Lietuvos žiniasklaidą apskriejus beprecedenčiam įvykiui, kai iš kyšininkavimu įtariamo mediko buvo atimta licencija, medikų bendruomenė skilo į dvi dalis. Aptarkime, kokios ligos ir nusižengimai gali lemti tokį griežtą sprendimą.
Licencijos Atėmimo Pagrindai
A. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė LRT.lt tvirtina, kad galimą gydytojo licencijos atėmimą, jeigu gydytojas siekė finansinės naudos iš paciento, numato įstatymas.
Korupcija Ir Kitos Priežastys
Pirmoji aiškiai sakė, kad atimti mediko licenciją, kai pacientas dėl mediko darbo žalos nepatyrė, negalima. „Licencijos panaikinimas neturėtų apimti tokių atvejų, kai įvyko diagnostikos ar gydymo klaida. Licencijos atėmimo bausmė dekvalifikuoja gydytoją, nes apriboja jam galimybę verstis gydytojo praktika, t. y. Smulkiosios korupcijos atvejai neturėtų būti siejami su licencijos panaikinimu.
Kiek man žinoma, už smulkiąją korupciją baudžiama taikant dideles pinigines baudas, keliasdešimt kartų viršijančias gauto kyšio vertę. Ypač reikėtų atsižvelgti į tai, ar asmuo baudžiamas pirmą kartą, ar buvo reikalaujama duoti kyšį“, - tvirtina V. „Jeigu pasirenkamas licencijos panaikinimo kelias, galbūt galima taikyti apribojimą dirbti gydytoju valstybinėse institucijose. Kodėl taip norima dekvalifikuoti specialistą? Jeigu kada nors gydytojui bus leista grįžti į praktiką, ar dalis jo kompetencijų nebus negrįžtamai prarasta?
Anot V. „Skaidri įstaigos vidaus tvarka, kurią užtikrina skaitmenizuota sistema, vaizdo stebėjimo kameros, tobulesnė gydytojų darbo apmokėjimo tvarka - visa tai mažina kyšininkavimo riziką. Kodėl didelėse privačiose gydymo įstaigose korupcijos mastai daug mažesni, o smulkiosios korupcijos atvejų beveik nepasitaiko? J. „Tuo labiau jeigu to neprašo prokuroras ar teismas, tai dvigubas baudimas dėl kažkokio nusižengimo neatrodo tinkamas. Jeigu nusižengimas būtų didelio masto ir tokios bausmės prašytų atitinkamos institucijos, tada taip. Bet reikia įvertinti situaciją.
Taip pat skaitykite: Pensijų išmokėjimo datos
Pasak jos, licencija rodo profesinę kompetenciją, tad J. „Jeigu toks medikas pasielgė neetiškai arba pažeidė Baudžiamojo kodekso nuostatas ir eina vadovaujamas pareigas, tai neabejotinai turėtų būti adekvati bausmė - nesudaryti sąlygų, kad tas asmuo galėtų kada nors tokias pareigas užimti. J. „Galimybė pacientams susimokėti legaliai, į kasą, jeigu reikalingos konkretaus specialisto paslaugos ar konkrečiu laiku, tai kad dalį galėtų gauti ir specialistas. Taip būtų garbinga, švaru, specialistas gautų papildomą užmokestį už papildomą darbą ir pacientas būtų patenkintas.
K. „Kartais tai suvedama į niekaip nesusijusius dalykus, pavyzdžiui, klaidų kultūrą. Tai buvo plačiai aptarinėjama viešojoje erdvėje, neva tai yra sulyginama su tuo, kad bausmė už padarytą klaidą yra neadekvati, taip pat neadekvatu ir tokio lygio bausmė už korupciją. Korupcijos atveju tai yra sąmoningas sprendimas tiek iš paciento, tiek iš gydytojo pusės“, - pabrėžia K. Norvainytė.
