Šio straipsnio tikslas - nurodyti pagrindus, kuriais remdamiesi socialiniai mokslai galėtų vaisingai bendradarbiauti su filosofija. Priešingai nei tvirtina šiuo metu socialiniuose moksluose populiarios laikysenos, siekiančios atmesti filosofiją kaip bergždžias spekuliacijas, ar, priešingai, inkorporuoti ją į socialinių mokslų teoriją kaip neatskiriamą dalį, straipsnyje teigiama, jog filosofija yra atskira, autonomiška disciplina ir būtent kaip tokia gali vaisingai bendradarbiauti su socialiniais mokslais formuodama jų metodologinius pagrindus.
Straipsnyje nagrinėjama socialinių mokslų ir filosofijos santykio problema. Šiuolaikiniuose socialiniuose moksluose šis santykis neigiamas, nes filosofijai nepripažįstamas autonominės disciplinos statusas, kuri galėtų būti laikoma atskira nuo socialinių mokslų ir vis dėlto vaisingai su jais bendradarbiauti. Pozityvistinė socialinių mokslų tradicija neigia filosofijos svarbą, laikydama ją vien spekuliatyviu užsiėmimu, kuris nėra vertas socialinių mokslininkų, orientuotų į empiriškai patikrintų mokslinių žinių didinimą, dėmesio.
Kita vertus, interpretacinė socialinių mokslų tradicija linkusi įtraukti filosofiją į socialinius mokslus kaip neatsiejamą socialinės teorijos dalį. Tačiau, pasak autoriaus, pats susiskirstymas į dvi tradicijas rodo filosofijos svarbą, nes abi šios tradicijos jau priklauso nuo filosofinių savo eksponentų prielaidų. Straipsnyje teigiama, kad socialinių mokslų filosofija turėtų būti laikoma atskira ir autonomine disciplina dėl jos tiriamų objektų ir naudojamų metodų, kurie skiriasi nuo socialinių mokslų.
Socialinių mokslų filosofijos pagrindiniai klausimai
Savo išsamioje interdiciplininėje studijoje Martinas Hollisas aptaria fundamentalius socialinių mokslų filosofijos klausimus. Ar socialinės struktūros geriau suvokiamos kaip įstatymų, jėgos sistemos, ar kaip reikšmių bei praktikų tinklai? Ar į socialinius veiksmus geriau žiūrėti kaip į racionalų elgesį, ar kaip į saviraišką?
Pabandykime išsiaiškinti faktus ir vertybes, kaip po tokių, priešpriešos esmę. Autoritetingai, socialiniai mokslai remiasi klasikine Weberio vertybinio nepriklausomumo ir vertybinio propogavimo priešprieša, kaip aktualia ir įtaigia koncepcija, kuri mokslinio tyrimo procesą skirsto į tris fazes: pradinę, galutinę ir tarpinę.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Pradinėje fazėje yra atrenkamos tyrimų temos, kurios gali būti pačios įvairiausios, kur lemiami atrankos veiksniai visuomet vertybiniai, nes būtent jie ir išreiškia pačio socialinio teoretiko arba žmogaus, užsakiusio tokį tyrimą - įsitikinimus. Nuo vertybių priklauso ir tyrimų rezultatai, o tai kas su jais bus daroma, priklausys nuo kieno nors vertybinio sprendimo, bet ne būtinai nuo paties socealinio teoretiko. Tarpinėje fazėje, kuri gali būti vertybiškai neutrali, mokslininkui, kaip mokslininkui, pasak Weberio, rūpi tik faktai ir aiškinimai ir visai nesvarbu prie ko jie vestų. Šiuo atžvilgiu, mokslininkui labai sunku išlikti neutraliu atliekant tokius tyrimus.
Pats mokslas nenurodo mokslininkams jokių moralinių apribojimų, išskyrus tik vieną - iškreipti tiesą. Šis požiuris yra oficialus, tačiau kaip ir kiekvienoj teorijoj, taip ir čia kyla klausimų, kurių tris svarbesni ir bus aptariami. tai : 1. vertybės socealiniuose moksluose; 2. vertybės ir teorinis angažavimas ir 3. Vertybės socealiniuose moksluose. Vertybės turi būti socealinių mmokslų dėmesio centre, nes yra teiginys jog prasmė yra “specifinė gyvenimo ir istorinio pasaulio kategorija”. Vadinasi, norint suprasti žmonių veiksmus reikia atsižvelgti į jų vertybes.
Skirtingi individai gali įvairiai vertinta tas pačias situacijas, todėl soceliniai teoretikai turi vertinti teikiamas interpretacijas1, bet ne vien būti tik metraštininkais. Bet aiškinimas ir supratimas jiems kelia tas pačias problemas, kaip ir socealinių vaidmenų atlikėjams. Stebėtojas ne visada žaidime mato daugiau, nei stebėtojas.
Faktai ir vertybės
Manoma, jog žmonių santykių sritis yra išskirtinė, o vertybės kurias jie pripažysta yra pagrindinis jų veiklos komponentas2. Jei socialinis mokslas būtų pateikiamas tik kaip natūralistinis (iš vidaus), tai faktų ir vertybių atskyrimas būtų mažai įtikinamas vien jau dėlto, kad faktai iir vertybės šiuo aspektu yra lyg dvi priešpriešos, kurios nors visuotinai pripažintos, yra aiškinamos skirtingais argumentais.
