Lietuvoje senatvės pensijų sistema išlieka vienu svarbiausių socialinės apsaugos aspektų, tačiau vidutinis pensijos dydis vis dar kelia daug diskusijų dėl palyginti žemos pensijų pakeitimo normos ir didelio skirtumo tarp atlyginimų ir pensijų dydžių. Šioje apžvalgoje aptarsime dabartinę situaciją, statistinius duomenis, struktūrines problemas ir prognozes, kaip keisis vidutinė senatvės pensija šalyje ateinančiais metais.
Senatvės pensijų pasiskirstymas ir dabartiniai dydžiai
„Sodros“ kovo mėn. duomenimis, Lietuvoje egzistuoja ženklus skirtumas pensijų dydžiuose. Pavyzdžiui, tik 87 asmenys gauna dviejų tūkstančių eurų dydžio ar didesnę pensiją, o šių žmonių vidutinis bendras darbo stažas siekia net 55,9 metus.
Statistika taip pat parodo, kad 50,2 tūkst. senjorų gauna 596-636 eurų dydžio pensijas, o 64,9 tūkst. - 636-700 eurų dydžio. Žemiausiose pensijų grupėse - tik keli šimtai asmenų, gaunančių 250-290 eurų pensijas, tačiau per 30 tūkst. senjorų gauna 350-380 eurų dydžio pensijas, o 44,5 tūkst. - 410-450 eurų. Beveik 60 tūkst. pensininkų gauna 450-500 eurų, o apie 63 tūkst. yra mociuojami pensijomis nuo 550 iki beveik 600 eurų.
| Pensijos dydis, € | Gavėjų skaičius |
|---|---|
| 250-270 | 22 |
| 270-290 | 404 |
| 290-320 | 4,600 |
| 320-350 | ~16,000 |
| 350-380 | ~30,000 |
| 380-410 | 33,300 |
| 410-450 | 44,500 |
| 450-500 | ~60,000 |
| 550-596,12 | ~63,000 |
Įdomu, kad yra ir patys didžiausių pensijų gavėjai: beveik 46,3 tūkst. gyventojų gauna 1000 eurų ir didesnes pensijas, jų vidutinis darbo stažas - 44,87 metų. Dar 5,6 tūkst. žmonių gauna 1500 eurų ir didesnes pensijas, o 410 asmenų - 2000 ir daugiau eurų. Šių aukštų pensijų gavėjų vidutinis stažas yra ypač ilgas - apie 52 metus. Vyrai dominuoja aukštų pensijų grupėje, sudarydami nuo 60 iki 80 procentų, o moterys atitinkamai 20-40 procentų.
Vidutinė pensija ir jos santykis su atlyginimu
Pagal Eurostat ir „Sodros“ duomenis, 2024 metų balandį vidutinė neto pensija Lietuvoje siekė 480 eurų, tuo tarpu vidutinis neto darbo užmokestis - apie 1 300 eurų. Tai reiškia, jog pensijos dydis atitinka tik 37 proc. neto atlyginimo. Tokia situacija apsunkina senjorų orų pragyvenimą, ypač atsižvelgiant į augančias būsto, maisto ir kitų būtinųjų prekių kainas.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumas Lietuvoje: dabartis ir ateitis
Struktūrinės problemos, tokios kaip mažos pensijos ir žema pensijų pakeitimo norma, nėriasi iš valstybės biudžeto lėšų stokos. Lietuva valstybinėms pensijoms skiria apie 7 proc. BVP, tuo tarpu ES vidurkis - 10,4 proc. Europos Sąjungoje vidutinė pensijų pakeitimo norma yra apie 61 proc., bet Lietuvoje ji siekia vos 38 proc.
Dėl šių priežasčių pensijos nėra pakankamai aukštos, kad senjorai gyventų oriai, nors ir pastebimas vidutinių pensijų dydžio augimas - prognozuojama, kad 2025 metais vidutinė metinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 673 eurus, o turint būtinąjį stažą - 721 eurą. Tai ženklus 12,2 proc. ir 12,7 proc. padidėjimas palyginti su 2024 metais.