Ji teigia girdinti ir kitų argumentų, kurie galėtų lemti kyšininkavimo paplitimą. Vienas jų - mažos algos. „Kitas dažnas pateisinimas - per maži atlyginimai. Galbūt iš dalies taip, iš pacientų kartais girdime, kai jie mums bando duoti kyšius, sako, kad jūs ir taip mažai uždirbate, tai čia pasiimkit prie kavos tuos kelis eurus, o kartais ir ne kelis. Dalis to yra, bet didesnis atlyginimas nėra panacėja. <...> Tai nereiškia, kad nereikia didesnio finansavimo sveikatos sistemai, kad tai nesukuria daug sisteminių prielaidų korupcijai. Vienareikšmiškai - ta mūsų sistema skurdi, į ją investuoti reikia, bet vien tai korupcijos neišnaikins“, - aiškina K.
„Nėra investuojama į apčiuopiamų, realių tikslų išsikėlimą, monitoringą. Vadovai dažnai lieka palikti nežinioje, nes niekas niekada ir nemokė, kaip su ta korupcija įstaigų viduje dirbti. „Gydymo įstaigose labai svarbu, kokį pavyzdį rodo vadovai. Jeigu yra deklaruojama viena, o iš tikrųjų kurio nors lygmens vadovai priima ir toleruoja korupciją, tai aišku, kad nebus paskatos skaidrumo standartų laikytis. Svarbi yra reali nulinės tolerancijos korupcijai pozicija“, - tikina K.
Jeigu gydymo įstaiga pasitvirtintų priemokų tvarką ir dalis priemokų galėtų pasiekti konkretų mediką, tai aš manau, kad šita kultūra labai greitai sunyktų, o priemokos galėtų būti kompensuojamos per gyventojų pajamų mokesčio lengvatas už gautas paslaugas ir sumokėtas priemokas“, - sako A. „Motyvas gauti geresnę paslaugą ar konkretų gydytoją paslaugai atlikti sveikatos sistemoje išlieka. Jeigu yra duodantis kyšį, tai yra ir imantis kyšį.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie šalpos išmokas
„Turi būti kompleksiniai sprendimai ir politiniai sprendimai, kurių ilgą laiką nėra. Čia yra ne vien sveikatos sistemos problema, bet ir politinė. Ji turėtų būti sprendžiama visais lygmenimis. Šiuo metu yra kaltinami medikai, tačiau tai yra sisteminiai dalykai, jie nesprendžiami metų metais ir vėluojama jau dešimtmečiais“, - teigia A.
LRT.lt susisiekė su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovais, šie patikino negalintys vertinti galiojančio teisinio reguliavimo dėl mediko licencijos atėmimo. Tačiau dėl naujos licencijos išdavimo pagal Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., Asmens sveikatos priežiūros įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., kai licencija buvo panaikinta dėl šiurkštaus paciento teisių pažeidimo, galima kreiptis praėjus šešiems mėnesiams, t. y.
Kodėl JAV sveikatos apsauga yra tokia sugedusi
Paliatyvioji Pagalba Kaip Alternatyva Eutanazijai
Jeigu Lietuvoje būtų pakankamai išplėtota paliatyvioji pagalba ir slauga, politikams greičiausiai netektų ginčytis, ar reikia šalyje įteisinti eutanaziją. Tokia pagalba padeda kontroliuoti skausmą ir suteikia žmogui galimybę oriai išeiti iš šio gyvenimo.
Paliatyvioji pagalba paprastai apibrėžiama kaip ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonė. Teisė į paliatyviąją pagalbą yra pripažinta Jungtinių Tautų konvencijomis.
„Mes dar tik mokomės iš Vakarų šalių, kaip padėti žmogui, kuris nepajėgia be medikų pagalbos išgyventi ir kurio dienos, o galbūt ir valandos suskaičiuotos. Paliatyvioji priežiūra labai brangi, todėl džiaugiamės, kai ligoninėse atsiranda dar nors viena kita šiai slaugai skirta lova. Panaudojant ir ES paramos lėšas, padėtis mūsų šalyje pamažu keičiasi.
Taip pat skaitykite: Kada gausiu išmoką?
