Lietuvoje jau nuo seno buvo kuriamos įvairios religinės labdaros ir pasaulietinės organizacijos, kurios steigė kūdikių (pamestinukų) namus, vaikų globos prieglaudas, įvairaus tipo vaikų namus, bendrojo tipo ir specialiąsias mokyklas, vaikų sanatorijas bei kitas vaikų ir suaugusių asmenų ugdymo ir globos institucijas.
Profesorius emeritas habil. dr. Vytautas Karvelis (1933 - 2011 m.) rašė: ,,Lietuvoje jau nuo seno buvo kuriamos įvairios religinės labdaros ir pasaulietinės organizacijos, kurios steigė kūdikių (pamestinukų) namus, vaikų globos prieglaudas, įvairaus tipo vaikų namus, bendrojo tipo ir specialiąsias mokyklas, vaikų sanatorijas bei kitas vaikų ir suaugusių asmenų ugdymo ir globos institucijas‘‘.
Vaikų Globos Raida Lietuvoje
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmuosius vaikų namus. XIX a. Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kt.) pradėjo kurtis labdaros draugijos. Iki Pirmojo pasaulinio karo globos įstaigos veikė Vilniuje bei kituose miestuose ir miesteliuose. Tarpukario Lietuvoje buvo kuriamos nedidelės vaikų - našlaičių prieglaudos, pvz. Šiaulių aps. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė. Visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, suvalstybintos vaikų prieglaudos. 1941 m. daugelis jų buvo reorganizuotos į vaikų namus.
V. Karvelis rašo: ,,1944 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje jau veikė 23 vaikų namai, kuriuose gyveno 1681 auklėtinis. Didelė dalis vaikų buvo našlaičiai. Kitą dalį sudarė vaikai, netekę per karą tėvų, ir vaikai, kurių tėvai negalėjo suteikti jiems reikiamos pagalbos.
Vaikų namuose buvo apgyvendinami ir globojami ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai ir išimties tvarka vaikai, kurie dėl susidariusių nepalankių aplinkybių negalėjo mokytis, gyvendami savo tėvų namuose, ar negalėjo gauti paramos iš savo tėvų. Vaikų namuose auklėtiniai buvo suskirstomi į auklėjamąsias grupes. Kiekvienai grupei buvo priskiriamas auklėtojas.
Taip pat skaitykite: Slaugos paslaugų realybė Radviliškyje
XX a. 1990 m. Šiuo metu Lietuvoje yra savivaldybių vaikų globos namai, vaikų globos grupės; valstybiniai ir nevalstybiniai globos namai; socialinės globos namai vaikams su negalia.
VGN teikia globos (rūpybos), ugdymo ir socialines paslaugas: be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba); laikinai globos namuose apgyvendintiems vaikams tol, kol bus išspręstas jų grąžinimo tėvams arba globos (rūpybos) nustatymo klausimas.
VGN savo veiklą grindžia: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Lietuvos higienos normomis.
Vaikų namai: išsigelbėjimas ar vaikų žalojimas?
Radviliškio Vaikų Globos Namai "Nykštukas": Istorija ir Transformacija
Trumpai apie istoriją: 1992 m. vasaris, pradžių pradžia, darželyje įkurta globos grupė, pamažu globos grupėje apgyvendinami 9 vaikai, jų vis daugėja, rugsėjo mėnesį darželyje atidaryta dar 1 globos grupė - jau 16 vaikų, nuo 1993 m. rugsėjo mėn. darželis reorganizuotas į vaikų globos namus ir pavadintas Radviliškio vaikų globos namai „Nykštukas“.
Vykdant institucinės globos pertvarką, Radviliškio rajono savivaldybės sprendimu Nr. T-84 Radviliškio rajono savivaldybės taryba nusprendžia pakeisti Radviliškio rajono vaikų globos namų „Nykštukas“ pavadinimą į Radviliškio pagalbos šeimai centras, patvirtinti Radviliškio pagalbos šeimai centro nuostatus.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Šis sprendimas įsigalioja 2019 lapkričio 1 dieną. Centre įkurtas institucinės vaikų globos padalinys ir krizių centro padalinys.
Direktorė Sigita Jankūnienė įstaigai vadovavo iki 2011 m. Nuo 2012 m. įstaigai vadovavo Saulius Čepaitis.