M.Condorcet optimistiškas teiginys, kad “tiesa, dora ir laimė yra susieti neišardomo ryšio” , nors ir atrodo naivokai, tačiau jo požiūrio laikymasis, kad “mokslo pažangos kelias yra ir dorovinės pažangos kelias” grindžiamas pakankamai racionaliais argumentais etikos atžvilgiu, o tai adekvačiai atitinka ir ankstesnes racionalizmo ambicijas ir naują empirizmą.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Faktų ir vertybių priešstato šalininkai dažniausiai teigia, kadangi etikoje nėra objektyvumo, moksliniai teiginiai negali būti objektyvūs ir kartu implikuoti moralines išvadas. Reliativizmas etikoje?
Sakydamas, kad “tiesąa, dorą ir laimę sieja neišardomas rišys”, Condorcet neabejojo, kad dora gali būti mokslinio tyrimo objektas. Etiką galima laikyti pažinimo sritimi, kur sprendžiami gyvenimo gerinimo tiek individualių, tiek kolektyvinių ligmenų uždaviniai. Condorcet nuomone, etika yra proto agrokultūra.
Yra etikos teorijų, kurios bando išsaugoti objektyvumo1 ir racionalumo principą nekreipdamos dėmesio į įprastinę, tradicinę objektyvios moralės tvarkos idėją. Dvi iš jų yra svarbios socealiniuose moksluose. Tai yra utilitarizmas2 ir Kanto pareigos etika. Utilitarizmas siūlo žmogaus gerovės teoriją, grindžiamą objektyviomis žmogaus prigimties savybėmis, o Kantas siūlo objektyvę pačios moralės analizę. Galima teigti, jog utilitaristai pripažysta pačių vertybių reliatyvumą, bet po pateikia preferencijų tenkinimo mokslą. Kantininkai nepripažysta vertybių reliatyvumo, bet nesiūlo iir konkretaus moralės kodekso ar specifinės politinės konstitucijos. Yra ir kitokių filosofijos koncepcijų tačiau šios dvi tebėra įtakingos socialiniams mokslams.
Šiuo metu vyrauja nuostata, jog mokslas reiškinius gali aprašyti, interpretuoti1, bet negali jų teisinti. Mokslininkai gali turėti specifinių2 preidermių atrasdami, ar sukurdami savo išradimus, turi numatyti tų išradimų galimas pasekmes; tačiua viena iš šių priedermių šalinti iš paties mokslo vertybinius sprendimus. Socealiniai mokslai paprastai remiasi Weberio vertybinio neutralumo arba nepriklausomumo ir vertybinio angažuotumo priešprieša, pateikta Socealinių mokslų metodologijoje (1904). Socealiniai veikėjai, turi teorijų apie save pačius, socealinį pasaulį ir savo vietą tame pasaulyje, nors oficealus požiūris yra gana įįtaigus.
Socialinių mokslų reikšmė
Galbūt ne visi susimąsto apie socialinius mokslus rinkdamiesi studijas ar ne visai supranta, kas tai yra, tačiau būtent ši kryptis padeda suprasti visuomenę, spręsti šių dienų iššūkius ir vykdyti pokyčius. Nuo politikos ir žiniasklaidos iki švietimo ir žmogaus teisių - socialinių mokslų žinios reikalingos ten, kur svarbu suprasti žmones.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialiniai mokslai padeda suprasti, kaip žmonės veikia visuomenėje - kaip bendrauja, kuria grupes, valdo, mokosi ar priima sprendimus. Socialiniai mokslai dažniausiai traukia tuos, kurie domisi tuo, kas vyksta pasaulyje - nuo švietimo iki politikos ar žiniasklaidos. Tai žmonės, kuriems rūpi juos supantis pasaulis, kurie kelia klausimus, ieško prasmės ir nori suprasti, kaip veikia visuomenė. Dažnai tai smalsios, kūrybingos ir empatiškos asmenybės.
Socialinių mokslų studijos ugdo universalius gebėjimus - kritinį mąstymą, gebėjimą analizuoti duomenis, valdyti informaciją, suprasti žmonių motyvus ir elgseną. Tai įgūdžiai, kurie pritaikomi plačiai - dirbant žiniasklaidoje, valstybinėse institucijose, verslo ar nevyriausybinėse organizacijose.
Studijuodamas socialinius mokslus, ne tik suprasi, kaip veikia visuomenė, bet ir išmoksi ją keisti. Komunikacija formuoja viešąją nuomonę, daro įtaką sprendimams, o politika - priima sprendimus ir įgyvendina idėjas. Šios srities studijos ugdo atsakomybę, kritinį mąstymą ir leidžia kurti skaidresnę, įtraukesnę visuomenę.
Jeigu tau įdomu, kaip veikia visuomenė, mėgsti analizuoti, kelti klausimus ir stebėti žmonių elgesį - socialiniai mokslai gali būti tau artima sritis.
Socialinių mokslų absolventų karjeros galimybės:
- Viešasis sektorius
- Komunikacija
- Švietimas
- Nevyriausybinės organizacijos
- Žiniasklaida
Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis, 2025 metais Lietuvoje tarp dažniausiai skelbiamų laisvų darbo vietų yra reklamos ir rinkodaros specialistų pozicijos.
Socialiniai mokslai leidžia suprasti ir spręsti aktualiausius mūsų laikų iššūkius. Klimato krizė, karo konfliktai, migracijos bangos, dezinformacija, žmogaus teisių pažeidimai - visa tai reikalauja ne tik technologinių, bet ir socialinių sprendimų. Socialinių mokslų srities tyrėjai analizuoja, kaip šie reiškiniai paveikia žmones ir visuomenes, kokių pokyčių reikia sistemose, kad gyvenimas būtų teisingesnis, tvaresnis ir saugesnis.
tags: #socialiniu #mokslu #filosofija