Smurto artimoje aplinkoje priežastys Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai

Smurtas artimoje aplinkoje yra viena opiausių visuomenės problemų, kuri paliečia daugybę asmenų įvairiame amžiuje. Šio termino reikšmė - tai fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas priekabiavimas ar prievarta, vykdoma tarp šeimos narių, artimų asmenų ar gyvenančių kartu.

Policijos duomenys rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje yra dažniausiai fiksuojamas nusikaltimas Lietuvoje po vagysčių. Apie 80 proc. nukentėjusiųjų tokiais atvejais yra moterys. Smurto artimoje aplinkoje priežastys labiausiai yra susijusios su socialinėmis problemomis.

Dažniausiai yra akcentuojamas fizinis smurtas, bet pamirštame ir kitas svarbias smurto rūšis, kurios yra visiškai nematomas ir mūsų visuomenėje lieka neatpažįstamos - tai psichologinis, seksualinis, ekonominis smurtas. Drąsiai galime teigti, kad apie 60 proc. moterų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, niekur nesikreipia.

Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma, nes smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė. Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka.

2024 m. duomenimis, 11 374 atvejais apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo skirtas tam pačiam asmeniui pakartotinai. Šie skaičiai rodo ne tik smurto mastą, bet ir tai, kad vien simbolinės priemonės neveikia.

Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis

Teisiniai ir socialiniai pokyčiai

Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms. Toks požiūris lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pakeitimus. Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje.

Visgi vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.). Visiškai neseniai, prieš kelerius metus, įstatymų leidėjas prie psichologinio smurto priskyrė ir persekiojimą. Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, sutrikdanti aukos privatų gyvenimą, sukurianti nuolatinę įtampą ir nerimą.

Per šiuos dvidešimt metų kokybiškai keitėsi ir valstybės požiūris į šeimą apskritai, o tai yra svarbu suprantant, ką valstybė laiko artima aplinka - ar vien tik šeimą santuokos instituto prasme, ar ir kitus artimuosius. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 str. 3 d. nuostatose.

Iš esmės keitėsi ir pats baudžiamasis procesas, kuriame imta pripažinti, kad nukentėjusieji nėra tik įrankiai teisėsaugos institucijų rankose siekiant ištirti bylą, tačiau jie taip pat yra ir proceso dalyviai, kurie turi individualių poreikių, o konkrečiai - poreikį atgauti saugumo, pasitikėjimo jausmą. Tuo tikslu buvo įtvirtinti papildomi apsaugos garantai aukoms, taip pat vadinamieji specialieji apsaugos poreikiai.

Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga

Siekdamas efektyvesnės smurtą patyrusių asmenų apsaugos Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujoje įstatymo redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti.

Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Taigi teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje. Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja.

Priklausomybių įtaka smurtui

Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtinga socialinė problema, kuri dažnai susijusi su priklausomybėmis nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar kitų psichoaktyvių substancijų. Tyrimai rodo, kad priklausomybės gali būti tiek smurto artimoje aplinkoje priežastis, tiek jo pasekmė, sukuriant užburtą ratą, iš kurio ištrūkti tampa sudėtinga. Priklausomybės yra sudėtingas reiškinys, turintis tiek socialinių, tiek psichologinių aspektų. Jos gali paveikti ne tik individą, bet ir visą jo aplinką, sukeldamos ilgalaikius padarinius.

Priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų dažnai siejamos su padidėjusia agresija ir impulsyvumu. Statistikos duomenys rodo, kad 58,5 % smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų smurto akto metu.

Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai

Lošimo priklausomybė yra viena iš mažiau pastebimų, tačiau itin destruktyvių priklausomybių, galinčių sukelti ne tik finansinius sunkumus, bet ir smurtą artimoje aplinkoje. Tyrimai rodo, kad probleminiai lošėjai dažniau patiria emocinį ir fizinį smurtą savo šeimose, o kai kuriais atvejais patys tampa smurtautojais.

Kaip lošimo priklausomybė susijusi su smurtu?

• Finansinis spaudimas - didelės sumos gali būti reikalingos vartojant psichotropines medžiagas ir lošiant. Tai sukelia konfliktus šeimoje. Dėl skolų ir nesugebėjimo kontroliuoti finansų gali kilti agresija.
• Emocinė įtampa - priklausomybė sukelia didelį stresą, kuris gali pasireikšti pykčiu, nerimu ir impulsyvumu, didinančiu smurto riziką.
• Socialinė izoliacija - priklausomo žmonės dažnai atsitraukia nuo šeimos ir draugų, o tai gali sukelti emocinį nestabilumą ir smurtinius protrūkius.

Smurto pasekmės priklausomiems žmonėms

Priklausomybės ne tik naikina finansinį stabilumą, bet ir silpnina šeimos ryšius, sukelia depresiją, nerimą ir net savižudybės riziką. Artimieji dažnai patiria emocinius ir fizinius sužalojimus, nes lošėjai gali tapti agresyvūs, ypač kai susiduria su finansiniais sunkumais.

Smurtą patyrę asmenys dažnai patiria ilgalaikį psichologinį poveikį, kuris gali paskatinti ir pačių priklausomybių vystymąsi. Tyrimai rodo, kad asmenys, patyrę smurtą artimoje aplinkoje, dažniau linkę vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas kaip būdą susidoroti su emociniu skausmu. Tai gali sukelti dar didesnį socialinį ir ekonominį pažeidžiamumą.

