Vidutinis nedarbingumo lygis Lietuvoje: tendencijos ir prognozės

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pažvelkime į pagrindines tendencijas ir lūkesčius Lietuvos darbo rinkoje.

Ekonominis aktyvumas ir užimtumas

Ekonominiu požiūriu darbo jėgą sudaro užimtieji gyventojai ir bedarbiai. Užimtųjų skaičius Lietuvoje didėjo tiek 2021 m., tiek 2022 m. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvoje 15-74 metų amžiaus gyventojų struktūra pagal ekonominį aktyvumą atrodė taip:

  • Užimti gyventojai - 66,16 proc.
  • Bedarbiai - 4,17 proc.
  • Neaktyvūs gyventojai (potenciali darbo jėga: asmenys, aktyviai ieškantys darbo, bet negalintys per dvi savaites pradėti dirbti ir asmenys, galintys per dvi savaites pradėti dirbti, tačiau aktyviai neieškantys darbo; kiti ekonomiškai neaktyvūs asmenys) - 29,66 proc.

Užimtų gyventojų kontekste didžiąją dalį sudarė moterys (51,15 proc.), o bedarbių - vyrai (52,86 proc.). Moterų dominavimas užimtų gyventojų kategorijoje yra įprastas reiškinys Lietuvoje, tiriant 2013-2022 m. laikotarpį. Tik 2020 m. ir 2021 m. pastebėta priešingo pobūdžio tendencija. O vyrų dominavimas bedarbių kategorijoje taip pat yra įprastas reiškinys, tiriant 2013-2022 m.

2022 m. sąlyginai didžiausias 15 metų ir vyresnių gyventojų Lietuvoje ekonominio aktyvumo lygis buvo užfiksuotas 30-34 metų amžiaus grupėje ir sudarė 88,2 proc., o mažiausias - 65 metų ir vyresnių (11,7 proc.). Tokio pobūdžio tendencija yra logiška: 30-34 metų asmenys darbo rinkoje didžiąja dalimi jau yra įgiję atitinkamą išsilavinimą ir gebantys save pilnavertiškai realizuoti darbo rinkoje.

Žvelgiant į europinį kontekstą pastebima, kad 2022 m. Lietuvoje 15-64 metų darbo jėgos aktyvumo lygis (78,6 proc.) buvo aukštesnis nei ES vidurkis (74,5 proc.). Kita vertus, jis buvo mažesnis nei tokių valstybių kaip Nyderlandai (84,7 proc.), Švedija (83,5 proc.), Estija (81,2 proc.), Danija (80,4 proc.), Malta (80,0 proc.), Suomija (79,8 proc.) ir Vokietija (79,4 proc.).

Taip pat skaitykite: Vidutinis darbo užmokestis atleidimo atveju

Nedarbo lygis ES šalyse

Lyčių skirtumai darbo rinkoje

Išsiaiškinta, kad 2022 m. Lietuvoje struktūriškai moterys dominavo viešajame sektoriuje (moterys: 255,3 tūkst.; vyrai: 122,5 tūkst.), dažniau dirbo visą (moterys: 661,6 tūkst.; vyrai: 661 tūkst.) ir ne visą darbo laiką (moterys: 64,7 tūkst.; vyrai: 33,6 tūkst.) bei dažniau buvo samdomomis darbuotojomis (moterys: 651,8 tūkst.; vyrai: 595,5 tūkst.), lyginant su vyrais.

Žvelgiant į ekonominės veiklos rūšis, pastebima, kad 2022 m. Lietuvoje galima išskirti tris pagrindines vyrų dominavimo sritis: statybos (91,4 proc.), transporto ir saugojimo veikla (73,7 proc.), žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (65 proc.).

Nagrinėjant 2022 m. užimtuosius gyventojus Lietuvoje pagal profesijų grupes (neįskaityta ginkluotųjų pajėgų profesijų grupė), galima išskirti šiuos pagrindinius akcentus lyties aspektu. Vyrai dominavo šiose kategorijose: įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai (84,3 proc.), kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai (77,3 proc.) bei kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai (61,8 proc.).

Akivaizdu, kad yra pastebimi skirtumai lyties aspektu Lietuvos darbo rinkoje tiek pagal ekonominės veiklos rūšis, tiek pagal profesijų grupes. Ir tai savaime nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog kiekvienas darbo rinkos dalyvis realizuoja save toje srityje, kurioje jaučiasi geriausiai ir kurioje yra geriausias specialistas profesiniu atžvilgiu.