Bendras įstaigos darbuotojų etatų skaičius - 43,25. Paslaugas teikiantis visų pareigybių ir specialybių personalas turi nustatytą profesinį išsilavinimą.
Radviliškio herbas
Pokyčiai ir Iššūkiai
Prieš pustrečių metų paskelbus, kad šalyje pradedama vaikų globos namų reforma, po kurios, išskyrus retas išimtis, Lietuvoje turėtų nebelikti globos namų, o vaikai turėtų augti aplinkoje, artimesnėje šeimai, iškilo daug klaustukų. Vyras neslepia, kad vaikų globos namų reforma buvo dar vienas faktorius, padėjęs priimti sprendimą atlaisvinti vaikų globos namų direktoriaus vietą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Pagal Lietuvoje vykdomą vaikų globos sistemos pertvarką, iki 2019 metų vaikų globos namuose nebegalės gyventi daugiau kaip trisdešimt vaikų, o iki 2020-ųjų - daugiau kaip aštuoni vaikai.
Šiandien keturiolika pamokų per savaitę mokykloje teturintis S. Čepaitis neslepia, kad pedagogo uždarbis - gerokai mažesnis, tačiau tai kartu - lyg ir saugumo jausmas, finansinis garantas, kad po metų ar kelerių, įgyvendinus reformą, jis neliks be darbo: „Turiu galvoti ir apie save, savo šeimą. Kas nutiks, jei neteksiu darbo? Turėčiau stoti į darbo biržą? Galvoju apie ateitį.
Apskritai, žiūrint iš bet kokios pusės, ši reforma nėra gera. Nors vaikų globos namų panaikinimas siekia kuo daugiau vaikų išlaikyti biologinėse šeimose ar perkelti į mažas, kelių asmenų globos bendruomenes, S. Čepaitis neslepia manantis, kad užmojis šalyje uždaryti visus globos namus - nėra gerai apgalvotas: „Aš esu prieš tokią politiką. Jau keletas pavyzdžių parodė, kad nėra gerai, kai vaikai iš globos namų yra perkeliami gyventi į bendruomeninius namus ar šeimynas.
Jeigu tuos vaikus išskirstysime po visą rajoną, tai reikš, kad jiems teks lankyti naujas ugdymo įstaigas. Juk vaikų kiekvieną dieną nerinksime iš visų rajono kampelių, kad atvežtume į šias ugdymo įstaigas. Manau, kad tokie pokyčiai gali papildomai traumuoti vaikus, kurie ir taip yra gyvenimo nuskriausti.
S. Čepaitis kaip atskirą problemą išskiria ir vaikų nusikalstamumą. Jo teigimu, išskirsčius vaikus po kaimus kriminogeninė situacija nepagerėtų: „Būdami globos namuose vaikai dar prisibijo administracijos. Žino, kad yra direktorius, pavaduotoja. Juk kai vadovų nėra, pavyzdžiui, savaitgaliais, nusikaltimų iš karto padaugėja. O kas bus, kai administracijos šalia nebus kiekvieną dieną? Jeigu, tarkime, administruoju aš, sėdžiu čia, Radviliškyje, o vaikai gyvena už 20 kilometrų? Nenorėjau taip dirbti.
Vaikų nusikalstamumas - dar vienas faktorius, penkerius metus neleidęs S. Čepaičiui ramiai miegoti. Vyras juokiasi, kad per visą savo gyvenimą neteko tiek susidurti su policija, kiek per tuos penkerius metus: „Būdavo, eini, atstovauji vaikui. Kartais ir pusdienį tekdavo praleisti komisariate ar teismuose. O ir teisinių žinių reikėjo. Atidaviau visą save.
Skaudžiausia būdavo tai, kad kartais vaikai nenorėdavo priimti pagalbos. Atrodo, aiškini, mokai, susitari. O jie apsisuka ir vėl viskas iš naujo. Išeina į pamokas, o žiūrėk, mokykloje vaiko jau nebėra.
Kaip pasakoja S. Čepaitis, netinkamas gyvenimo būdas, kurį vaikai matė augdami savo šeimose, neretai taip „įsišaknydavo“, kad perauklėti mažuosius globos namų gyventojus būdavo nelengva.
S. Čepaitis sako, kad labiausiai skaudu būdavo matyti viltį vaikų akyse, kai tėvai vis žada susitvarkyti, pakeisti savo gyvenimo būdą, o iš tiesų nepajudindavo nė piršto: „Kartą viena mama net į teismą atėjo išgėrusi, nors buvo sprendžiamas jos teisių į vaiką likimas. Ji teisinosi, kad taip drąsiau stoti prieš teisėją. Baisu, kad tėvai vaikus iškeičia į stikliuką.
