pripažįstama kultūros praktika, kurią daugiausia vykdo moterys ir mergaitės.
Tradicinės žinios, vertybės bei papročiai gali suteikti galimybę išmokti tinkamai naudoti ekosistemas, kas tiesiogiai susiję su švaraus vandens prieinamumu bei sanitarija. Septintojo darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimui (Užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija) gali būti panaudoti tam tikri kultūros veiksniai kaip energijos gamybos ir vartojimo modeliai.
Kultūros ir kūrybos sektoriai gali tapti įtraukaus, tvaraus ir sąžiningo užimtumo sritimis, nes užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos, atitinkančios tarptautines žmogaus teises.
17 Darnaus vystymosi tikslų atspindi 17 tvarumo sričių ir didžiausių pasaulinių iššūkių - nuo skurdo, lygių galimybių iki klimato kaitos ar taikos užtikrinimo pasaulyje. Paruošėme jums 17 testų, kurie supažindins su kiekviena iš šių sričių. Spręskite testus, sužinokite daugiau apie tvarumo iššūkius ir atraskite, kaip patys galite prisidėti prie jų sprendimo.Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - panaikinti skurdą visose valstybėse, užtikrinti socialinę apsaugą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Skurdas yra visoms šalims, tarp jų ir Lietuvai, aktuali tema. 1,93 Eur - daugiau nei 8,5 proc. pasaulio gyventojų tai - suma už kurią reikia pragyventi visą dieną.Kokį tvarų žingsnį kiekvienas galime žengti jau šiandien? Pastebėkime. Galbūt pagalbos reikia kaimynui, bičiuliui ar pažįstamam. Savanoriaukime. Dovanokime savo laiką ir dėmesį. Dalinkimės.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - panaikinti badą, stabdyti maisto švaistymą, skatinti sveikesnę mitybą bei mažiau teršiantį žemės ūkį. Beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto yra prarandama arba išmetama, o tai turi skaudžių socialinių ir aplinkosauginių padarinių. Lietuvoje kiekvienas žmogus per metus išmeta apie 86 kg maisto.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - užtikrinti visų amžiaus grupių fizinę ir psichinę sveikatą, skatinti sveiką gyvenseną, stabdyti ligų plitimą. Jungtinės tautos pripažįsta, kad sveikatos srityje pasaulyje yra teigiamų pokyčių, tačiau kai kurios jų vis dar reikalauja didesnio dėmesio. Kasdien patiriamas stresas, nerimas neigiamai veikia mūsų fizinę ir psichologinę sveikatą, todėl turime ja rūpintis labiau.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - užtikrinti visiems prieinamą kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Mokymasis visą gyvenimą - asmeninio tobulėjimo ir gerovės pagrindas. Tai svarbiausias UNESCO švietimo ir mokymosi principas, kviečiantis atrasti galimybes, plėsti akiratį ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos bei naujų technologijų.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - užtikrinti lyčių balansą politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime, paskatinti moteris lyderystei, stabdyti diskriminaciją. Lyčių nelygybės problema yra kompleksinė ir apima daug socialinių bei ekonominių sričių. Šiuo darnaus vystymosi tikslu siekiama panaikinti visų formų lyčių nelygybę pasaulio šalyse iki 2030 m. Nors Europa, tarp jų ir Lietuva, yra ženkliai pažengusios į priekį, tačiau vis dar gajūs stereotipai, moterys uždirba mažiau, jų dalyvavimas viešojoje erdvėje taip pat girdimas bei matomas rečiau.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - užtikrinti švaraus ir kokybiško geriamojo vandens prieinamumą, higieniškas sanitarines sąlygas. Net trečdalis pasaulio gyventojų neturi galimybės pasiekti švarų vandenį. Tik 3 proc. viso vandens Žemėje yra gėlas ir ne visas jis tinkamas gerti. Šie skaičiai rodo, koks milžiniškas iššūkis laukia pasaulio, užtikrinant vandens prieinamumą ir sanitariją visiems. Lietuvoje turime išskirtines sąlygas ir galime džiaugtis itin švariu vandeniu, kuris išgaunamas iš giluminių šaltinių.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - užtikrinti prieigą prie švarios, aplinkai draugiškos atsinaujinančios energijos. Energijos gamyboje pasaulyje vis dar dominuoja iškastinis kuras - anglis, nafta, dujos. Todėl net 75 proc. Europos Sąjungoje išmetamo CO2 kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją. Galime pasidžiaugti, kad pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama atsinaujinančiai energetikai. Lietuvoje 33 proc. suvartojamos energijos yra iš atsinaujinančių išteklių, tačiau turime puikias sąlygas šį skaičių padidinti.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - skatinti tvarų ekonominį augimą, verslumą, darbo vietų kūrimą ir darbuotojų gerovę. Smulkusis verslas - ekonomikos augimo pagrindas. Tai puikiai iliustruoja Lietuvos pavyzdys, kur mažos ir vidutinės įmonės sukuria apie 70 proc. darbo vietų. Ekspertai sako, kad būtina skatinti žmonių kūrybiškumą, verslumą ir aktyviai remti mažų bei vidutinių įmonių augimą. Ar žinojote, kad Lietuvoje veikia daugiau nei 100 000 mažų ir vidutinių įmonių?