Nedarbo lygis ir prognozės

Išsiaiškinta, kad 2022 m. Lietuvoje nedarbo lygis buvo 5,9 proc. - tai rodo mažėjimą lyginant su 2020-aisiais, kai jis buvo pasiekęs 8,5 proc. Žvelgiant į amžiaus grupes, logiška, kad didžiausias nedarbo lygis buvo užfiksuotas 15-24 metų amžiaus kategorijoje (11,8 proc.), o mažiausias - tarp 30-34 m. amžiaus asmenų (4,3 proc.).

Taip pat skaitykite: Pagalba autizmo paliestiems

Nagrinėjant penkis didžiausius Lietuvos miestus (Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį), verta išskirti Vilniaus miesto savivaldybę, kurioje 2022 m. buvo užfiksuotas mažiausias nedarbo lygis (3,4 proc.), o didžiausias - Panevėžio miesto savivaldybėje (6,7 proc.).

Europiniame kontekste matome, kad 15-74 m. amžiaus kategorijoje 2022 m. Lietuva buvo sąlyginai geresnėje pozicijoje nei vidutiniškai ES. Lietuvoje 2022 m. vidutinis metinis nedarbo lygis buvo lygus 6 proc., o ES - 6,2 proc.

2022 m. vidutinis metinis nedarbo lygis Lietuvoje buvo 5,9 proc. Šiais metais prognozuojama, kad jis gali siekti nuo 6,7 proc. (Lietuvos bankas) iki 6,9 proc. (Finansų ministerija). Kitais metais situacija darbo rinkoje turėtų išlikti panaši, kaip ir 2023 m.: vidutinis metinis nedarbo lygis Lietuvoje galėtų būti nuo 6,5 proc. (Lietuvos bankas) iki 6,6 proc. (Finansų ministerija).

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.

Remiantis Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, vyrų nedarbo lygis pernai sudarė 7,7 proc., moterų - 6,4 proc. (2023 m. - atitinkamai 7,3 ir 6,4 proc.). Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2024 m. sudarė 16,2 proc. ir buvo 2,4 proc. punkto didesnis nei 2023 m. Ilgalaikio nedarbo lygis per metus nepasikeitė ir 2024 m. sudarė 2,3 proc.

Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugytojų amžiaus tendencijos

Tuo metu 2024-ųjų ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,5 proc. ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 0,3 proc. punkto. Vyrų nedarbo lygis sudarė 7,4 proc., moterų - 5,6 proc. ir nuo trečiojo ketvirčio sumažėjo atitinkamai po 0,3 proc. punkto. Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis sudarė 13,1 proc. ir per ketvirtį sumažėjo 6,5 proc. punkto.

Minėtą 2024-ųjų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 102 tūkst. bedarbių arba 6,3 tūkst. mažiau nei trečiąjį ketvirtį. Ilgalaikių bedarbių skaičius per ketvirtį padidėjo 8,1 tūkst. ir buvo 43,4 tūkst., 15-24 metų amžiaus bedarbių buvo 12,6 tūkst.

2024 m. ketvirtąjį ketvirtį dirbo 1 mln. 468,7 tūkst. gyventojų, jų skaičius, palyginti su 2024 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 12,9 tūkst.

15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 73,9 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 0,3 proc. punkto.

Šios amžiaus grupės vyrų užimtumo lygis buvo 0,1 proc. punkto didesnis nei moterų užimtumo lygis (atitinkamai 73,9 ir 73,8 proc.). 55-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį nepasikeitė ir sudarė 69 proc. Jaunimo (15-24 metų amžiaus) užimtumo lygis sudarė 29,9 proc. ir per ketvirtį sumažėjo 3,1 proc.

Tyrimas atliktas taikant imčių metodą. Vidutiniškai per ketvirtį 2023 m. apklausta 10,4 tūkst. Pavyzdžiui, tyrimo duomenimis, nedarbo lygis paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo 7,4 proc., nors oficiali Valstybinės duomenų agentūros pateikiama išankstinė statistika rodo 6,3 proc. „Tiesiogiai skirtingų šaltinių duomenų lyginti negalima, tačiau duomenys parodo tendencijas“, - paaiškino R.