Nepaisant to, kraujo ryšys neretai nugalėdavo. Vaikai ne kartą per tuos penkerius metus bėgo iš vaikų globos namų, kuriuose jų laukdavo geranoriškos auklėtojos, švara, garuojantis maistas.
Institucinės globos pertvarka siekiama užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam (ir neįgaliam) vaikui augti biologinėje šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams - globėjų, įtėvių šeimose ar šeimynose. Tai - perėjimo nuo globos įstaigose prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams Lietuvoje procesas.
Globos Formos ir Iniciatyvos
Kad Lietuvos šeimos atvertų savo namų duris beglobiams vaikams, siūloma įvairių globos formų - nuo nuolatinės, kai globojamas vaikas praktiškai tampa šeimos nariu, iki vaiko lankymosi šeimoje savaitgaliais ar pagalbos ruošiant pamokas, kai suteikiama vaikui erdvės tai daryti globėjų namuose. Savaitgalių tikruose namuose ypač reikia vyresniems vaikams. Tie, kuriems 10-12 metų, supranta, kad jų niekas nebeįvaikins, nes jie jau „per seni“.
Globos patirtį pradėjęs nuo atsarginio žingsnio - trumpalaikio svečiavimosi, tai daryti skatinu ir kolegas teisėjus: pasikvieskite vaikų globos namų auklėtinius po darbo kartu pavakarieniauti, paruošti pamokas, pasiūlykite savaitgalį kartu nueiti į kiną, nusiveskite į piceriją. Vaikams tai galimybė pamatyti kasdienį šeimos gyvenimą, šeimos narių santykius, pajusti rūpestį.
Augustino Mitkaus Pavyzdys
Adriana ir Aronas, 4 metų mergaitė ir 7-metis jos broliukas, du tėvų palikti vaikai, 2014 m. pavasarį peržengė naujų namų, kuriuose buvo apgaubti besąlygiška meile ir rūpesčiu, slenkstį. Savo duris atvėręs Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininkas Augustinas Mitkus tą dieną tapo keturių vaikų tėčiu.
„Norėčiau padovanoti tikrą šeimą dar keliems tėvų pamestiems vaikams…“ - pokalbio metu netikėtai prasitarė teisėjas.
Su A. Jau 14 metų Radviliškio rajono apylinkės teisme dirbate teisėju, 2012 m. tapote šio teismo pirmininku. Portalo www.atvirasteismas.lt duomenimis, kasmet išnagrinėjate apie 500 bylų.
Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos pastebiu ryškėjančią keistą tendenciją. Turėtų kilti klausimas, kaip tai nutinka? Iš pradžių tėvai savo vaikus pameta pas senelius ir ilgą laiką nelanko. Išvyksta uždarbiauti į užsienį, retkarčiais paskambina.
Vėliau, užsienyje prakutę, užsidirbę pinigų pradeda juos siųsti vaikams, teikia išlaikymą, tačiau Vaiko teisių apsaugos specialistų raginami vaikus pasiimti - neima, pasitenkinę mintimi, kad vaikai auga prižiūrėti senelių.
Kai teismas nustato, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, - jų valdžia apribojama neterminuotai. Vienos iš mano nagrinėtų bylų duomenimis, motina uždarbiauja užsienyje, Lietuvoje gyvenantis tėvas kone kiekvieną dieną bendrauja su dukromis, tačiau mergaites globoja senelė.
Biologinių tėvų negąsdina faktas, kad jų valdžia gali būti apribota neterminuotai, netgi yra galimybė vaikus įvaikinti - tokiu atveju ryšiai nutrūktų negrįžtamai. Kitoje byloje didžiausias akibrokštas buvo tas, kad abu tėvai teikia vaikams išlaikymą, palaiko ryšį, dažnai skambina, tėvas atvažiuoja su vaikais pažaisti, bet jų neaugina…
Pastarojoje byloje laikinoji vaikų globa taip pat buvo nustatyta senelei. Per teismo posėdį klausiau jos: „Kaip vaikai kreipiasi į jus ir sutuoktinį?“ Atsakė: „Mes vaikams esame mama ir tėtis. Nagrinėjau jau dvi tokias bylas ir man neramu, kad šis virusas - kai laikinoji vaikų globa perduodama seneliams, nes taip patogu - nepaplistų.
