Vis dažniau tenka išgirsti mokyklų vadovus, mokytojus ir kitus specialistus kalbant apie „sunkius“ arba probleminius vaikus, kurie dažnai elgiasi nekontroliuojamai ar neprognozuojamai. Pedagoginėje ir psichologinėje literatūroje šiam elgesiui apibūdinti vartojamos sąvokos: asocialus, deviantinis, delikventinis, antisocialus ar kriminalinis elgesys. Socialinėje srityje dirbantys specialistai tokius vaikus vadina socialinės rizikos vaikais. Tačiau šie vaikai yra labai įvairūs, bet ir panašūs tuo pačiu metu: vieni siekia dėmesio ir gali būti pavojingi, kiti - užsidarę, jautrūs ir baimingi, treti - konfliktiški ir rėkšlūs.
Socialinės rizikos vaikams būdingas išskirtinai įvairus mokymosi sunkumų spektras: sunkiau sutelkti dėmesį, trumpiau dirbti intensyviai, greitai pavargti ir išsiliejusi motyvacija mokytis. Dėl to jie dažnai praleidžia pamokas arba visiškai jų atsisako, o interesų spektras būna siauras. Pagrindinė vertybė gyvenime dažnai tampa pinigai, todėl jų veiksmai kartais nukreipti į tai, kaip ir kur gauti lėšas, o tai gali paskatinti nusikalstamą veiklą. Be to, tokie vaikai linksta meluoti, kurti išgalvotas situacijas norėdami išvengti bausmių.
Į socialinę riziką vaikai patenka dėl įvairių priežasčių, dažnai susijusių su aplinka: šeimos gyvenimo būdu, socialine padėtimi, tėvų dėmesio stoka, patiriamas smurtas ir pagrindinių poreikių nepatenkinimas. Vaikams augant tokiose šeimose gali kilti vertybių priešprieša visuomenės normoms, vėliau atsiranda elgesio problemų prieš teisės normas. Taip pat svarbu atsižvelgti į nesuderintus šeimos ir švietimo įstaigų veiksmus, kurie gali įtakoti vaiko raidą ir tapimą socialinės rizikos vaiku. Tad pagrindinė priežastis yra vaiko socialinis ir pedagoginis apleistumas.
Išspręsti ar sušvelninti sunkumus padeda įvairios institucijos ir specialistai: mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai ir kt.), pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikų dienos centrai, krizių centrai, taip pat psichologai, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros centruose. SaviValdybėse teikiama pagalba gali būti koordinuojama Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų. Taip pat svarbu įtraukti šeimą į pagalbos procesą ir aiškiai apibrėžti, kaip įtraukti jaunus žmones į sprendimų priėmimą.
Mišrios amžiaus grupių taikymas ikimokykliniame amžiuje įgauna vis daugiau tyrimų dėmesio. Grupavimas pagal amžių yra vienas iš tradicinės edukacijos principų, tačiau tyrimai rodo, kad mišraus amžiaus grupėse vaikai gali pasiekti daugiau, įgyti platų spektrą gebėjimų ir mokytis tarpusavyje ne tik iš vyresnių, bet ir iš jaunesnių bendraamžių. Skirtingos patirtys, gebėjimai ir žinios leidžia vaiko raidai būti įvairiapusiška. Pavyzdžiui, Vygotsky teigė, kad vaikams geriausia mokytis spręsti problemas padedant bendraamžiams, o ne tik iš vyresnių asmenų, todėl mišraus amžiaus grupės gali suteikti vertingų pamokų mokymuisi.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Tokios grupės reikalauja specialisto, kuris gebėtų atsižvelgti į individo poreikius ir galėtų pritaikyti ugdymo programas bei metodus konkrečiai grupei. Kita vertus, mišraus amžiaus aplinka gali sukelti įtampų, todėl būtina tinkama moderacija ir įtraukti visus dalyvius į dialogą.