2023 m. nedarbo lygis sudarė 6,8 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto didesnis nei 2022 m. Vyrų nedarbo lygis sudarė 7,3 proc., moterų - 6,4 proc. (2022 m. - atitinkamai 6,4 ir 5,5 proc.). Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2023 m. sudarė 13,8 proc. ir buvo 2 procentiniais punktais didesnis nei 2022 m. Ilgalaikio nedarbo lygis per metus nepasikeitė ir 2023 m. Nedarbo lygis 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 7,4 proc. ir, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 1,2 procentinio punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra.

Oficiali Valstybinės duomenų agentūros statistika, išankstiniais duomenimis, fiksuoja, kad ypač mažai aktyvūs darbo rinkoje yra jauni vyrai. Tarp 15-24 metų jaunuolių šis rodiklis praėjusį gruodį siekė net 19,6 proc.

Gyventojų tyrimas rodo, kad 2023 m. buvo 105,5 tūkst. 15-74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15-24 metų amžiaus - 13,5 tūkst. Per metus bedarbių skaičius padidėjo 16,2 tūkst., iš jų 15-24 metų amžiaus - 2 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 35,1 tūkst., arba 33,3 proc. visų bedarbių, - tai 0,1 tūkst.

2023 m. dirbo 1 mln. 441,1 tūkst. gyventojų, arba 20,3 tūkst. daugiau nei 2022 m. Pernai dirbo 84,3 tūkst. jaunų (15-24 metų amžiaus) gyventojų, arba 2,1 tūkst. 2023 m. buvo 904,3 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (59,4 proc.) - senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai, 16,5 proc.

Migracijos departamento duomenimis, praėjusių metų spalio pradžioje Lietuvoje gyveno kiek daugiau nei 208 tūkst. iš įvairių užsienio šalių atvykusių asmenų. Praėjusiais metais pirmą kartą imigrantų skaičius Lietuvoje perkopė 200 tūkst ribą. Lietuvoje oficialiai šiuo metu dirba apie 130 tūkst. užsienio šalių piliečių.

Lyginant su praėjusių metų duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, atvykstančių į šalį, skaičius kilo dešimtadaliu. Lietuvos įmonės nuolat priima kitataučius vadovų ar specialistų pareigoms eiti. „Žinoma, turime daugybę užsieniečių, dirbančių vairuotojais, tačiau organizacijos administracija taip pat atvira iš svetur atvykusiems darbuotojams. Šiuo metu darbuojasi kolegos iš Ukrainos, Indijos, Turkijos, Izraelio ir net Nigerijos. Jie užima įvairias pareigas - transporto bei pardavimų vadybininkų, autoelektrikų-šaltkalvių, reisų dokumentų specialistų“, - sako R. Anot jos, svarbiausias dalykas atvykus į svetimą šalį - būstas. Daliai kitataučių darbuotojų įmonė nėra pirma darbovietė Lietuvoje, todėl jų integracija įprastai būna sklandesnė.

Nors didžioji dauguma užsieniečių Lietuvoje gyvenimui ir darbui renkasi sostinę, tačiau Klaipėda taip pat aktyviai siekia konkuruoti ir rodo savo pranašumus. Vienas patogiausių pasirinkimų užsieniečiams, kurie dar neturi darbo pasiūlymo ir nori pradėti kurti gyvenimą mūsų šalyje, - Klaipėda. „Užsieniečiai turi galimybę konsultuotis su Užimtumo tarnybos specialistais. Jie suteikia informaciją apie laisvas darbo vietas, kokių dokumentų reikia, net padeda paruošti gyvenimo aprašymą. Užsienio piliečių koncentracija Klaipėdos darbovietėse sparčiai keičiasi.

„Tačiau Lietuva sparčiai vystosi, tapome lygiaverte Vakarų Europos dalimi, galinčia konkuruoti darbo sąlygomis, galinčia pasiūlyti inovatyvią darbo aplinką, augimo ir tobulėjimo galimybes, todėl vis daugiau užsieniečių renkasi mūsų šalį.

„Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinio atlyginimo „į rankas“ metinis augimas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 7,5 proc., o prieš mokesčius - 8,1 proc. Tokios tendencijos padeda Lietuvai išlikti viena sparčiausiais pajamų augimo tempais pasižyminčių ES valstybių“, - sako vyriausioji „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad bendras vaizdas nėra toks vienareikšmis. Aukštesnis nedarbo lygis, po pandemijos užsilikusi didesnė jaunimo bedarbystė, vangi samda ir lėčiau kuriamos naujos darbo vietos rodo, jog ekonomikoje yra problemų.