Jie yra tvirtai įsitikinę, kad vaikų niekas kitas nepaims - neįvaikins ir nenutrauks ryšių. Vaikai visada bus šalia, o mes dar iš valstybės pinigų paimsime, nes taip apsimoka. Man šiose bylose įsiminė dvasinis šeimų nuopuolis.
Aš kreipiausi į tuos žmones sakydamas, kad paprastai tėvų valdžią apriboju tėvams, kurie yra degradavę, negali atsispirti alkoholiui. Jei vaikų nepaimtume iš asocialų šeimos, jie sektų tėvų pėdomis. Šiuo atveju trikdo tai, kad tėvai yra tvarkingi, jie gali auginti savo vaikus, ryšys su atžalomis palaikomas, tačiau jų vaikystė bėga globėjais paskirtų senelių namuose. Aš tai pavadinčiau nužmogėjimu už pinigus.
Savo sprendimų motyvuose nurodžiau, kad tėvai, palikdami vaikus globoti senelei ir sukurdami tam tikrą iliuziją, kad kada nors juos susigrąžins, taip pat juos žaloja, nes vaikai gyvena laukimu. Tėvai atvažiuoja, apipila dovanomis, vaikai tiesia rankas, klausia, kada mus pasiimsite kartu? Jiems atsako: „Greitai“ ir vėl išvyksta uždarbiauti.
Stebiuosi, ar gali būti nuotolinė meilė / nuotolinė šeima? Kompromisui dalelytės šeimos nėra. Aš dažnai esu kviečiamas į mokyklas papasakoti moksleiviams apie patyčias, narkotikų prevenciją, teisėjo darbą. Klausiu vaikų, kokia emocija jiems yra neigiama: smurtas, pyktis? Padiskutavus mokiniai vieningai įvardija, kad pati neigiamiausia emocija yra nusivylimas. Ypač artimais žmonėmis, kuriais tikima.
Bylose, apie kurias pasakojau, ši emocija yra neišvengiama. Juk vaikai auga, nepabijosiu termino - „penimi pažadais“. Ar jie išaugs doromis socialinėmis asmenybėmis?
Vaikų globos ir rūpybos tema Jus lydi ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Prieš trejus metus kartu su žmona ir dviem sūnumis ryžotės į savo šeimą paimti broliuką ir sesutę iš globos namų. Minčių ir pokalbių apie tėvų paliktų vaikų auginimą buvo jau gerokai anksčiau. Gal šiek tiek įtakos turėjo tai, kad jau seniai palaikau gražius santykius su Radviliškio rajono vaikų globos namais.
Rimtai apie vaiko globą pradėjome kalbėti, kai poilsiaudami su šeima Nidoje per televiziją pamatėme laidą apie paramos akciją vaikų globos namams. Pasiūliau žmonai iš pradžių paimti vaiką pasisvečiuoti į namus savaitgalį. Planavome globoti vieną vaikelį. Kadangi auginame du sūnus, norėjome mažos mergaitės. Tačiau gegutės vaikų po vieną nepameta… Sužinojome, kad Radviliškio rajono vaikų globos namuose auga beglobė 4 metų mergaitė, bet ji turi 7 metų broliuką. Greitai apsisprendėme globoti abu. Iš pradžių pakvietėme vaikus pasisvečiuoti savaitgalį. Kai mūsų lankyti globėjų kursai ėjo į pabaigą, jau buvo ruošiami vaikų globos dokumentai.
Globėjų / įtėvių kursai yra pirmas rimtas žingsnis, svarstant apie vaikų globą ar įvaikinimą. Tai tarsi kertinis akmuo globos ir įvaikinimo procese. Kursų mokytojai - tikri savo srities profesionalai. Jie puikiai psichologiškai parengia globai. Ypač įsiminė viena užduotis, kurią gavo visi kursų dalyviai. Mūsų paprašė atsiminti laikotarpį ir aplinką, kai jautėmės labai nesaugiai, sutrikę. Aš prisiminiau, kai mane 11-metį tėvai išvežė į pionierių stovyklą. Pamenu, kaip pasiilgęs tėčio ir mamos ėjau į tualetą paverkti, nes man buvo liūdna. Tas dešimt dienų stovykloje, atplėštas nuo tėvų, išgyvenau silpnumo akimirką. Globos namų auklėtiniai toje „stovykloje“ yra nuolat.
