Psichikos sveikatos sutrikimai yra viena iš opiausių šių laikų socialinių problemų visame pasaulyje. Ši problema turi didžiulį poveikį ne tik asmens sveikatai, bet ir jo socialinei gerovei, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su psichikos negalią turinčiais asmenimis, tenka ypatingai svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir integraciją į visuomenę. Šiame straipsnyje nagrinėjami socialinio darbo su psichikos negalią turinčiais asmenimis metodai, iššūkiai, galimybės psichikos dienos stacionaruose ir bendruomenėje.
Psichikos negalios samprata ir charakteristikos
Psichikos negalia apima mąstymo, emocijų ir elgesio sutrikimus, kurie apsunkina žmogaus gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime. R. Carter ir S. K. Golant teigia, jog psichikos negalia pasireiškia mąstymo bei emocijų sutrikimais, taip pat kliedesiais ir haliucinacijomis, kalbos ir bendravimo, suvokimo ir jausmų savivokos, ryšio su išoriniu pasauliu, savikontrolės ir (arba) motorikos sutrikimais. Psichikos negalia daro žmogų iš dalies neįgalų, nes paveikia jo darbingumą, santykius su kitais žmonėmis ir trukdo rūpintis savimi.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (2004) "neįgalumas" (negalia) apibrėžiamas kaip ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, atsiradęs dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos, kuris sumažina dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybes.
Asmenys, turintys psichikos negalią, gali susidurti su įvairiais sunkumais:
- Socialinė izoliacija: Stigma ir diskriminacija gali lemti, kad asmenys vengia socialinių kontaktų ir jaučiasi atskirti nuo visuomenės.
Pagrindiniai socialinio darbo principai šioje srityje
Svarbu pajausti psichinės negalios asmens norus, ir būti dėmesingu. Visa tai suteikti padeda ne tik dirbančiojo su neįgaliuoju socialinio darbo žinios, bet ir jo paties asmenybės savybės, nuostatos bei tai, kokią prasmę jis suteikia savo darbui. Pagrindiniai socialinio darbo principai šioje srityje:
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
- Orientacija į asmenį: Socialinis darbas turi būti pritaikytas individualiems asmens poreikiams ir tikslams.
- Įgalinimas: Asmenys turi būti įgalinti priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir dalyvauti jiems svarbiose veiklose. Socialinis darbuotojas įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas.
- Socialinė įtrauktis: Siekiama, kad asmenys būtų integruoti į visuomenę ir turėtų galimybę dalyvauti visose jos srityse.
- Bendradarbiavimas: Socialinis darbas apima bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir specialistais, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą asmeniui.
Socialiniai darbuotojai atlieka įvairius vaidmenis, dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis:
- Vertintojas: Įvertina asmens poreikius ir stipriąsias puses, sudaro individualų pagalbos planą.
- Tarpininkas: Padeda asmeniui gauti reikiamas paslaugas ir išteklius. Tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis.
- Advokatas: Gynė asmens teises ir interesus.
- Konsultantas: Teikia konsultacijas ir paramą asmeniui ir jo šeimai.
- Švietėjas: Šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Socialinio darbo metodai su psichikos negalią turinčiais asmenimis
Socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo asmens poreikių ir situacijos. Kai kurie iš jų:
- Individualus konsultavimas: Padeda asmeniui geriau suprasti savo ligą, įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus.
- Šeimos terapija: Padeda šeimai geriau suprasti asmens ligą ir sukurti palaikančią aplinką.
- Grupės terapija: Suteikia asmenims galimybę pasidalinti savo patirtimi, gauti paramą ir išmokti naujų įgūdžių.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda asmenims pakeisti neigiamas mintis ir elgesį.
- Psichosocialinė reabilitacija: Padeda asmenims atgauti socialinius įgūdžius, susirasti darbą ir integruotis į visuomenę. Psichosocialinė reabilitacija apima daug paslaugų, padedančių negalią turintiems asmenims išmokti gyventi su savo negalia.
