Kovo 19 d. Bažnyčia švenčia Šv. Juozapo, Švč. M. Marijos Sužadėtinio, liturginę šventę. Šv. Juozapas yra Kaišiadorių vyskupijos dvasinis globėjas.
Šie metai paskelbti Šv. Juozapo metais Bažnyčioje. Popiežius Pranciškus apaštaliniame laiške „Tėvo širdimi“ kviečia visus tikinčiuosius kasdienybėje sekti Šv. Juozapo - teisingo vyro, rūpestingo tėvo bei švelnaus, klusnaus ir darbštaus asmens - pavyzdžiu.
Daugiau informacijos apie Šv. Juozapo metus - gaires, renginius, publikacijas - galima rasti internetinėje svetainėje „katalikai.lt“ - „Šv. Juozapas“.
Šia proga popiežius Pranciškus sako: "Tai bus ypatingi metai, kad augtume šeimos meile. Kviečiu atnaujintu ir kūrybingu pastoraciniu ryžtu siekti, kad šeima taptų Bažnyčios ir visuomenės centru. Meldžiuosi, kad kiekviena šeima galėtų savo namuose pajusti gyvą šventosios Nazareto šeimos, pripildančios mūsų mažąsias namų bendruomenes nuoširdžia ir dosnia meile, kuri nepaisant išbandymų ir sunkumų yra džiaugsmo šaltinis, buvimą".
Šeimos metai „Amoris laetitia“ Bažnyčioje tęsis nuo kovo 19-sios, Šv. Juozapo dienos, iki 2022 m. birželio 26 d., Romoje planuojamo X Pasaulinio šeimų susitikimo.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Šv. Juozapas, kaip ir Šv. Antanas, yra vienas iš didžiųjų stebukladarių, tik pas mus žmonės nėra labai pratę šauktis to ištikimojo Šv. Šeimos Sargo užtarymo sunkiuose gyvenimo reikaluose. O jis mielai išklauso kiekvieną, kas tik į jį kreipiasi. Šv. Juozapui mūsų parapijoje yra skiriamas kiekvieno mėnesio pirmasis ketvirtadienis.
Po Marijos tu esi labiausiai vertas mūsų pagarbos ir meilės. maitinti bei globoti Mesiją - tą, kurį pranašai ir karaliai taip troško bent pamatyti.
Kaišiadorių Vyskupijos Istorija
Kaišiadorių vyskupija priklauso Vilniaus metropolijai nuo 1991 m. Jos plotas yra 6557 km2, ir joje gyvena apie 100 000 katalikų. Vyskupija suskirstyta į 7 dekanatus (Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės, Molėtų, Širvintų) ir 68 parapijas. Čia dirba 47 dieceziniai kunigai (2021 m.).
Kaišiadoryse įsikūrusi kurija (vyskupijos administracinis centras), veikia kurijos vadovaujami pastoraciniai centrai - Katechetikos, Šeimos, Jaunimo, Caritas.
Vyskupija įsteigta 1926 m., įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją (popiežiaus Pijaus XI bulė Lituanorum gente) iš Vilniaus vyskupijos dalies, likusios Lietuvos pusėje Vilniaus kraštą užėmus Lenkijai, ir Žemaičių vyskupijos dalies. Pirmasis vyskupas - J. Kukta.
Taip pat skaitykite: Kaišiadorių „Sodros“ skyriaus adresas ir funkcijos
1928 m. buvo įsteigta Kaišiadorių vyskupijos katedros kapitula. 1933 m. pastatyti kurijos namai, 1936 m. - katedra (pertvarkyta iš statomos parapinės bažnyčios). 1936 m. įvyko pirmasis sinodas, kuris apibrėžė kunigų pareigas, sakramentų teikimo normas, nustatė bažnytinių materialinių vertybių administravimo tvarką ir kita.
1940-41 m. sovietų okupacinės valdžios buvo apribota ar sustabdyta bažnytinių institucijų veikla, uždarytos religinės organizacijos ir draugijos, nacionalizuotas jų turtas, mokyklose uždrausta dėstyti tikybą. Daugelis suvaržymų išliko ir per II pasaulinį karą. 1946 m. suimtas ir įkalintas vyskupas T. Matulionis. Nacionalizuota daug bažnytinių pastatų, tarp jų - kurija. Sovietų valdžios sprendimu 1949 m. kurija buvo perkelta į Kauną, vėliau - į Vievį. 1978 m. vyskupijos valdytojo J. Andrikonio pastangomis kurija vėl įsikūrė Kaišiadoryse.
