Vaikų globa Lietuvoje turi gilias istorines tradicijas, siekiančias XVIII amžių. Šiandien, Lietuva, kaip ir kitos šalys, susiduria su iššūkiais užtikrinant tinkamą globą vaikams, netekusiems tėvų globos, ypač kai jie sulaukia pilnametystės. Šiame straipsnyje aptariamos našlaičių teisės Lietuvoje, kai jie sulaukia 18 metų, su pagrindiniu dėmesiu į globos namų kontekstą.
Lietuvos regionų žemėlapis
Vaikų globos istorija Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos Lietuvoje pradėtos kurti dar XVII-XVIII amžiuje. Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. jos iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vienuolės prižiūrėjo apie 400 vaikų. XIX a. steigėsi labdaros draugijos, kurios rūpinosi beglobiais vaikais Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kituose miestuose. 1918-1940 m. vaikų globos institucijas daugiausia išlaikė bažnytinės labdaros organizacijos. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, labdaros organizacijų veikla nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. 1949 m. Lietuvoje veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų.
Utenos vaikų globos namų istorija siekia prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai dvaro patalpose veikė našlaičių prieglauda. Pokario metais, 1947 m., Jasonių dvare įsikūrė 2-ji vaikų namai, kuriuose gyveno 25 ikimokyklinio amžiaus vaikai. 1991 m. vaikų globos namai persikėlė į naujas patalpas Atkočiškio kaime, šalia Utenos.
Šiaulių vaikų globos namai "Šaltinis" reorganizuoti 2019 m., sujungiant Kūdikių namus ir vaikų globos namus "Šaltinis". 2024 m. gruodžio mėn. buvusiame sutrikusio vystymosi kūdikių namų pastate atidarytas modernus specializuotų slaugos ir globos namų bei dienos užimtumo centras intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turintiems žmonėms kompleksas.
Taip pat skaitykite: Istoriniai aspektai: Mažeikių globos namai
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje
Nuo 2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva vykdoma Institucinės globos pertvarka. Tai jau trečia savivaldybė nuo apskričių panaikinimo 2010 m., perėmusi nacionalinio lygmens instituciją ir prisiėmusi atsakomybę už savo bendruomenės vaikus. 2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Našlaičių teisės sulaukus pilnametystės
Sulaukus 18 metų, našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys, gyvenantys globos namuose, susiduria su naujais iššūkiais. Jų teisinis statusas pasikeičia, o valstybės parama ir globa dažnai sumažėja arba nutrūksta. Tačiau Lietuvoje yra numatytos tam tikros priemonės, skirtos padėti šiems jaunuoliams pereiti į savarankišką gyvenimą.
Parama įsidarbinant ir įsidarbinus
Valstybė teikia paramą našlaičiams ir be tėvų globos likusiems asmenims įsidarbinant. Tai gali būti konsultacijos, profesinis orientavimas, mokymai ir kita pagalba, siekiant padidinti jų konkurencingumą darbo rinkoje. Įsidarbinus, gali būti teikiamos subsidijos darbdaviams, įdarbinusiems šios kategorijos asmenis.
Socialinė parama ir būstas
Sulaukus 18 metų, našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys gali pretenduoti į socialinę paramą, įskaitant pašalpas, kompensacijas ir kitas išmokas. Taip pat, jie turi teisę į socialinį būstą, jei atitinka nustatytus kriterijus. Socialinis būstas suteikia galimybę turėti nuolatinę gyvenamąją vietą už prieinamą kainą.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Parama studijuojant
Našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys turi teisę į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Taip pat, jiems gali būti teikiamos stipendijos ir kita finansinė parama studijų metu.
Individualus planas ir socialinis darbas
Prieš sulaukiant 18 metų, kiekvienam globos namuose gyvenančiam jaunuoliui turėtų būti sudarytas individualus planas, kuriame numatytos priemonės, padėsiančios jam pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Socialiniai darbuotojai turėtų teikti nuolatinę pagalbą ir konsultacijas, padedant spręsti iškylančius sunkumus ir adaptuotis naujoje situacijoje.
Socialinių paslaugų apmokėjimo tvarka
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-378, 2024-12-20, patvirtintas naujas mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas. Šis aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Vilniaus rajono savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
Sutartys, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialinės globos paslaugas, pasirašomos socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių, įsipareigojusio mokėti už teikiamas asmeniui socialines paslaugas) ar jo globėjo (rūpintojo), socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens.
Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa
Bendrosios socialinės paslaugos
Bendrosios paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos ir kt.
Socialinė priežiūra
Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba. Socialinė priežiūra teikiama socialinių paslaugų įstaigose ar asmens namuose. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui (šeimai) yra 20 procentų asmens (šeimos) pajamų. Savivaldybė, gavusi socialinės paslaugos gavėjo prašymą raštu, esant objektyvioms priežastims, gali atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas.
Pagalba pinigais
Vilniaus rajono savivaldybė teikia pagalbą pinigais:
- vaikus globojančioms šeimoms (asmenims) ir šeimynoms, kurių globojamiems vaikams Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa (rūpyba), o nuolatinė globa (rūpyba) iki 2018 m. birželio 30 d. nustatyta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus teikimu, nuo 2018 metų liepos 1 d.;
- asmenims (šeimoms), kuriems nustatytas bendrųjų socialinių paslaugų ir (ar) socialinės priežiūros poreikis, tačiau nėra galimybės šių paslaugų teikti.
