Šiandien daugelis skirtingų mokslų disciplinų prieina tą pačią išvadą: aplinka vaiko vystymuisi ir jo gyvenimo keliui yra esminė. Turint tai omenyje, nerimą kelia mūsų šalies statistika - moksliniai tyrimai rodo, jog daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų gyvena šeimose, kuriose nesaikingai vartojamas alkoholis.
Mokslininkai pripažįsta, kad aplinkoje glūdi tiek vaiko raidai reikalingas turtas, tiek jo vystymąsi žalojanti rizika. Epigenetikai pabrėžia aplinkos vaidmenį genų raiškoje. Netinkama aplinka gali „įjungti“ žmogaus gyvenimui žalingus genus ir juos perduoti ateinančioms kartoms. Psichologai pripažįsta, kad nestabili aplinka, smurtas pažeidžia vaiko prieraišumą, emocinę raidą.
Pastaruoju metu tarpdisciplininiai mokslai lemia ir mokslu grįstą tarptautinę politiką, kuri vaikystę laiko prioritetu. Ypač svarbi ankstyvoji vaikystė. Ji laikoma svarbiausiu žmogaus gyvenimo tarpsniu, nuo kurio priklausys žmogaus, šalies ir globali gerovė. Tarpdisciplininių mokslų sankirtoje buvo sukurta nauja puoselėjančios vaikystės koncepcija, kurioje išdėstyta vaiko aplinkos svarba jo ir šalies raidai bei ateities gerovei. Vaikystė pirmą kartą žmonijos istorijoje sulaukė tokio didelio globalaus politinio dėmesio.
Pasaulinės institucijos UNICEF, Pasaulio bankas, UNESCO, PSO prioretizavo ankstyvąją vaikystę savo programose. 2018 m. gegužę buvo sukurtas Puoselėjančios globos tinklas (angl. G20 - tarptautinis forumas, kuriam priklauso 19 ekonomiškai stipriausių arba sparčiai ekonomiškai besivystančių valstybių bei Europos Sąjunga - 2018 m. paskelbė Ankstyvosios vaikystės vystymo, ugdymo ir priežiūros iniciatyvos deklaraciją (ECD/ECEC). Deklaracijoje pripažįstama, kad investicijos į ankstyvąją vaikystę ir ją puoselėjančią aplinką kuria žmogiškąjį kapitalą, siekiant nutraukti skurdo ir nelygybės ciklą. Ieškoma mokslu grįstų veiksmingų intervencijos priemonių į vaikystės puoselėjimą.
Šiandien tiek moksliniai tyrimai, tiek politinės diskusijos apie alkoholį krypsta nuo geriančiojo laisvo apsisprendimo link atsakingo vartojimo. Ši slinktis vyksta visų pirma dėl alkoholio žalos kitiems, o ypač vaikams. Kuo artimesnėje vaikui aplinkoje yra nesaikingai vartojamas alkoholis, tuo didesnė jam daroma žala.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Alkoholio poveikis nėštumo metu (dokumentinis filmas, 2004 m.)
Alkoholio vartojimo nėštumo metu paplitimas
Kraupus vaizdas, kai alkoholį vartoja nėščia moteris. Deja, tokių atvejų toli ieškoti netenka - galima pastebėti kasdienėje aplinkoje. Besilaukiančią moterį, linkusią išgerti, pastebėti galime visi. Alkoholis ir nėštumas yra nesuderinami dalykai, net menka alkoholio dozė gali kainuoti vaiko sveikatą ar net gyvybę.
Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje vis dar paplitusi, nors statistikos duomenys rodo, kad gyventojų suvartojamas gryno alkoholio kiekis per metus palaipsniui mažėja. Pagal statistiką vis rečiau alkoholio stiklą prie lūpų pakelia ir moterys. Tai liudija penkerių metų tendencija: 2019 m. kas savaitę vartojančios alkoholinius gėrimus nurodė 20,9 proc. moterų, kai 2014 m. šis rodiklis siekė 23,5 proc., rodo 2020 m. atlikta Statistikos departamento apklausa.
Kiek iš jų alkoholio nevengia būdamos nėščios - nustatyti sudėtinga, Lietuvoje tikslių duomenų apie tai nėra. Valstybinis psichikos sveikatos centras nurodė, kad apskritai pasaulyje besilaukdamos kūdikio išgeria nuo 2 iki 7 proc. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų 2017 m. atliktas tyrimas atskleidė - iš 10 tūkst. naujagimių maždaug 40 (0,15 proc.) kraujyje yra alkoholio pėdsakų. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis apie 3 proc. moterų vartojo alkoholį.