1957 m. Birštone vyskupu slapta konsekruotas V. Sladkevičius ir paskirtas Kaišiadorių vyskupo pagalbininku, bet sovietų valdžia neleido vyskupams valdyti Kaišiadorių vyskupijos (V. Sladkevičius ištremtas į Nemunėlio Radviliškį, T. Matulionis - į Šeduvą). Prasidėjus atgimimui 1989 m. pradėtas grąžinti sovietų valdžios nacionalizuoti - išlikę pastatai, leista dėstyti tikybą mokyklose, buvo atkuriamos ir steigiamos naujos bažnytinės institucijos.
Pagrindinė piligrimystės vieta - Pivašiūnai; bažnyčioje gerbiamas stebuklingas Dievo Motinos Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslas (1988 m. vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis), švenčiami Žolinės atlaidai.
2017 m. paskelbtas palaimintuoju kankiniu buvęs Kaišiadorių vyskupas T. Matulionis (beatifikacijos bylą parengė Kaišiadorių vyskupija).
Taip pat skaitykite: VSD Fondo valdyba Kaišiadoryse
Šie vyskupai tarnavo Kaišiadorių vyskupijoje:
- J. Kukta
- T. Matulionis
2017 m. birželio 25 d. vyskupas ir kankinys Teofilius Matulionis buvo paskelbtas Palaimintuoju.
Kaip kasmet, rugpjūčio 14 - 22 d. vyko Žolinė Pivašiūnuose.
Kaišiadorių Vyskupijos Vyskupai ir Administratoriai
Štai vyskupai ir administratoriai, kurie tarnavo Kauno arkivyskupijoje:
- Kauno arkivyskupas metropolitas nuo 1926 m.
- Kauno arkivyskupo augziliaras nuo 1941 m. Nuo 1944 m.
- Kauno arkivyskupijos valdytojas 1947-1965 m.
- Kauno arkivyskupijos apaštališkasis administratorius 1965-1979 m.
- Kauno arkivyskupijos apaštališkojo administratoriaus augziliaras 1969-1973 m.
- Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkojo administratoriaus augziliaras 1973-1979 m.
- Kauno arkivyskupijos apaštališkasis administratorius 1979-1988 m.
- Kauno arkivyskupijos apaštališkasis administratorius 1988-1989 m.
- Kauno arkivyskupijos apaštališkojo administratoriaus (sykiu ir Vilkaviškio vyskupijos) augziliaras ir generalvikaras 1986-1989 m.
- Kardinolas Sigitas TAMKEVIČIUS SJ (gim.
- Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras 1991-1996 m.
- Nuo 1996 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. birželio 11 d. Kauno arkivyskupas metropolitas.
- Nuo 2015 m. birželio 12 d. Kauno arkivyskupijos apaštališkasis administratorius.
- Nuo 2015 m. liepos 11 d. Kauno arkivyskupas emeritas.
- Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. nominuotas kardinolu.
- Priimtas į Kardinolų kolegiją 2019 m.
- Vyskupas Rimantas NORVILA (gim.
- Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras 1997-2002 m., generalvikaras 1999-2002 m. Nuo 2002 m.
- Vyskupas Jonas IVANAUSKAS (gim.
- Nuo 2002 m. Kauno arkivyskupijos generalvikaras, nuo 2003 m. Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras. 2012 m. vasario 11 d.
- Arkivyskupas Lionginas VIRBALAS SJ (gim.
- Kauno arkivyskupas metropolitas nuo 2015 m. liepos 11 d. (iki 2016 m. liepos 16 d. buvo ir Panevėžio vyskupijos apaštališkasis administratorius) iki 2019 m. kovo 1 d.
- Nuo 2019 m. kovo 1 d.
- Vyskupas Algirdas JUREVIČIUS (gim.
- Kauno arkivyskupijos augziliaras ir generalvikaras nuo 2018 m. rugpjūčio 19 d. Nuo 2019 m. kovo 1 d. arkivyskupijos apaštalinis administratorius. Nuo 2020 m. birželio 1 d. paskirtas Telšių vyskupu.
- Sutikimas Telšių katedroje 2020 m.
- Arkivyskupas Kęstutis KĖVALAS (gim.
- Kauno arkivyskupijos augziliaras nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. 2017 m. birželio 1 d. pradėjo tarnystę Telšių vyskupijos koadjutoriumi.
- Nuo tų pačių metų rugsėjo 18 d. buvo paskirtas Telšių vyskupu. 2020 m. vasario 19 d. paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu.
- Sutiktas Kauno arkikatedroje 2020 m. birželio 24 d. Uždėtas metropolito palijus 2020 m.
- Vyskupas Saulius BUŽAUSKAS (gim.
- Kauno arkivyskupijos augziliaras nuo 2023 m. balandžio 22 d. Arkivyskupo generalinis vikaras nuo 2023 m.
tags: #kaisiadoriu #vyskupijos #globejas