Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šaliai teko pertvarkyti visas gyvenimo sritis, pritaikant jas demokratijos ir rinkos sąlygoms. Buvo atmestas sovietinis ekonominis-socialinis modelis, ir reikėjo pasiūlyti naują, alternatyvų šalies raidos modelį. Šis modelis turėjo pasižymėti nuoseklumu ir logišku išbaigtumu, tačiau iš pat pradžių buvo suprantamas kaip kapitalizmo kūrimo modelis su jame slypinčiais prieštaravimais.
Lietuvos socialinės apsaugos raidos etapus, remiantis Gerovės modelių tipologizacijos principais, galima suskirstyti į šiuos:
- valstybinio socialinio draudimo sistemos sukūrimą, kuri rėmėsi senaisiais sovietiniais socialinio draudimo principais - 1990-1995 metais;
- „tikrų“ valstybinio socialinio draudimo principų įgyvendinimą, remiantis 1995 metų įstatymais - 1995-2011 metais;
- privačių pensijų fondų, kaip papildomų „Sodros“ sistemai, sukūrimą ir veiklą 2003-2011 metais.
Socialinės paramos sistema, kurią sudarė nedraudiminių išmokų ir stacionarių bei nestacionarių paslaugų sistema, pasižymėjo mažesniais svyravimais, tačiau iš stacionarinio tipo paslaugų, metams bėgant, ji pasipildė kur kas didesniu nestacionarių socialinių paslaugų kiekiu bei kokybe.
Lietuvos socialinės politikos modelis
Apskritai, Lietuvos socialinės politikos modelis atitinka Rytų Europos modelį, kuris gali būti apibrėžiamas kaip postkomunistinis konservatyvus-korporatyvinis modelis, arba liberalus, arba tarpinis tarp šių dviejų tipų. Tačiau Lietuvos modelis turi tam tikrų specifinių bruožų. Po nepriklausomybės atkūrimo socialinė politika Lietuvos Respublikoje vystėsi dviem pagrindinėmis kryptimis: socialinės politikos formavimas ir vykdymas bei darbo politika.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės apsaugos sistema susidėjo iš dviejų dalių: 1) socialinio draudimo ir 2) socialinės paramos. Nors buvo deklaruoti universalumo ir solidarumo principai, jų įgyvendinimas buvo tik dalinis. Buvo iškeltas uždavinys decentralizuoti socialinės paramos sistemą. Po 1990-1991 m. nauja nacionalinė socialinės apsaugos sistema buvo sukurta remiantis bismarkiškais pašalpų, susijusių su darbo rinka, principais.
Socialinis draudimas apima pensijų, ligos ir motinystės (tėvystės), sveikatos, nedarbo draudimą ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų. Socialinė parama apima piniginę socialinę paramą - socialines, šeimos, laidojimo pašalpas, šildymo, šalto ir karšto vandens, transporto ir kitų išlaidų kompensacijas - ir socialines paslaugas - socialinės globos įstaigas, senelių, neįgaliųjų, našlaičių globos, nakvynės namus, dienos centrus, t. p. pagalbą ir slaugą namuose.
Korporatyvinis-klientelistinis modelis
Socialinė apsauga korporatyvinio-klientelistinio tipo buvo išvystyta Lietuvoje. Skirtumas slypėjo klientelizme ir papildomose valstybės pašalpose, kas yra būdinga modeliams, priimtiems Rytų ir Pietų Europos bei Lotynų Amerikos valstybėse. Lietuvos socialinės administracijos atstovai atmetė universalų Šiaurės šalių socialinės politikos modelį. Jie „migravo ideologiškai ir praktiškai“ tik tarp bismarkiško korporatyvinio ir liberalaus marginalinio modelio.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Galima teigti, kad atkurtos nepriklausomos Lietuvos socialinės apsaugos modelis, pradžioje ištisai pasižymėjęs korporatyvinio - ‚bismarkinio“ modelio bruožais, palaipsniui pradėjo „dreifuoti“ liberalaus, marginalinio modelio kryptimi. Tai liudijo ne tik besikeičianti socialinės apsaugos struktūra, bet ir vadybiniai socialinio administravimo pokyčiai.