Lietuvoje 2017 m. vaisiaus alkoholio sindromas (VAS) buvo diagnozuotas 5 kūdikiams, 2018 m. - vienam naujagimiui. Higienos instituto duomenimis, 2018 m. vaisiaus alkoholio sindromą Lietuvoje turėjo 1 naujagimis (2017 m. - 5). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia dėmesį, jog kasmet nuo 3 iki 8 kūdikių nustatomas vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS), daliai vaikų jis nustatomas vėliau, vyresniame amžiuje. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 vaikų, kuriems diagnozuotas VAS.
Vilniaus universiteto mokslininkai, siekdami išsiaiškinti nėščiųjų alkoholio vartojimo mastus Lietuvoje, pirmą kartą atliko tyrimą, kurio metu tirtas tiesioginis alkoholio žymuo - fosfatidiletanolis naujagimių kraujo mėginiuose. Tyrimo, kuris buvo atliktas 2086 naujagimiams, rezultatai parodė, kad 3 proc. moterų Lietuvoje vartojo alkoholį paskutinėmis nėštumo savaitėmis, o 0,15 proc. Retai kada moterys atvirai pripažįsta vartojančios alkoholį nėštumo metu, o dar rečiau kreipiasi pagalbos į specializuotas įstaigas. Sunku patikrinti, kiek nėščių moterų išdrįsta atvirai prisipažinti apie tai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Šis biožyminis, fosfatidiletanolio koncentracija kūdikio kraujyje, atspindi žmogaus alkoholio vartojimo istoriją 4-5 savaites.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Portalas tv3.lt domėjosi, kas gali pastūmėti besilaukiančią moterį svaigintis alkoholiniais gėrimais. Visuomenėje vis dar paplitusi nuomonė, kad „taurė vyno nepakenks“, tačiau gydytojai įspėja, kad nėra saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu.
Lietuvos visuomenė apskritai yra linkusi suvartoti daug alkoholio, o piktnaudžiavimas jau neretai atsiranda dar prieš moteriai pastojant ar sužinant, jog laukiasi. Priežastys gali būti labai įvairios: vienišumas, depresija, stresas, prasti santykiai su partneriu, šeimos pavyzdys ir įtaka. Neplanuotai pastojus moterį gali ištikti emocinė krizė - tuomet didėja pavojus, kad ji emocijas galimai slopins alkoholiu, jeigu jau yra įpratusi taip reaguoti į sunkumus. Reikšmingą įtaką nėščiosios elgesiui daro ją supanti aplinka, artimi žmonės.
Jei nėščios moters aplinkoje pasitaiko išgertuvių, jai pačiai pasakyti alkoholiui „ne“ galimai sudėtinga.
Alkoholio poveikis vaisiui ir motinai
Kiekvienas alkoholio lašas, išgertas nėštumo metu, gali negrįžtamai ir nepataisomai pakenkti vaikui, jo vystymuisi, sveikatai, ateičiai. Būsimos mamos suvartojamas alkoholis ir jo skilimo produktas - acetaldehidas lengvai pereina per placentą ir gali pažeisti besiformuojantį vaisių, lemti ne tik smegenų, bet ir kitus rimtus sutrikimus: kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus (intelektinę negalią, autizmą, epilepsiją), organų vystymosi anomalijas.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Vienas iš skaudžiausių padarinių - vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS), kuris, deja, atpažįstamas retai dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų, nutylėjimo apie nėščiųjų polinkį išgerti. VAS išsivysto alkoholį gausiai vartojant dalį ar ir viso nėštumo metu.
Gydytojų teigimu, vaisiui alkoholis kenksmingiausias 3-10 nėštumo savaitę. Šiuo kertiniu laikotarpiu formuojasi gyvybiškai svarbios embriono sistemos, organai. Jei tuo metu veikia žalingi aplinkos veiksniai, gali sutrikti normali organų raida ir vaikui gresia įgimti defektai. Jei moteris nėštumo metu vartoja alkoholį, padidėja tikimybė, kad naujagimis gims neišnešiotas ir svers mažiau, pasireikš naujagimio abstinencijos simptomai, galimi įvairūs vaiko raidos sutrikimai. Tokiems vaikams dažniau būdingi mokymosi sutrikimai, dėmesio ir aktyvumo sutrikimas, impulsyvumas, agresija.