- Alternatyvioji komunikacija: Tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius.
- Meninės veiklos taikymas: Meninė kūryba ir meninė saviraiška yra puikios galimybės geriau pažinti save filosofiškai, fiziologiškai, emociškai. Socialinio darbo kontekste svarbus pats kūrybinis procesas, kuris suteikia ugdomąjį, terapinį bei atpalaiduojantį poveikį. Meninė veikla pirmiausia palengvina socialinio darbuotojo bendravimą su neįgaliuoju. Ypač tais atvejais, kai asmeniui sunku tinkamai išreikšti savo mintis ar trūksta bendravimo įgūdžių. Globos namuose psichikos negalią turintiems asmenims paprastai yra taikomos šios meninio užimtumo veiklos: dailė, muzikos užsiėmimai, muzikos užsiėmimai, šokio (judesio) užsiėmimai, teatro/dramos užsiėmimai, rankdarbiai.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų supratimas | Daviso elgesio sveikata
Psichosocialinė reabilitacija
Psichosocialinė reabilitacija - nemokama emocinės pagalbos programa, įgalinanti asmenis, turinčius psichikos sutrikimų, tvarkytis su gyvenimo užduotimis, suteikiant jiems kasdienybėje reikalingų įgūdžių. Nuo šiol šią gydymo programą teikia „Altamedica“ klinikų tinklui priklausantis psichiatrijos dienos stacionaras „Savęs pažinimo centras“.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos pilnamečiams asmenims, turintiems psichikos ar elgesio sutrikimų, kurie yra nurodyti sveikatos apsaugos ministro parengtame įsakyme. Neretai šie asmenys dėl ligos susiduria su socialine izoliacija, negali efektyviai vykdyti kasdienių veiklų ar palaikyti santykių.
Norint prisijungti prie psichosocialinės reabilitacijos programos, reikia gauti gydytojo psichiatro siuntimą ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) patvirtintą 70 formą. Tada susisiekti su „Savęs pažinimo centru“ ir užsiregistruoti gydymui.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Psichosocialinė reabilitacija gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė - nuo 80 val. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia suburta kvalifikuotų specialistų komanda, kurią sudaro medicinos psichologas, gydytojas psichiatras, socialinis darbuotojas ir ergoterapeutas. Dirbdami komandoje specialistai gali tiksliau įvertinti paciento problemas ir parengti efektyvesnį gydymo planą. Gydymo procese neatsiejama komandos dalimi tampa ir pats pacientas.
Programoje specialistai taiko į pacientą orientuotą gydymo metodą, kurio esmė - specialistų ir paciento bendradarbiavimas, siekiant nustatyti gydymo tikslus, galimas kliūtis ir kurti efektyvias sunkumų įveikos strategijas. Psichosocialinės reabilitacijos kontekste svarbia dalimi tampa ir bendruomenės bei socialinės paramos sistemos.
Psichosocialinę reabilitaciją sudaro trys gydymo etapai - vertinimas, planavimas ir vykdymas. Vertinimo etape atliekamas paciento psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, žalingų medžiagų vartojimo, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas. Planavimo etape kartu su pacientu sudaromas gydymo planas, numatant tikslus ir galimas kliūtis. Vykdomo etape organizuojamos specialistų konsultacijos ir grupiniai įgūdžių mokymo užsiėmimai. Jų metu lavinami emociniai, judėjimo, mokymosi, asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžiai. Grupinė terapija pacientams leidžia dalintis savo išgyvenimais ir jausmais kartu su kitais, išgyvenančiais panašius sunkumus.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia specialistų komanda: gyd. - Psichosocialinei reabilitacijai pacientą nukreipia gydytojas psichiatras.