Pasak ekonomistės, didelę įtaką atlyginimų augimui turėjo politiniai sprendimai. Nuo metų pradžios net 12 proc. padidinta minimali mėnesinė alga (MMA). „MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad jo kilstelėjimas paskatina persiderėti atlygį ir tam tikras kvalifikacijas įgijusius specialistus. MMA kilstelėjimo poveikis nuvilnija ir paveikia vidurkius“, - aiškina I. Genytė-Pikčienė.

Viešasis sektorius augo greičiau, bet ne visur vienodai

„Sodros“ duomenys rodo, kad sparčiau nei vidutiniškai atlyginimai augo viešajame sektoriuje. Sveikatos sektoriuje vidutinis atlyginimas per metus kilo 11,6 proc., gydytojų specialistų - 12,1 proc., švietimo darbuotojų - 9,9 proc. Be to, dirbančiųjų skaičius viešajame sektoriuje per metus išaugo 2,4 proc.

Gyventojų perkamoji galia taip pat stiprėjo. Nors infliacija šiemet išlieka aukšta, atlyginimų augimas ją lenkė. „Aukštesnę infliaciją Lietuvoje lemia nuo metų pradžios kilstelėti akcizai, įvesta CO₂ dedamoji degalams, sparčiai kylančios paslaugų kainos ir brangstantys maisto produktai. Nepaisant to, realios vidutinės darbo pajamos ir toliau augo“, - sako I. Genytė-Pikčienė.

Daug moka, bet žmonių mažėja

Paradoksalu, bet būtent ten, kur atlyginimai kilo sparčiausiai, darbuotojų mažėjo. Transporto ir sandėliavimo sektoriuje atlyginimai augo 14,4 proc., statybose - 13 proc., prekyboje - 11,4 proc., apdirbamojoje pramonėje - 10 proc.

„Sparčiai kylant MMA ir darbo kaštams, darbui imlios įmonės susiduria su konkurencingumo iššūkiais. Vyksta efektyvumo ir produktyvumo paieškos, transformacijos procesai. Didėja paskatos investuoti į automatizacijos ir robotizacijos sprendimus“, - aiškina ekonomistė.

Pasak jos, kai kurios lengvosios pramonės, maitinimo ar apgyvendinimo sektoriaus įmonės atsidūrė sudėtingoje situacijoje - tarp augančių kaštų, vangios paklausos ir aršios konkurencijos. Tai jau atsispindi bankrotais ir atleidimais. Trečiąjį ketvirtį apdraustųjų šiuose sektoriuose buvo 1,2 proc. mažiau nei prieš metus. Nerimą esą kelia ir tai, kad traukiasi aukštos pridėtinės vertės sektoriai - finansų, draudimo, informacijos ir ryšių srityse apdraustųjų per metus sumažėjo 2,3 proc.

I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad dalis verslų su sunkumais susiduria jau ne vienerius metus. „Kai kurios įmonės, veikiančios darbui imliose lengvosios pramonės, maitinimo ar apgyvendinimo srityse, jau kurį laiką yra strigusios tarp tokių girnapusių, kaip pasikeitusi vartotojų elgsena, vangi paklausa, itin spartus darbo kaštų augimas ir nuolatinė konkurencija“, - sako ji.

Šioms pramonės šakoms - opiausia problema

Pasak ekonomistės, ši situacija ypač opi eksportuojančioms žemesnės pridėtinės vertės pramonės šakoms. Lietuvos eksportuotojus vis dažniau išstumia geresnę sąnaudų struktūrą turintys trečiųjų šalių gamintojai, o darbo rinka šiuos procesus sugeria įmonių bankrotų ir masinių atleidimų pavidalu.

„Nors darbui imlūs sektoriai pasižymėjo itin sparčiu atlyginimų augimu, apdraustųjų skaičius juose mažėjo - trečiąjį ketvirtį jis buvo 1,2 proc. mažesnis nei prieš metus“, - pabrėžia I. Genytė-Pikčienė. Nerimą, pasak jos, kelia ir aukštos pridėtinės vertės sektoriai - finansų ir draudimo bei informacijos ir ryšių veiklose apdraustųjų per metus sumažėjo 2,3 proc. Be to, informacinių technologijų srityje šiemet fiksuojamas kukliausias atlyginimų augimas per pastarąjį dešimtmetį.

Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad robotizacija, skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas padeda įmonėms didinti našumą, tačiau kartu gali apsunkinti karjeros pradžią jauniems žmonėms. „Paprastesnes rutinines ir pagalbines funkcijas atliekančius, karjeras pradedančius darbuotojus vis lengviau pakeisti dirbtinio intelekto įrankiais“, - sako ji, pabrėždama, kad tokios tendencijos ypač neramina stebint aukštesnius jaunimo nedarbo rodiklius.

Vertindama ateinančius metus, I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad atlyginimų augimas Lietuvoje išliks spartus - „Artea“ banko skaičiavimais, 2026 metais vidutinis darbo užmokestis gali augti iki 8 proc. „Energijos atlyginimų augimui įlies ir 11 proc. pakelta minimali mėnesinė alga - nuo sausio 1 d. ji turėtų siekti 1153 eurus „ant popieriaus“, arba 836 eurus „į rankas“, - priduria ekonomistė.

Anot jos, kad šalies ekonomika vystytųsi tvariai ir neįstrigtų „vidutinių pajamų spąstuose“, atlyginimai gali kilti tik tiek, kiek didėja produktyvumas.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė sako, kad 2026-ieji žada būti dar sunkesni. „Maitinimo sektorius tikrai išgyvena labai sudėtingai. Po pandemijos prasidėjo karas. Po karo pakeltas buvo PVM iki 21 proc. Tai turime praktiškai aukščiausią PVM Europoje maitinimo sektoriui“, - sako ji.

Pasak pašnekovės, dabar dar prie visų sunkumų verslui prisideda ir didėjanti MMA. „Vėl smogs dar viena banga, nes ir taip produktų kaštai auga, darbuotojų sudėtinga susirasti. Suprantame, kad reikia kelti atlyginimus ir čia ne klausimas, bet klausimas - kiek kelti“, - pabrėžia E. Šiškauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad MMA didinimas sukelia grandininę reakciją - didesnių algų ima prašyti ir tie darbuotojai, kurie gauna daugiau nei minimumą.

E. Šiškauskienė pabrėžia, kad nerimą kelia ne tik maitinimo, bet ir apgyvendinimo sektorius, kuris iki šiol laikėsi gana stabiliai. Pasak jos, net ir padidinus PVM nuo 9 iki 12 proc., užimtumai ilgą laiką buvo geri, tačiau dabar situacija keičiasi - jau matomi pirmieji neigiami signalai.

„Dabar vėlgi su nerimu stebime tą balionų skraidymą ir visą ataką. Matome, kaip keičiasi žmonių rezervacijos. Niekas nenori rizikuoti, ypač šventiniu laikotarpiu. Labai gaila, nes Vilnius yra Europos Kalėdų sostinė, tad tas labai kelia nerimą“, - sako ji.

Asociacijos vadovė atkreipia dėmesį, kad verslams spaudimą didina ne tik augantys darbo užmokesčio kaštai, bet ir senos problemos. „Valdžia kažkaip nenori pasižiūrėti ir atkreipti dėmesio. Užsidaro labai daug restoranų, auga šešėlis, nes tokią naštą mokesčių tikrai pakelti nėra įmanoma, ypač tiems, kurie dar turi skolų nuo COVID-19 laikotarpio“, - tvirtina E. Šiškauskienė.

Grožio sektorius: kainos kyla ne iš gero gyvenimo

Kirpėjų ir grožio asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sako, kad kainų kilimas grožio sektoriuje dažniausiai vyksta natūraliai, o ne sąmoningai ar iš anksto suplanuotai. „Kainos, ko gero, kils pačios savaime. Brangsta visos priemonės, medžiagos, patarnavimų kainos. Ne mes tai sugalvojome ir ne mes tam turėjome įtakos“, - sako ji.

Pasak asociacijos vadovės, kol kas grožio sektorius neplanuoja nuo sausio kelti kainų. Tačiau jos gali augti automatiškai, jei ir toliau brangs priemonės bei paslaugos. „Mes tikrai niekada to nedarome specialiai, kad pavaidintume, jog esame labai kieti ir išvaikyti paskutinius klientus. Tiesiog išeina taip, kad negali dirbti iš kišenės. Turi išsilaikyti patalpas ir galų gale užsidirbti algą“, - aiškina J. Mačiulienė.

tags: #kos #yra #vidutinis #nedarbingumas #lietuvoje