Pavojingiausia yra tai, kad alkoholis ir jo metabolitai veikia besivystančias embriono smegenis. Kartais tyrimai nerodo ryškių struktūrinių embriono smegenų ar kitų organų pakitimų, tačiau alkoholis gali paveikti normalią smegenų raidą negrįžtamai ir gimęs vaikas turės įvairių sveikatos problemų. Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra viena dažniausių protinio atsilikimo priežasčių, o svarbiausia, kad tai yra ta priežastis, kurios mes 100 proc. Kaip Užkirsti Kelią Alkoholio Vartojimui Nėštumo MetuTiesiausias kelias į šios problemos sprendimą - visuomenės sąmoningumo didinimas, alkoholio kontrolės įstatymų griežtinimas.
Alkoholio žala geriančiojo aplinkiniams yra argumentuota tyrimais, atliktais visuose pasaulio kontinentuose. Ši žala apima įvairias rūšis, įskaitant sužalojimus, užpuolimus bei žmogžudystes, avarijas, nelaimingus atsitikimus, nepriežiūrą bei išnaudojimą (vaikų, partnerių, kitų asmenų), turtinę žalą, toksinį poveikį kitiems (vaisiaus alkoholinis sindromas), psichologinį, seksualinį, fizinį ir finansinį smurtą.
Tarptautinių apklausų duomenis 2017 m. susistemino Australijos alkoholio tyrinėtojai Anne-Marie Laslett, Robinas Roomas su kolegomis - jie nustatė, kad alkoholio žalos vaikams paplitimas svyruoja nuo 4% iki 54%. Žala vaikams apibrėžiama kaip jų palikimas be priežiūros, bloga priežiūra arba prievarta prieš juos. Sparčiai augantys alkoholio kitiems nei geriantysis tyrimai argumentavo, kad šeimose, kuriose yra piktnaudžiaujantis ar nuo alkoholio priklausomas asmuo, šeimos nariai patiria didelę žalą, visų rūšių smurtą, stigmą, savo gyvenimo kokybę vertina žymiai prasčiau nei pats alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo. Tai rimta socialinė ir visuomenės sveikatos problema.
Kadangi Europa yra vienas daugiausiai alkoholio suvartojančių pasaulio regionų, kyla klausimas, kiek vaikų gyvena kartu su žalingai alkoholį vartojančiais asmenimis? Atskirose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad vaikų, gyvenančių šeimose, kur bent vienas asmuo turi alkoholio vartojimo sutrikimų (ne tik nesaikingai vartoja, bet turi ir socialinių problemų) yra gana daug. Pavyzdžiui, nuo 4,6 proc. Švedijoje (2016 m.) iki 22 proc. Jungtinėje Karalystėje (2004 m.). JAV tokiose šeimose gyvena 12,3 proc.
Remiantis RARHA SEAS duomenimis, galima įvertinti, kiek respondentų augo su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis savo vaikystėje, ir kiek tokių vaikų yra dabartinėje kartoje. Dažniausiai su piktnaudžiaujančiu alkoholiu asmeniu vaikystėje teko augti Baltijos šalims ir Prancūzijai: Estijoje - 38,1 proc., Lietuvoje - 37,3 ir Prancūzijoje - 29,2 %.
Lyginant skirtingas kartas, galima pastebėti, kad Italija ir šiandieninėje kartoje rodo pozityviausius rodiklius. Lietuvoje tiek respondentų vaikystės, tiek dabartinės kartos vaikų, augančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, rodikliai yra labai artimi. Tik bėda ta, kad jie ir sovietmečiu, ir dabar yra vieni iš aukščiausių. Prancūzijoje ir Estijoje šis rodiklis ženkliai pagerėjo dabartinės kartos naudai - čia vaikams sukuriamos palankesnės sąlygos. Kita vertus, Norvegijoje, Islandijoje ir Švedijoje 2015 m.
Šalių alkoholio suvartojimas vienam gyventojui (litrais gryno alkoholio per metus)
Europos šalyse vaikų, augančių aplinkoje, kurioje nesaikingai vartojamas alkoholis, skaičius yra itin didelis.
Prof. dr. Ilona Tamutienė ir dr. Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai apskaičiavo, kad alkoholio žala kitiems nei geriantysis 2015 metais sudarė 36 proc. (114 mln. 466 tūkst. 237 eurus), o 2016 m. - 37 proc. (120 mln. 006 tūkst. 109 eurus) bendros alkoholio vartojimo ekonominės naštos.
Tačiau, kaip antradienį naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė, alkoholio žala - didesnė, nei galima išmatuoti ir išreikšti piniginiais vienetais.