Stacionarioms paliatyviosios pagalbos paslaugoms 2008 metais vidutiniškai vienam gyventojui išleista tik 0,56 Lt, o 2011 m. - jau 2,28 lito. 2007-2013 m. ES finansinės paramos laikotarpiu kelioms dešimtims ligoninių skirta pinigų ne tik palaikomojo gydymo ar slaugos sąlygų gerinimui, bet ir paliatyviosios pagalbos įrangai įsigyti. Bendra projekto vertė siekė daugiau nei 3 mln. litų, iš kurių 2,8 mln.
Paliatyviajai slaugai skirtos 2 lovos, įgyvendinus projektą „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas“ (iš beveik 4 mln. litų ES lėšos sudarė 3,2 mln. litų), atsirado ir VšĮ Kretingos ligoninėje. „Kretingos ligoninėje moderniai įrengtos 73 kv. Panašus projektas įgyvendintas ir VšĮ Jurbarko ligoninėje - buvo suremontuotos ligoninės patalpos, įsigyta modernios aparatūros, taip pat ir paliatyviosios pagalbos padaliniui. Pernai baigtam projektui įgyvendinti išmokėta 4,1 mln. Lt ES lėšų.
2013 m. Paliatyviosios priežiūros, skirtingai nei slaugos, kurios trukmė negali viršyti keturių mėnesių, laikotarpis nėra ribojamas. „Mes taip pat praėjusį finansinį laikotarpį gavome europinių lėšų slaugos paslaugoms gerinti. Suremontavome palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės patalpas, įsigijome stebėjimo aparatūros, narkotikų pompų ir kitos medicinos įrangos. Pasak ligoninės vadovės, tiek lovų Panevėžiui visiškai užtenka. Juolab kad pagal teisės aktus aktyviai gydyti paliatyvių ligonių negalima - dializės, chemoterapija ar panašus gydymas jiems nebeteikiamas.
2007-2013 m. laikotarpiu slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų plėtrai ir paliatyviosios pagalbos įsteigimui, kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, priežiūros įstaigose iš viso skirta 65,15 mln. litų (iš jų iki 55,38 mln. litų - ES struktūrinių fondų paramos lėšos). Vis dėlto šios srities pokyčiai akivaizdūs. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, 1 milijonui gyventojų paliatyviajai pagalbai užtikrinti reikėtų 60 stacionarių lovų.
„Pagal stacionarių vietų ligoninėse arba, paprasčiau sakant, lovų skaičių mes jau artėjame prie europinių standartų. Todėl norėtųsi, kad prasidėjusio naujo finansinio laikotarpiu didesnis dėmesys būtų skiriamas pagalbai, teikiamai į namus. Tai, kad kol kas neatitinkame rekomendacijų, nieko keisto - apie paliatyviosios pagalbos organizavimą pradėta kalbėti nelabai seniai. Lietuva viena paskutinių Europos Sąjungoje įteisino paliatyviosios pagalbos paslaugas. Vakarų Europoje modernių paliatyviosios pagalbos paslaugų pradžia laikomi 1967-ieji, kai Londone buvo įsteigta Šv. Kristoforo paliatyviosios pagalbos ligoninė (iki tol mirštantys ligoniai įvairiose Europos šalyse, pvz., Prancūzijoje, Airijoje, dažniausiai būdavo prižiūrimi prieglaudose).
Mūsų šalyje grupė specialistų, supratusių paliatyvios medicinos svarbą, 1995 metais įsteigė Lietuvos paliatyvios medicinos draugiją. Profesoriaus A. Šeškevičiaus teigimu, Vakarų Europoje atlikti tyrimai rodo, jog tinkamos paliatyvios pagalbos negaunantys žmonės pradeda kalbėti apie eutanaziją. Visavertiškai teikiant paliatyvios pagalbos paslaugą, turėtų dalyvauti ne vien gydytojas ar slaugytoja, bet ir psichologas, kineziterapeutas, dvasininkas bei kt.
| Metai | Vidutinės išlaidos stacionarioms paliatyviosios pagalbos paslaugoms vienam gyventojui (Lt) |
|---|---|
| 2008 | 0,56 |
| 2011 | 2,28 |
tags: #kokiomis #ligomis #galima #atimti #slaugytoju #licenzija