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - skatinti pramonės pažangą ir inovacijas, naujų tvarių technologijų plėtrą, mažinti skaitmeninę atskirtį. Turbūt daugelis sutiktų, kad inovacijos yra būtinos ekonominiam augimui ir gerovei. Tačiau kaip inovatyvumą paskatinti? Tarp priemonių, kurias vardija ekspertai, rasime rekomendacijas modernizuoti infrastruktūrą, naujais įrenginiais aprūpinti pramonės sektorius, kad jie taptų tvaresni, gerinti išteklių naudojimo veiksmingumą, plėtoti mokslinius tyrimus ir t.t. Kalbant paprastai, darnaus vystymosi variklis yra tvarios idėjos, inovacijos ir bendradarbiavimas.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - sumažinti visų formų socialinę ir finansinę nelygybę, užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti darbo rinkoje, politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Visi esame skirtingi, bet tuo pačiu esame vertingi ir lygūs. Nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religijos ar amžiaus, privalome turėti vienodas galimybes siekti savo svajonių ir tikslų.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - kurti saugius, modernius ir tvarius miestus, kuriuose būtų gera gyventi visiems. Darnius miestus kuria žmonės. Žmonėms turi būti patogu juose gyventi. Išvystyta viešojo transporto sistema padeda ne tik pasiekti savo kelionės tikslą, bet ir skatina bendruomeniškumą, žaliosios energijos naudojimą, aplinkai draugišką keliavimą ir atliekų mažinimą.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - skatinti atsakingą vartojimą ir gamybą, tvarų gyvenimo būdą, diegti žiedinės ekonomikos sprendimus, mažinti atliekų kiekius. Gamindami ir vartodami sunaudojame daugybę išteklių ir paliekame neigiamą pėdsaką mūsų planetoje. „Global footprint network“ duomenimis, vidutinis Lietuvos gyventojo ekologinis pėdsakas siekia apie 5,9 ha. Vadinasi, kiekvienas mūsų sunaudojame resursų ir teršiame aplinką dvigubai daugiau nei turėtume.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - imtis skubių veiksmų kovai su klimato kaita, užkirsti kelią ekstremaliems klimato reiškiniams ir pasiruošti jų padariniams. Klimato krizė skamba kaip fantastinis scenarijus? Deja, ji yra reali. Jau dabar susiduriame su ekstremaliais orų reiškiniais: netikėtais temperatūrų pokyčiais, gaisrais, audromis ar potvyniais.
Koks bus ateities klimatas globaliu ar Lietuvos mastu didžiąja dalimi priklausys nuo to, kaip vystysis Pasaulis: kiek šiltnamio efektą skatinančių dujų bus išmetama į atmosferą, koks bus žmonių skaičius Pasaulyje, kaip keisis miškų plotai, koks vyraus naudojamos energijos tipas ir pan. Svarbiausia, kokių priemonių imsimės sumažinti šiltnamio dujų emisiją į atmosferą. Pamatykite, kodėl svarbu imtis skubių kovos su klimato kaita veiksmų čia ir dabar.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - saugoti vandenynų ir jūrų švarą, saugoti gyvybę po vandeniu, skatinti atsakingą laivybą ir žvejybą. Viename kilometre Lietuvos Baltijos jūros pakrantės randama 1670 vnt. šiukšlių. Įvairių atliekų aptinkama ir mūsų upių bei ežerų vandenyse. Dėl taršos, klimato kaitos kyla vandens temperatūra, keičiasi cheminė sudėtis ir žūsta vandens gyvūnija.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - saugoti gamtos išteklius, užkirsti kelią miškų naikinimui, stabdyti gyvūnų nykimą, saugoti bioįvairovę. Kasmet pasaulyje dėl žmogaus veiklos sunaikinama apie 10 milijonų hektarų miškų ploto. 2019 m. išleistame JT pranešime mokslininkai perspėjo, kad milijonui gyvūnų visame pasaulyje gresia išnykimas. Kai kurie tyrėjai net mano, kad esame ant šešto masinio išnykimo Žemės istorijoje slenksčio.
Šio Darnaus vystymosi tikslo esmė - užtikrinti taiką, teisingumą, kovoti su korupcija, kurti skaidrias ir stiprias institucijas. Taika, teisingumas ir efektyvios, atskaitingos bei įtraukiančios institucijos - darnaus vystymosi pagrindas. Veikdami kartu kaip bendruomenė, reaguodami, stebėdami ir rodydami pavyzdį kitiems, įgalinsime institucijas veikti skaidriai bei auginti pasitikėjimą vieni kitais.
Šio tikslo esmė - užtikrinti įvairių sektorių ir valstybių bendradarbiavimą siekiant visų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