„Piktnaudžiaujančio alkoholiu artimieji patiria dar didesnę stigmą ir atskirtį nei pats geriantysis. Socialinę stigmą Lietuvoje kenčia net 94 proc. suaugusiųjų, kurių artimas asmuo piktnaudžiauja alkoholiu“, - teigė prof. I. Tamutienė.
Pasak mokslininkės, tokia padėtis mažina problemos sprendimo tikimybę: paslaugos šiai tiksliniai grupei netampa prioritetinėmis, dėl stigmos vengiama kreiptis pagalbos.
„Neabejotinai alkoholio žalą skaudžiausiai patiria vaikai. 9 iš 10 į globą patekusių vaikų tėvai piktnaudžiavo alkoholiu. Oficialiai skelbiama, kad į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl priklausomybės alkoholiui įrašyta kas antra šeima. Mokslinis tyrimas atskleidė, kad Kauno mieste socialinės rizikos šeimose 9 iš 10 šeimų buvo bent vienas asmuo, kuris piktnaudžiavo alkoholiu“, - vardijo prof. I. Tamutienė.
Viešajame diskurse nesaikingo alkoholio vartojimo žala dažniausiai susiaurinama iki pagalbos priklausomybe sergantiems asmenims, žalos geriančiojo sveikatai bei šalies ūkiui (surenkamų akcizų).
Tačiau problema - daug platesnė ir gilesnė, nes paliečia kitus su geriančiuoju susietus asmenis, o ypač pačius artimiausius.
„Tolimesnėse studijose svarbu siekti išryškinti priežastinį alkoholio vartojimo ir alkoholio žalos ryšį, daugiau dėmesio skiriant smurto artimoje aplinkoje, nedarbo, prarasto darbingumo tyrimams, suvokiant šių rodiklių svarbą bendrai socialinei ir ekonominei šalies gerovei“, - sakė prof. I. Tamutienė.
Mokslininkės įsitikinimu, alkoholio kontrolės politika, susieta su alkoholio žalos stebėsena, turi įtraukti ir alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodiklius, o visuomenės sveikatos tyrimai neapsiriboti tik žala geriančiojo sveikatai.
Dėl alkoholio žalos kitiems nei geriantysis ignoravimo, neišvystytų paslaugų tinklo bei situacijos duomenų trūkumo šios problemos ekonominių kaštų vertinimai yra konservatyvūs, apsiribojantys tik prieinamais duomenimis.
Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigos nefiksuoja duomenų apie blaivius asmenis, kuriuos sužalojo neblaivūs. Visiškai nėra duomenų apie neblaivių asmenų prarastą produktyvumą ir su tuo susijusius nuostolius darbdaviams, kartu ir šalies ūkiui.
„Jei į žalos vertinimus įtrauktume sveikatos priežiūros išlaidų kaštus tenkantiems kitiems nei geriantysis, daugiau dėmesio skirtume pagalbai smurto artimoje aplinkoje aukoms, nuostolius darbdaviams ir ūkiui, mūsų apskaičiuotas žalos rodiklis labai išaugtų“, - neabejoja prof. I. Tamutienė.
Dėl liberalių idėjų alkoholio žala kitiems nei geriantysis ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ignoruota pusę amžiaus - maždaug nuo XX a. vidurio iki 2000 metų, tačiau, kaip pabrėžė mokslininkė, Lietuvoje ji dar vis nepakankamai pripažinta.
Alkoholio kontrolės įstatymas akcentuoja žalą sveikatai ir ūkiui. Šis požiūris atsispindi ir viešai pateikiamuose rodikliuose apie alkoholio vartojimo padarinius, kuriuose gausu rodiklių, susijusių su geriančiųjų sergamumu ir mirtingumu, nusikalstamumu, o alkoholio žala kitiems apribota neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių statistika.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių - vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gyventojas (RAHRA, 2016). Vis labiau akcentuojama alkoholio žala kitų nei geriantysis sveikatai.
Suomijoje analizuota vaikų sveikata (lyginant vaikus, kurių tėvai neturėjo alkoholio vartojimo problemų, su alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikų sveikata) ir nustatyta, kad vaikų, kurie auga alkoholio vartojimo sutrikimų turinčiose šeimose, sveikata statistiškai reikšmingai prastesnė nei kontrolės grupėje.