Kokios paslaugos yra teikiamos? Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sudaro trys etapai - vertinimas, planavimas ir vykdymas.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
- Vertinimo etapas: Atliekamas asmens psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, alkoholio ir kitų žalingų medžiagų vartojimo vertinimas. Taip pat atliekamas asmeninės priežiūros, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas.
- Planavimo etapas: Remdamasis vertinimo etape gautais rezultatais ir vadovaudamasis psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo reikalavimais, gydytojas psichiatras sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą. Plane numatomi siektini tikslai, įgūdžių mokymosi būdai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, jų skaičius, trukmė, dažnis ir paslaugas teikiantys specialistai. Atsižvelgiant į asmens poreikius, pasiektą pažangą ir specialistų rekomendacijas, planas gali būti koreguojamas ar papildomas.
- Vykdymo etapas (konsultavimas ir grupiniai užsiėmimai):
- Konsultavimas: Konsultavimas individualios priežiūros, kasdienės arba savarankiškos veiklos klausimais - dėl vaistų, priklausomybių, sveikatos palaikymo arba atkūrimo, savarankiškos priežiūros, buities ir profesinių darbų, finansų tvarkymo, šeimos planavimo, pasiruošimo vaiko priežiūrai įgūdžių. Psichologinė arba psichosocialinė pagalba. Įgūdžių, susijusių su mokymusi ir pažinimu, lavinimas. Asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžių mokymas. Pagalbos paslaugos.
Kokie specialistai teikia paslaugas? Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo trukmė: Psichosocialinė reabilitacija pagal trukmę skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę.
- Trumpalaikės psichosocialinės reabilitacijos trukmė: Trukmė yra ne mažiau kaip 80 val. per 2 kalendorinius mėnesius (50 dienų). Trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija skiriama, kai asmens laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn. viršijo 90 dienų.
- Ilgalaikės psichosocialinės reabilitacijos trukmė: Trukmė yra nuo 4 iki 6 mėnesių, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 150 valandų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų. asmens laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn.
Socialinio darbuotojo konsultacijos
Socialinio darbuotojo konsultacijos yra skirtos asmenims, susiduriantiems su įvairiais psichinės sveikatos iššūkiais ar socialinės integracijos problemomis. Socialinė integracija ir parama - socialinis darbuotojas siekia padėti pacientui integruotis į visuomenę, grįžti į darbo rinką, užmegzti socialinius ryšius ir stiprinti tarpasmeninius santykius. Parama šeimai - socialinis darbuotojas taip pat teikia pagalbą artimiesiems, kurie susiduria su priklausomybės ar psichinės sveikatos sutrikimų problemomis.
Socialinis darbas psichikos dienos stacionare
Psichikos dienos stacionarai yra svarbi grandis teikiant pagalbą psichikos negalią turintiems asmenims. Čia asmenys gali gauti įvairias paslaugas, tokias kaip:
- Psichiatrinė priežiūra: Gydytojo psichiatro konsultacijos, medikamentinis gydymas.
- Psichologinė pagalba: Individualios ir grupinės psichologo konsultacijos.
- Socialinis darbas: Pagalba sprendžiant socialines problemas, tarpininkavimas, konsultavimas. Socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos dienos stacionare, psichikos negalią turintiems asmenims teikia emocinę paramą ir palaikymą kasdieniais klausimais, tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis, įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas.
- Užimtumo terapija: Įvairios veiklos, padedančios asmenims atgauti socialinius įgūdžius ir pasirengti darbui. Veiklų įvairove grįstu užimtumo organizavimu.
Tyrimai rodo, kad psichikos dienos stacionaruose teikiamos paslaugos yra naudingos asmenims su psichikos negalia. Jos padeda pagerinti jų emocinę būseną, socialinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę. Vis dėlto, psichikos negalią turinčių asmenų pagalbos poreikiai lankant psichikos dienos stacionarą susiję su papildomos informacijos apie užimtumo galimybes, naujas paslaugas, tvarkas, lengvatas gavimu, individualios ir grupinės psichologinės pagalbos gavimu. Patiriami iššūkiai sietini su paslaugų teikimo tvarka, paslaugų teikimo tvarkaraščio individualizavimu.