Finansinė ir psichologinė priklausomybė

Finansinė priklausomybė yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl smurto aukos lieka santykiuose, net ir suprasdamos, kad patiria pavojų. Kai žmogus neturi santaupų, stabilaus darbo ar nuosavo būsto, sprendimas išeiti tampa ne tik emociniu, bet ir ekonominiu iššūkiu, kuris dažnai prilyginamas gyvenimui skurde. Smurtautojai dažnai sąmoningai kontroliuoja finansus - valdo banko korteles, neleidžia dirbti, riboja prieigą prie turtą ar informaciją apie šeimos pajamas, taip palaikydami aukos priklausomybę.

Psichologinė priklausomybė smurtiniuose santykiuose atsiranda ne todėl, kad auka „nepabėga“, o todėl, kad smurtas vyksta ciklais: po įžeidimų, kontrolės ar fizinio smurto dažnai seka kaltės pripažinimas, atsiprašymai, dovanos, švelnumas ir pažadai „pasikeisti“. Tokie „medaus mėnesiai“ sukuria iliuziją, kad santykius galima išgelbėti, o tai veikia kaip emocinis narkotikas - žmogus pradeda įsikibti į retas geras akimirkas ir ignoruoti grėsmę.

Visuomenės požiūris ir pagalbos trūkumas

Aplinkos spaudimas „išlaikyti šeimą“ - smurtą patiriantys žmonės dažnai sulaukia ne palaikymo, o kaltinimo: „vaikui reikia tėčio“, „nebūk išpuikusi“, „visose šeimose buvo barnių“, „ką žmonės pasakys?“ Šeimos ir bendruomenių vertybinis spaudimas skatina tylėti ir kentėti, nes aukos bijo būti laikomos kaltomis dėl „šeimos griovimo“.

Nepakankama ilgalaikė pagalba aukai lemia tai, kad smurto nutraukimas tampa tik trumpalaikis, o ne iš esmės keičiantis gyvenimą sprendimas. Dažnai pagalba apsiriboja keliomis psichologo konsultacijomis ar informacija, kaip užpildyti dokumentus, tačiau tai nesukuria saugios bazės žmogui atsistoti ant kojų. Be sisteminio stebėjimo, finansinės ir teisinės paramos, realaus savarankiškumo ugdymo, auka lieka viena tvarkytis su teisiniais ginčais, būsto, vaikų ugdymo ar pajamų klausimais, todėl neretai grįžta į santykius dėl baimės susidurti su skurdu ir nežinomybe.

Didelė dalis smurto lieka nepastebėta arba nutylėta dėl visuomenėje įsišaknijusio požiūrio: „yra dvi pusės“, „kiekvienoje šeimoje būna“, „gal pati išprovokavo“, „vaikui reikia abiejų tėvų kartu“. Tokios frazės transformuoja auką į kaltininką. Smurtas nėra „šeimos ginčas“ - tai teisės ir laisvės pažeidimas. Smurtas kartojasi ne todėl, kad auka nenori pasikeisti.

Prevencijos strategijos

Norint sumažinti smurto ir priklausomybių sąsajas, būtina taikyti kompleksines prevencijos priemones:

• Švietimas ir informavimas - visuomenės sąmoningumo didinimas apie smurto ir priklausomybių ryšį.
• Pagalbos programos - specializuotos pagalbos centrų veikla, skirta tiek smurtą patyrusiems asmenims, tiek smurtautojams.
• Teisinės priemonės - griežtesnė priklausomybių kontrolė ir smurto prevencijos įstatymai.

Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt.

Kur kreiptis pagalbos?

Kuomet asmuo patiria smurtą, sprendimų priėmimas gali būti labai sunkus. Tiems, kurie ieško profesionalaus teisinio palaikymo Lietuvoje, Radiolex teisininkai yra vienas iš pasirinkimų. Ši teisinių paslaugų įmonė (studija) siūlo konsultacijas, dokumentų rengimą, bylinėjimą, atstovavimą teismuose. specializuojasi įvairiose teisės srityse. atstovauti jūsų interesams civiliniuose ginčuose (pvz.

Smurtas artimoje aplinkoje - tai ne tik individuali tragedija, bet sisteminė problema, kuri reikalauja visuomenės, valstybės ir bendruomenės dėmesio. Teisinės galimybės - apsaugos orderiai, bylos dėl žalos atlyginimo, civiliniai procesai - egzistuoja, tačiau sėkmingas jų panaudojimas reikalauja žinių, patirties ir strateginio veikimo. Radiolex teisininkai gali būti vienas iš jūsų sąjungininkų - konsultuodami, atstovaudami ir padėdami eiti sudėtingais teisiniais keliais. Svarbiausia - nelikti vienam su problema.

Pagalbos linijos:

• Pagalbos moterims linija: 8 800 66366 (nemokama, visą parą)
• Vaikų linija: 116 111 (nemokama, visą parą)
• Jaunimo linija: 8 800 28888 (nemokama, visą parą)
• Skubios pagalbos tarnybos: 112

Informacija parengta remiantis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis ir kitais šaltiniais.

tags: #globos #namuose #gyvenanciu #vyru #agresyvaus #elgesio