Lietuvoje pensijų sistema nuolat kinta, siekiant užtikrinti orų pragyvenimą vyresnio amžiaus žmonėms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip keisis pensijos artimiausiu metu ir kokie veiksniai tam turi įtakos.
Pensijų Augimas Lietuvoje
Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos Sodros biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos.
Bazinė pensija didėja 10,63 proc., o apskaitos vieneto vertė - 12,23 proc. Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja vidutiniškai 73 eurais - nuo 600 iki 673 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja vidutiniškai 81 euru - nuo 640 iki 721 euro.
Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,2 proc.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, - 51,1 proc.
„Dvidešimtoji Vyriausybė savo programoje yra numačiusi spartinti senatvės pensijų didinimą ir nustatyti socialiai priimtiną balansą tarp Socialinio draudimo rezervinio fondo perviršio dalies panaudojimo ir pensijų didinimo.
Sieksime, kad šios nuostatos būtų įgyvendintos“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
2025 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis Lietuvoje buvo apie 632 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų, vidutinė senatvės pensija siekia beveik 670 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siekia 720 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Pensijos didės vidutiniškai 80 eurų 2026 m. pensijos vidutiniškai padidės 12 proc., o vidutinė senatvės pensija išaugs apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų.
Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Prognozuojama, kad kad 2026 m. vidutinė pensija atitinkamai sudarys 47,3 proc. VDU atskaičius mokesčius, o turintiems būtinąjį stažą, - 51,1 proc.
2026 metai ypatingi ir tuo, kad nuo sausio vyrų ir moterų pensinio amžiaus atotrūkio nebeliks - pensinis amžius pasieks 65 metus.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
„Sodros“ duomenimis, 2026 metais į pensiją galės išeiti 65 sulaukusios moterys ir tokio paties amžiaus vyrai (gimę 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau).
Auga ir būtinasis stažas. Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalis, o pensijos dydis apskaičiuojamas pagal per visą karjerą sukauptas stažas, bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vienetų (taškų) suma ir jų vertė tais metais, kai išeinama į pensiją.
Bazinės pensijos dydis ir taško vertė kasmet indeksuojami.
Kada Tikėtis Pokyčių?
Lietuvoje dirbančių pensininkų pensijos perskaičiuojamos kasmet atsižvelgiant į praėjusiais metais papildomai įgytą stažą ir sukauptus pensijų apskaitos vienetus.
Šis procesas vyksta automatiškai, todėl pensijų gavėjams nereikia kreiptis į „Sodrą“.
Paprastai perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo mėnesio, o visas procesas užbaigiamas iki liepos pabaigos.
Atnaujintos pensijos išmokamos kartu su nepriemoka susidariusia nuo sausio mėnesio.
Pavyzdžiui, jei atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - kartu išmokama nepriemoka už sausį, vasarį, kovą, balandį ir gegužę.
Svarbu nepamiršti, kad pensijos dydis priklauso nuo per visą gyvenimą sukaupto stažo, pensijų apskaitos vienetų sumos, bazinės pensijos rodiklio ir apskaitos vieneto vertės tuo mėnesiu, kai žmogus gauna pensiją, todėl papildomas darbas ir socialinio draudimo įmokų mokėjimas gali padidinti pensijos dydį.
FINANSŲ PATARĖJAS paaiškina: Pradedantiesiems skirti pensijų planai (401k, IRA, Roth 401k/IRA, 403b) 2024 m.
Išmokų Ribų Perskaičiavimas
Trečiajame metų ketvirtyje išmokų ribų skaičiavimams buvo taikomas 2025 m. antrąjį ketvirtį fiksuotas vidutinis darbo užmokestis, siekiantis 2 375 eurus.
Šios ribos apskaičiuojamos kiekvieną ketvirtį, tad kitų metų pradžioje išmokų gavėjų vėl lauks pokyčiai.
Kaip primena „Sodra“, išmokos apskaičiuojamos individualiai, pagal žmogaus buvusias pajamas, nuo kurių mokėtos socialinio draudimo įmokos.
Galioja ribos, kurios užtikrina, kad išmokos negali būti mažesnės už nustatytą minimumą ir negali viršyti maksimalaus dydžio.
Vaiko Priežiūros Išmokos ir Vaiko Pinigai
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams.
Jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų spalio, lapkričio arba gruodžio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų, praneša „Sodra“.
Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 705 eurų arba 76 eurais daugiau nei praėjusį ketvirtį.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimalus dydis didėja 59 eurais, nuo 2 791,56 euro iki 2 850 eurų per mėnesį.
Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2 137,50 euro, o antraisiais 1 425 eurai.
Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos sieks 3 609,49 euro.
Kitąmet didėja ir vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui iki 18 metų arba iki kol jam sukaks 23 metai, jei jis mokosi bendrojo ugdymo programoje, priklauso kas mėnesį mokami vaiko pinigai.
Nuo 2025 m. ši išmoka siekia 122,5 euro. Papildoma 72,1 euro dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia.
Bazinė socialinė išmoka (BSI) dėl indeksavimo nuo 2026 m. didės iki 74 eurų, todėl vaiko pinigai sieks 129,5 euro.
Nedarbo Išmokos Gavimo Tvarkos Pakeitimai
Nedarbo išmoką, kaip primena „Sodra“, sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA).
Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.
Nuo 2026 m. vidurio griežtėja dalis sąlygų nedarbo išmokoms gauti. Numatoma, kad keisis kintamoji ir pastovioji dalis, pakartotinas išmokos gavimas bus sudėtingesnis, o ilgai gauti šią išmoką nebeapsimokės.
Kita vertus, lengvės reikalavimai priešpensinio amžiaus žmonėms.
2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro - ji lieka tokia pat, kaip trečiąjį metų ketvirtį.
Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų kovo pradžios iki 2025 metų rugpjūčio pabaigos.
Jei tokio žmogaus vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama liepos-rugsėjo mėnesiais sieks 629,44 euro, nuo spalio iki gruodžio - 551,84 euro, nuo kitų metų sausio iki kovo - 474,24 euro.
Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1 381,78 euro.
Ligos Išmokos Sergantiems Arba Slaugantiems Šeimos Narius
Nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 276,45 euro per mėnesį - 6 eurais daugiau, nei prieš tai buvusį ketvirtį.
Vienos dienos mažiausia ligos išmoka padidėjo nuo 12,89 euro iki 13,16 euro.
Minimali riba aktuali tiems, kurie gauna mažiausias pajamas - jei pagal draudžiamąsias pajamas paskaičiuota suma būtų dar mažesnė, išmoka vis tiek negali būti mažesnė už nustatytą minimumą.