Centralizuotoje valstybinio socialinio draudimo sistemoje Naujosios viešosios vadybos elementų buvo taikoma mažiau, tačiau „Sodroje“ buvo įgyvendinamas „vieno langelio“ metodas, daromi „klientų srautų“ ir „klientų pasitenkinimo paslaugomis“ tyrimai. Šie administraciniai pasikeitimai liudijo, kad privataus verslo metodai ateina ir į socialinį administravimą, kai dėmesys kreipiamas ne tiek į procesą, kiek į rezultatų siekimą ir efektyvumą.
Tačiau 3 E efektyvumo koncepcija Lietuvos administravime („economy“ ekonomiškumas, „efficiency“ - efektyvumas ir „effectiveness“ - veiksmingumas) nebuvo papildyta kitais 3 E („equity“ - socialinis teisingumas, „equality“ - lygybė ir „ethics“ - etika). Pripažįstant atskirų spcialinio administravimo metodų ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą, vis tik negalima nematyti to fakto, kad Lietuvos administracinėje praktikoje dažnai buvo vadovaujamasi ne tik tradicinio hierarchinio modelio ir Naujosios viešosios vadybos, bet ir atgyvenusiais rytietiško tipo administravimo būdais, kurie mentaliniu-psichologiniu būdu buvo persmelkę visą administravimo sistemą.
Tai sudaro visą trečiąją Lietuvos socialinės apsaugos struktūros dalį - specialių, papildomų išmokų sistemą, kuri buvo ištisai paremta klientelistiniu principu, kai buvo proteguojamos atskiros, su valdžia susijusios socialinės grupės. Specialių, papildomų išmokų sistema žlugdė socialinio teisingumo ir socialinio solidarumo principus šalyje. Ji buvo kritikuojama tiek užsienio, tiek ir Lietuvos ekspertų, tačiau tai nesutrukdė jai metai iš metų plėstis, kai atsirado naujos teisėjų, signatarų ir kitų privilegijuotų grupių išmokos.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Tačiau, praėjus 20 metų po nepriklausomybės atkūrimo, kyla natūralus klausimas - kodėl, tolstant nuo sovietinio valdymo metų, ši sistema Lietuvoje stiprėja, o ne silpnėja? Gal dabar, įsišaknijus didelei nelygybei ir skurdui, Lietuva panašėja į besivystančias Pietų valstybes, kuriose irgi pastebimas stiprus klientelistinis socialinės apsaugos pradas? Gal dabar Lietuvą jau reikia lyginti su klientelistinėmis Pietų Europos ar Pietų Amerikos valstybėmis, o ne su toli esančiu sovietiniu laikotarpiu?
Taip pat kyla natūralus klausimas apie Rytų Europos valstybių vystymosi dėsningumus - kodėl kitose Rytų Europos šalyse, kurios pasižymėjo labai panašia 20-o amžiaus istorija, tokiose kaip Estija ir Slovėnija, klientelizmo apraiškų beveik nėra, o korupcijos nebuvimo rodikliai yra vieni geriausių pasaulyje? Kaip tada yra su bendrais, visoms post-komunistinėms šalims būdingais bruožais?
Ir ar paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje nebuvo galima Lietuvoje pasirinkti socialiai teisingesnio visuomenės raidos modelio? Taip pat kyla klausimas apie dabartinį laikotarpį - ar jau nieko nebegalima pakeisti ir Lietuva nebeturi kitos alternatyvos kaip tik dar didesnį liberalaus modelio įsigalėjimą? Klausimų gali būti ir daugiau, tačiau argumentuotai nepabandžius atsakyti į pastaruosius, kiti klausimai netenka prasmės.
Naujo socialinio modelio kūrimas
Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų, kategoriška interesų grupių kritika, koncentravimasis į reitingus ir užkulisinės intrigos - tokiais bruožais pasižyminčioje teisėkūros aplinkoje rengiamas naujas Lietuvos socialinis modelis. Net jei jo autoriai norėjo kaip geriau, panašu, kad viskas gali baigtis kaip visada.
Dar nebaigtas, bet jau aukščiausių valstybės vadovų ir įtakingų ekspertų dėmesio bei kritikos sulaukęs projektas pradėtas praeitų metų vasarį, kai buvo pasirašyta sutartis tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ir Vilniaus universiteto (VU) su partneriais (Mykolo Romerio universitetu ir Socialinių tyrimu centru). Tačiau jo ištakos siekia dar seniau.