Socialinės rizikos vaiko raidai ypatingą vaidmenį atlieka mokykla, kuri tenka didžiąją dalį jo gyvenimo. Konfliktai mokykloje gali paskatinti Vaiko gerovės komisijos įsitraukimą. Šios komisijos sudėtis priklauso nuo jos tikslų, o TBK (Tarpinstitucinio Bendradarbiavimo Koordinatoriaus) funkcija - spręsti nesusikalbėjimo problemas ir tarpininkauti tarp institucijų bei šeimos.
Patyręs pavyzdys iš Lietuvos rodo, kaip svarbu teikti pagalbą taip, kad ji ne tik taptų įrankiu įspėti ar bausti, bet būtų orientuota į nuoseklų sprendimą ir vaikų gerovę. Vienas iš vertingiausių dalykų - įsiklausyti į vaiką, įtraukti jį į posėdžius, užtikrinti, kad susitikimai vyktų konstruktyviai, be įtampos ir etikos pažeidimų. Pavyzdys rodo, kad kai dalyvių tikslai skiriasi, būtina moderuoti diskusiją taip, kad vaikas jaustųsi saugus ir galėtų išmokti reikalingų įgūdžių konfliktų sprendimui.
Taip pat svarbu pastebėti šeimos vaidmenį: kai tėvai kartu su specialistais ir mokykla kuria pagalbos planą, vaikas turi didesnę galimybę įsitraukti į ugdymą ir įgyti teigiamų įgūdžių. Pavyzdžiai iš bylos rodo, kad TBK suteikia papildomą perspektyvą ir gali pasiūlyti kompleksinę pagalbą, kai tradicinės priemonės nepakanka.
Galiausiai, svarbu akcentuoti, kad vaiko gerovė ir jo socialinė pozicija negali būti matuojama vien tik privalomų įsipareigojimų laikymu. Reikalingas atsakingas, empatiškas ir nuoseklus požiūris, kuris padeda vaikui įsitraukti į mokyklą ir bendruomenę, išmokti valdyti emocijas, gerinti santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
1) Žmogaus teisių ir vaiko gerovės įstatymai skatina šeimą ir mokyklą bendradarbiauti, siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir plėtrą. 2) TBK įsitraukimas dažnai būtinas, kai kyla nesusikalbėjimas tarp sistemų ar kai tradicinės priemonės neduoda rezultatų. 3) Mišrių amžiaus grupių privalumai: geresnė socialinė sąveika, skirtingų gebėjimų plėtra ir didesnė pagalba vaikui.
Praktiniai aspektai: kaip veikia pagalbų sistema
Vaikai, kurie patenka į socialinės rizikos grupę, dažnai gali gauti pagalbą mokyklose iš švietimo pagalbos specialistų, pedagoginės psichologinės tarnybos bei dienos centrų. Jei reikia, kreipiamasi į Vaiko teisių apsaugos skyrių arba TBK specialistus, kurie gali sujungti skirtingas institucijas ir užtikrinti tęstinę pagalbą.
Mišraus amžiaus grupėse svarbu užtikrinti, kad vaikai turi aiškius taisyklių laikymosi mechanizmus, ir kad suaugusieji gebėtų moderuoti diskusijas, užtikrinti visų išklausymą ir parodyti empatiją. Pavyzdžiai rodo, kad struktūruotas požiūris į konfliktų sprendimą, įskaitant kvėpavimo pratimus, refleksiją ir bendrų tikslų nustatymą, gali pagerinti santykius tarp jaunuolių, tėvų ir mokyklos.
Taip pat būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą, socialinę paramą ir reikiamą dėmesį adaptacijai į naują aplinką. Tai gali būti naujos mokyklos pasirinkimas, individualus pagalbos planas, suartinimas su kuratoriais ir klasės vadovais bei nuolatinė stebėsena ir palaikymas.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
tags: #vaiko #socialine #pozicija #neformaliojhe #grupeje