Deinstitucionalizacija ir socialinis darbas bendruomenėje
Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į socialinio darbo sritį. Deinstitucionalizacija - tai procesas, kurio metu pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu svarbu užtikrinti, kad asmenys su psichikos negalia gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą bendruomenėje. 2014-2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese - reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje.
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese:
- Padeda asmenims pereiti iš institucinės globos į gyvenimą bendruomenėje.
- Koordinuoja paslaugas ir užtikrina, kad asmenys gautų reikiamą pagalbą.
- Teikia paramą asmenims ir jų šeimoms.
- Šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Iššūkiai ir dilemos socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis
Socialiniai darbuotojai, dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis, susiduria su įvairiais iššūkiais ir dilemomis. Kai kurie iš jų:
- Stigma ir diskriminacija: Visuomenės neigiamos nuostatos apie psichikos negalią gali apsunkinti asmenų integraciją į visuomenę ir trukdyti jiems gauti reikiamą pagalbą.
- Išteklių trūkumas: Gali trūkti paslaugų ir išteklių, reikalingų asmenims su psichikos negalia.
- Etinės dilemos: Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su etinėmis dilemomis, susijusiomis su asmens autonomija, konfidencialumu ir gerove. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu.
- Profesinis perdegimas: Darbas su psichikos negalią turinčiais asmenimis gali būti emociškai sunkus ir sukelti profesinį perdegimą.
Socialinio darbuotojo kompetencijos ir tobulėjimo galimybės
Norint veiksmingai dirbti su psichikos negalią turinčiais asmenimis, socialiniai darbuotojai turi turėti platų žinių ir įgūdžių spektrą. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias. Tai skatina darbuotojų motyvacijos augimą ir užtikrina organizacijos narių kvalifikacijos lygio išlaikymą.
Svarbiausios socialinio darbuotojo kompetencijos:
- Žinios apie psichikos ligas ir negalią.
- Įgūdžiai vertinti asmens poreikius ir stipriąsias puses.
- Įgūdžiai taikyti įvairius socialinio darbo metodus.
- Įgūdžiai bendrauti ir bendradarbiauti su asmenimis, šeimomis ir kitais specialistais.
- Gebėjimas spręsti etines dilemas.
- Gebėjimas pasirūpinti savo emocine gerove.
Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę.
VšĮ Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) lėšomis. Raginame žmones neskubėti ieškoti mokamų psichologų paslaugų, o kviečiame naudotis Psichikos sveikatos centre teikiama pagalba, kuri kompensuojama iš PSDF. Į Psichikos sveikatos centrą (toliau - PSC) suaugę asmenys gali kreiptis savarankiškai, vaikus ir paauglius turi palydėti įstatyminis atstovas, šeimos gydytojo siuntimo nereikia.
Psichosocialinė reabilitacija - labai jauna profesinės veiklos sritis, gyvuojanti vos pirmą dešimtmetį, tai yra viena iš prioritetinių psichikos sveikatos paslaugų Lietuvoje, kurios dėka psichikos negalią turintys asmenys turi galimybę integruotis į visuomenės gyvenimą ir aktyviai jame dalyvauti. Vykdydamas psichosocialinės reabilitacijos procesą, socialinis darbuotojas remiasi savo profesinėmis kompetencijomis, tai yra savo įgūdžiais, žiniomis bei vertybėmis. Svarbu pabrėžti, kad socialinių darbuotojų, dirbančių psichosocialinės reabilitacijos centruose, profesinės kompetencijos problema Lietuvoje yra nauja, aktuali bei nėra išdiskutuota iki galo.