Socialinio modelio parengimas yra tik viena šio projekto dalių. Antroji dalis būtų jo įgyvendinimo stebėsenos modelis, kurio viešasis pirkimas dar neatliktas. Socialinis modelis turėtų būti paruoštas trimis etapais: (1) tyrimai, (2) modelio sukūrimas, (3) teisės aktų parengimas.
„Dabar esame antro etapo pabaigoje, ir jau ruošiami kai kurie teisės aktai. Vėliau ministerija turės juos aprobuoti, specialistai parengs papildomus aiškinamuosius raštus, lydinčiuosius bei poįstatyminius dokumentus. O tada bendra tvarka vyks derinimas su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais. Galiausiai viską pateiksime Vyriausybei ir Seimui“, - LRT.lt dėstė E. A.
Projekte dirba mokslo elitas. Projekto rangovas VU su partneriais darbams atlikti paskyrė apie 40 darbuotojų. Tarp jų: VU Teisės fakulteto dekanas, Darbo teisės instituto vadovas Tomas Davulis, Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis, Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Romas Lazutka, Teisės fakulteto docentė Daiva Petrylaitė, Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktorius Boguslavas Gruževskis ir kiti.
Būtent dėl šios administravimo komandos SADM sulaukė daugiausiai kritikos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl to visą tyrimą pavadino pinigų plovimu.
Lietuvos socialinio modelio sukūrimo projekto finansavimą šiuo metu tikrina Valstybės kontrolė. Nors iš pradžių A. Pabedinskienė sakė, kad abejonių sukėlusios sutartys bus nutrauktos, vėliau paaiškino, kad to padaryti neįmanoma, nepažeidžiant teisės aktų. Socialinis modelis yra viena iš dviejų VRM projekto, kuriam viso skirti 5 mln. litų, dalių. Jai numatyta 3,152 mln. A. Nuo projekto pradžios už jau atliktas veiklas išmokėta 873 tūkst. litų.
Siūlomos naujovės
Ketvirtadienį SADM susirinkę mokslininkai turėtų pristatyti pagrindines nuostatas, kurios jau yra aprobuotos ir ketinamos teikti. Su projekto pensijų dalimi dirbęs T. Medaiskis sakė, kad pagrindinis principas - sistemos nuskaidrinimas, kad žmonėms viskas būtų aiškiau.
Taip pat siūloma bazinę pensijos dalį perkelti į valstybės biudžetą. Dėl to darbdaviams reiktų mažiau mokėti „Sodrai“ ir jie galėtų didinti atlyginimus. Tiesa, taip pat reiktų didesnių biudžeto pajamų, o tam yra visokių pasiūlymų. „Galbūt tai būtų nauji mokesčiai, gal tiesiog geresnis jau esančių surinkimas“, - svarstė T. Medaiskis.
E. Radišauskienė teigė, kad darbo kodeksą norima liberalizuoti. „Šiuo metu turime nelanksčią sistemą: 98 proc. darbo sutarčių yra neterminuotos, ir tik apie 2 proc. terminuotos. Iš esmės tai rodo, kad mes nesame pasirengę tinkamai reaguoti į darbo rinkos pokyčius. Mokslininkai siūlo terminuotas sutartis leisti sudaryti laisviau, bet kad nebūtų piktnaudžiavimo, jas reiktų labiau apmokestinti. Taip netekęs darbo gyventojas gautų didesnes nedarbo išmokas iš socialinio draudimo fondo.
Mokslininkai siūlo sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius, sumažinti išeitines išmokas, bet praplėsti nedarbo draudimo išmokų gavėjų ratą. Taip pat - liberaliau reglamentuoti darbo valandas, įvesti viršvalandžių apmokėjimą ir kitus pakeitimus.
SADM patvirtinus galutinį socialinio modelio projektą, jis bus pristatytas ir derinamas su socialiniais partneriais (darbdavių ir darbuotojų organizacijomis), kitomis valstybės institucijomis. Tai turėtų prasidėti vasario pabaigoje ir truks apie kelis mėnesius. Tada šios diskusijos rezultatus turės patvirtinti vyriausybė, ir jie keliaus į Seimą.
tags: #socialines #apsaugos #sistemos #modelio #s