Danijos ilgalaikėje studijoje vertintos ilgalaikės pasekmės vaikams, atsiradusios dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Remiantis 14 metų rinktais duomenimis, nustatyta, kad tarp šių vaikų fiksuotas 2 kartus didesnis vaikų priešlaikinių mirčių skaičius, kur alkoholį vartojo tėvas, ir 2,3 karto, kur alkoholį vartojo mama.
Tyrėjai Vincentas Felittis ir Robertas Anda teigia, kad vaikai, kurie auga piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų šeimose, turi didesnę tikimybę patirti ilgalaikę žalojančią vaikystės patirtį ir toksinį stresą. Dėl to nukenčia jų socialinis, fizinis ir psichinis vystymasis bei sveikata visam gyvenimui, jų gyvenimo trukmė vidutiniškai trumpesnė 20 metų nei nepatyrusių žalojančios vaikystės patirties.
Kaip pabrėžė politikos mokslų krypties doktorantė Birutė Jogaitė, alkoholio žala piktnaudžiaujančiųjų artimiesiems - labai aktuali ir neatidėliotinai spręstina problema.
„Visų pirma, visuomenei reikia suprasti tai. Alkoholio žala artimiesiems turi būti įtraukta į alkoholio kontrolės sistemą, svarbu plėsti paslaugų spektrą jiems. Tai pati silpniausia grandis priklausomybės gydymo sistemoje, pagalba pavienė, dažnai teikiama iš vidinių įstaigų resursų, nėra papildomai apmokama“, - vardijo B. Jogaitė.
Pasak mokslo darbuotojos, paslaugos nesaikingai geriančiųjų artimiesiems teikiamos priklausomybių centruose ir dažniausiai yra konsultacinio pobūdžio.
„Paprastai koncentruojamasi į geriantįjį, jo artimiesiems paslaugų Lietuvoje kaip ir nėra. Jie turi asmeniškai kreiptis į psichologą, nors ne visada turi galimybių. Pačių žmonių iniciatyva didesniuose miestuose veikia Al-Anon grupės, kuriose asmeniniais išgyvenimais dalijasi ir palaikymo gauna priklausomybe alkoholiui sergančių asmenų artimieji. Didesniuose miestuose į grupes renkasi piktnaudžiaujančių tėvų paaugliai. Domėdamasi, kokios pagalbos galimybės geriančiųjų vaikams, pastebėjau, kad pagalbos yra, bet ji fragmentiška, išmėtyta. Kai kuriose mokyklose veikia prevencinės priklausomų asmenų vaikų programos, tačiau paprastai apsiribojama mokyklos psichologo konsultacijų galimybe“, - Eltai sakė B. Jogaitė.
Vaikų dienos centrų tikslas nėra teikti pagalbą priklausomų asmenų vaikams, bet jie, doktorantės įsitikinimu, labai svarbūs.
Dienos centruose vaikai gali išsimaudyti, pavalgyti, pažaisti, paruošti pamokas, saugiai praleisti laiką iki vakaro. „Turint omenyje priklausomybių nuo alkoholio mastą Lietuvoje ir pasekmes vaikams, specializuoti pagalbą vaikams, kurių tėvai geria, būtų galima. Nes vaikai patiria ir labai didelę, ir įvairią žalą. Trūksta suvokimo, kad vaikai taip pat yra sudėtingos situacijos dalyviai. Jie tarsi nustumiami į antrą planą, iškeliant piktnaudžiaujančius tėvus. Pagalbos sistema taip pat į juos orientuojama. Atrodo, logiška bandyti ištraukti iš priklausomybės tėvus, tačiau vaikai, kurie tame taip pat gyvena, į paslaugų teikimo procesą neįtraukiami“, - konstatavo B. Jogaitė.
Spaudos konferencijos dalyvė pasidalijo kitų šalių patirtimi, kaip piktnaudžiaujančiųjų artimiesiems realiai padedama išgyventi sudėtingiausius periodus užtikrinant saugaus būsto galimybę, teikiant paslaugas gyvenant drauge su vienu iš tėvų, kad nereikėtų vaiko paimti iš šeimos.
Kaip užkirsti kelią alkoholio vartojimui nėštumo metu
Abi specialistės minėjo, kad tiesiausias kelias į šios problemos sprendimą - visuomenės sąmoningumo didinimas, alkoholio kontrolės įstatymų griežtinimas. Z. Tomilinienė išsakė nuomonę, kad svarbu ne tik visuomenės informuotumas, bet ir teisės aktai, draudžiantys nėščiai moteriai parduoti alkoholį.
tags: #piktnaudziavimo #alkoholiu #socialines #pasekmes