Išsiaiškinta, kad psichosocialinė reabilitacija bei jos specialistų atliekamas darbas Lietuvoje yra mažai nagrinėjamas, todėl tyrimo tikslas buvo atskleisti teorinius ir praktinius socialinio darbuotojo veiklos ypatumus psichosocialinės reabilitacijos centruose.
Tyrimo tikslui pasiekti iškelti 3 uždaviniai: atskleisti psichosocialinės reabilitacijos proceso, orientuoto į ilgalaikę psichikos negalią turinčius asmenis, teorines charakteristikas; atskleisti socialinio darbo svarbą psichosocialinės reabilitacijos procese bei nustatyti ir įvertinti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus, psichosocialinės reabilitacijos centruose teikiant socialines paslaugas psichikos sveikatos problemų turintiems klientams.
Tiriamojoje darbo dalyje, tyrimo tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti pasirinktas kokybinis tyrimo tipas- pusiau struktūruotas interviu metodas, kurio metu gauti duomenys išanalizuoti taikant kokybinę turinio (content) analizę. Interviu atliktas naudojant iš anksto parengtus klausimų blokus, sudarytus iš 9 temų, iš viso klausimynas sudarytas iš 36 klausimų. Informantais pasirinkti 2 Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centrų ir vieno psichikos sveikatos centro (PSC) 8 socialiniai darbuotojai (7 moterys ir 1 vyras), tiesiogiai dirbantys su psichikos sveikatos problemų turinčiais klientais. Tyrimo analizei pasirinktas 2011m. gruodžio - 2012m. sausio mėn. laikotarpis.
Tyrimas atskleidė, kad nors socialinio darbo profesija vertinama gana nepalankiai šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje, tačiau socialinių darbuotojų, dirbančių psichosocialinės reabilitacijos centruose, pasiekti veiklos rezultatai yra teigiamai bei palankiai įvertinti. Atlikdamas spektrą vaidmenų, remdamasis savo profesionaliu elgesiu, socialinis darbuotojas, dirbantis psichosocialinės reabilitacijos centre, teikia ne tik socialines paslaugas, padeda integruotis į visuomenę, skatina pilnavertiškesnį kliento socialinį funkcionavimą, bet ir atlieka vadovavimo, palaikymo, edukacinę bei interesų gynėjo funkciją. Bendradarbiaudamas su įvairiais specialistais instituciniame bei tarpinstituciniame lygmenyse, taikydamas socialinio darbo metodus psichikos negalią turintiems klientams, socialinis darbuotojas susiduria su metodologijos pagrindų, kompetencijų stoka, sunkumais, problemomis darbo vietoje.
Tačiau nepaisant iškilusių problemų, sunkumų, socialinis darbuotojas, dirbantis psichosocialinės reabilitacijos centre, skiria maksimaliai dėmesio savo klientams, sugeba pašalinti kliūtis arba su jomis susitaikyti, ir toliau dirba psichikos negalią turinčių klientų gerovei, kuria harmoningą Lietuvos visuomenę.
asmuo pripažintas ribotai darbingu, kai darbingumas ne didesnis nei 55 % arba laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn.
UAB „Andoka“ teikiamos trumpalaikės ambulatorinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugos (trunka 6 savaites, lankymasis pagal sudarytą programą) ir ilgalaikės ambulatorinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugos (skiriama pabaigus trumpalaikės PSR programą ir nepasiekus norimo tikslo. Šioje programoje su pacientais dirba specialistų komanda: gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, psichikos sveikatos slaugytojas. Medicinos psichologas - psichoterapeutas veda individulius ir grupinius psichoterapijos užsiėmimus, socialinė darbuotoja - teminius užsiėmimus, yra taikoma kineziterapija, atliekamas masažas. Psichosocialinei reabilitacijai pacientą siunčia gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento poreikį gauti tokias paslaugas. nr. pasiteiravimui ir registracijai: +370 601 19313, el.
tags: #apie #socialini #darba #psichosocialineje #reabilitacijoje #rase