Pokyčiai ir indeksavimai
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte 2025 metams numatomi reikšmingi pensijų pokyčiai. Pasiūlytas pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,1063, bazinės pensijos dydis - 298,45 euro, o papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimas - 1,014. Tikimasi, kad 2025 metais pensijos augs vidutiniškai apie 12,7 proc., o pensijų biudžetas sieks beveik 6,155 mlrd. eurų, t. y. 693,7 mln. eurų daugiau nei 2024 metais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas pažymi, kad „Sodros“ rezultatas bus teigiamas, o rezervinis fondas nuosekliai didės. Šiais metais planuojama užbaigti 55 proc. santykį tarp rezervinio fondo ir metinio biudžeto, o kitais metais - padidinti iki 60 proc.
Vidutinio gyvenimo lygio iššūkis senjorams
Apie 44 proc. pensininkų gauna mažesnes už vidutinę pensiją, kuri dažnai siekia mažiau nei 500 eurų. Tai rodo, kad daugeliui senjorų išlaikyti orų gyvenimą yra sudėtinga, ypač kai pagrindinės gyvenimo išlaidos augo iki 45,8 proc. viso biudžeto 2023 metais, palyginti su 36 proc. anksčiau.
Taip pat skaitykite: Vidutinis darbo užmokestis atleidimo atveju
Būtinųjų reikmių, tokių kaip būsto, maisto ir kitų paslaugų išlaidos, dalis senjorų biudžete labai padidėjo, todėl net ir augančios pensijos dažnai nekompensuoja šių kaštų augimo.
Lietuvos pensijų sistemos struktūrinės problemos
Lietuvos pensijų sistema daugiausia paremta einamųjų mokėjimų modeliu - dabartinių dirbančiųjų įmokos finansuoja išmokas esamiems pensininkams, todėl pensijų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo socialinio draudimo įmokų sumos ir įgyto stažo. Tačiau savarankiškas kaupimas senatvei šalyje yra nepakankamas.
Valdžios sektoriaus biudžeto dalis, skiriama senatvės pensijoms, palyginti su BVP, yra trečia mažiausia visoje Europos Sąjungoje. Dėlto Lietuvoje nėra pakankamai motyvacijos didinti socialinio draudimo įmokų sumas, o šešėlinė ekonomika ir atlyginimų „vokeliuose“ sistema dar labiau smukdo pensijų sistemos efektyvumą.
Šiaulių banko ekonomistės I. Genytės-Pikčienės teigimu, daugiapakopė pensijų sistema būtų geresnė ir atsparesnė demografiniams bei ekonominiams svyravimams. Tai leistų stabilizuoti pensijų išmokų šaltinius ir kartu paskatintų didesnį kaupimą savarankiškai.
Prognozės ir ateities perspektyvos
Prognozuojama, kad 2025 metais senatvės pensininkų skaičius padidės iki 629 tūkst. asmenų, o vidutinė pensija, turint būtinąjį stažą, sieks apie 721 eurą. Šis pokytis atspindi spartų pensijų indeksavimą ir didėjančias pensijų išmokas, tačiau vis dar toli nuo vidutinių darbo užmokesčių, kurie praėjusiais metais siekė apie 1 432 eurus.
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmo paliestiems
Taip pat svarbu paminėti, kad pensijų gaunančiųjų dydis priklauso nuo įvairių socialinių ir ekonominių faktorių, įskaitant darbo stažą, sumokėtas socialinio draudimo įmokas ir netgi pensijos mokėjimo atidėjimą, kas leidžia kai kuriems gyventojams pasididinti savo išmokas apie 8-40 proc.
Nors didžiajai senjorų daliai kyla sunkumų pasiekti aukštesnį pragyvenimo lygį, vis dar yra grupė asmenų, kurių pensijos viršija vidutinį darbo užmokestį, tačiau tokių pensijų procentas yra nedidelis.