Astijus (mano jaunesnysis sūnus) su globotiniu Aronu susidraugavo per vieną dieną. Turbūt todėl, kad yra vienmečiai. Atsiradus sesutei Adrianai, vyresnėlis Danielius (jam tuo metu buvo 15 metų), atrodo, suaugo per vieną dieną.
Mūsų visuomenėje egzistuoja įvairių mitų apie globojamus vaikus. Gana dažnai apie juos sakoma, kad turi sutrikimų, elgiasi grėsmingai, yra nesuvaldomo charakterio. Žinoma, visokių pasitaiko. Vis dėlto norėčiau išsklaidyti šias baimes. Mūsų Aronas yra nepaprastai sąžiningas vaikas, netgi iki naivumo. Adriana - protinga, gudri mergaitė. Žinoma, kaip ir su visais vaikais, kartais jiems reikia griežtesnio žodžio.
Dar giliau supratau, kad kiekvienam žmogui reikia šeimos. Prieš imdami globoti vaikus bijojome atsakomybės, klausėme savęs, ar gebėsime juos išauginti dorais piliečiais. Net jei aš nesu profesionalus vaikų auklėtojas ir kasdien atsisėdęs ant žemės nežaidžiu su jais kauliukais, vis tiek vaikai jaučia namų šilumą.
Vaikų Globos Namų Lietuvoje Sąrašas
Lietuvoje yra įvairių vaikų globos namų ir centrų, įskaitant:
- Akmenės r. Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos centras (VGSPC)
- Grūžių VGN
- Jonavos r. VGN
- Josvainių socialinės paramos ir ugdymo centras (SPUC)
- Kauno r. savivaldybės Pagynės VGN
- Kauno savivaldybės VGN
- Kėdainių VGN ,,Saulutė‘‘
- Kelmės r.
- Kretingos socialinių paslaugų centras (SPC)
- Kupiškio r. šv. Kazimiero VGN
- Mažeikių r. vaikų našlaičių ir senelių globos namai
- Naujojo Daugėliškio VGN
- N. Pajūrio VGN
- Pakruojo r., nestacionarių SPC-o
- Samariečių VGN ,,Naminukas‘‘
- Panevėžio laikinieji VGN
- Panevėžio r.
- Radviliškio r. VGN ,,Nykštukas‘‘
- Raseinių VGN
- Skuodo r. savivaldybės Barstyčių VGN
- Šalčininkų r.
- Švenčionių r. SPC
- Tauragės VGN ,,Šaltinėlis‘‘
- Utenos SPUC
- Vilkaviškio r. Kybartų VGN
- Visagino paramos vaikui centras VšĮ (viešioji įstaiga)
- Elektrėnų VGN
- Žagarės SPC
- Alytaus valstybiniai VGN
- Antazavės VGN
- Aulelių VGN
- Jiezno VGN
- Kauno VGN ,,Atžalynas‘‘
- Klaipėdos VGN ,,Smiltelė‘‘
- Klaipėdos VGN ,,Rytas‘‘
- Kuršėnų VGN
- Molėtų VGN
- Pagėgių VGN
- Plungės VGN
- Saugų VGN
- Šiaulių VGN
- Švenčionėlių VGN
- Telšių VGN
- Trakų r. Lentvario VGN
- Ukmergės VGN
- Valkininkų VGN ,,Spengla‘‘
- Vilniaus 1 - ieji VGN
- Vilniaus 2 - ieji VGN
- Vilniaus 3 - ieji VGN
- Vilniaus VGN ,,Gilė‘‘
Taip pat veikia įvairūs globos centrai, šeimos krizių centrai, vaikų dienos centrai ir kitos įstaigos, teikiančios pagalbą vaikams ir šeimoms.
Institucinės globos pertvarka
Studentų Iniciatyvos
Lietuvos verslo kolegijos direktorė doc.dr. Angelė Lileikienė didžiuojasi aktyviais ir motyvuotais kolegijos studentais, kurie nori suteikti džiaugsmo vaikams, atsakingai ruošiasi ir aplanko vaikų namų auklėtinius. Rekreacijos ir turizmo verslo vadybos trečio kurso studentė Erika Strakšaitė kartu su kitais studentais vaikų namų auklėtiniams paruošė pasaką-žaidimą.
tags: #radviliskio #vaiku #globos #namai