Pagalbos pinigai gali būti skiriami gyvenamąją vietą Vilniaus rajono savivaldybėje deklaravusiems asmenims (šeimoms).
Dienos socialinė globa
Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Esant objektyvioms priežastims arba atsitikus nelaimei, dėl kurios asmuo (šeima) turėjo papildomų išlaidų, paslaugos gavėjai gali būti atleidžiami nuo mokėjimo už dienos socialinę globą arba šis mokėjimas gali būti sumažintas.
Trumpalaikė socialinė globa
Suaugusio asmens ir vaiko su negalia mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą (kai šios paslaugos teikiamos institucijoje iki 5 parų (darbo dienomis) per savaitę, neterminuotai) dydis yra 60 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
Suaugusio asmens ir vaiko su negalia mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą (kai šios paslaugos teikiamos institucijoje kiekvieną dieną ne mažiau kaip 12 valandų per parą, iki 6 mėnesių per metus) dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos Socialinės globos skyrimo komisijos siūlymu, trumpalaikės socialinės globos paslaugos 30 kalendorinių dienų jam gali būti teikiamos nemokamai.
Ilgalaikė socialinė globa
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį yra 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turimo turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir yra 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Asmeniui, Savivaldybei perdavusiam, o Savivaldybei atskiru Tarybos sprendimu priėmus jo nuosavybės teise priklausantį būstą, mokėjimo už socialinę globą dydis nustatomas apskaičiavus tik jo gaunamų pajamų dalį, neatsižvelgus į asmens turimą turtą.
Finansinių galimybių vertinimas
Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.
Pinigų panaudojimo skaidrumo klausimai
Kelios vaikais besirūpinančios institucijos nesutaria, ar globėjai gali naudoti našlaičio pensiją. Akivaizdu, kad tai galėtų nuspręsti tik teismas. Savo asmeninės banko sąskaitos išrašą peržiūrėjęs Vaidas Radzevičius pamatė, kad iš jos paimtos didelės pinigų sumos, sukauptos iš našlaičiui valstybės skirtos pensijos. Pinigai pateko į globos įstaigą, kuri pinigus naudojo savo reikmėms.
Pagal banko išrašą matyti, kad jo globėjas - viešoji įstaiga „Vaiko užuovėja" - savo sąskaitą iš jo banko sąskaitos papildė nemenkomis sumoms - nuo 9600, 3000 iki 700 litų. Vaikinas paskaičiavo, kad per kelis metus susidarė apie 15 000 litų suma, verčiant eurais - iki 5000. Tai našlaičiui (ir tikriausiai ne tik jam) - didžiuliai pinigai.
Šiuo metu globos įstaigai laikinai vadovaujanti socialinė darbuotoja Ingrida Butkevičiūtė tvirtino panašiai. „Mes naudojame tuos vaiko pinigus. Jie priskiriami prie valstybės remiamų. Pinigai ateina į globojamų vaikų sąskaitas, ir mes tuos pinigus imame. Globos namai yra oficialus globėjas ir už tas lėšas atsako. Tos lėšos yra naudojamos pačių vaikų reikmėms", - sakė I. Butkevičiūtė. Šie pinigai, pasak įstaigos vadovės, naudojami pagal nustatytą įstaigos vidaus tvarką ir tai daroma jau daug metų.
Biržų rajono savivaldybės kontrolierė Žaneta Eriksonienė tikrino savivaldybės skirtų lėšų įstaigai panaudojimo teisėtumą. Pažeidimų dėl šios lėšų dalies nenustatyta. Kontrolierė sakė girdėjusi visokių kalbų apie panaudojamas lėšas iš vaiko sąskaitų, tačiau tikrinti pagal įstatymą galėjo tik savivaldybės duoto finansavimo panaudojimo teisėtumą. „Jei tas vaikas pilnametis ir neįsivaizduoja, kokiu pagrindu jo pinigėliai paimti, jam reikėtų kreiptis į teisėsaugą", - svarstė Ž. Eriksonienė.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Bluzmienė mano kategoriškai priešingai. Ji kalbėjo apie globėjo galimybes panaudoti globotinio našlaičio pensijos lėšas. „Jei vaikui yra nustatyta institucinė globa vaikų globos namuose, tada pastarieji į asmeninę vaiko sąskaitą banke perveda gaunamas lėšas, kurias panaudoja tik vaiko interesams įstatymų nustatyta tvarka, savo reikmėms globos namai šių lėšų naudoti negali", - teigia E. Bluzmienė.
Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM Įstaigų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Petruškevičienė teigia: "Nėra imperatyvios teisės aktų nuostatos, kam konkrečiai turi būti panaudojamos našlaičio pensijos lėšos, tačiau manytina, kad išlaidų už komunalines paslaugas padengimas nėra prioritetinis vaiko interesas, todėl jos neturėtų būti padengiamos iš našlaičio pensijos".
Iššūkiai ir perspektyvos
Nepaisant teisinio reguliavimo ir valstybės paramos, našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys, sulaukę 18 metų, susiduria su įvairiais iššūkiais. Tai gali būti psichologinės problemos, socialinė atskirtis, sunkumai įsidarbinant ir integruojantis į visuomenę.
Lentelė: Socialinės paramos rūšys našlaičiams Lietuvoje
| Paramos rūšis | Aprašymas |
|---|---|
| Parama įsidarbinant | Konsultacijos, profesinis orientavimas, mokymai, subsidijos darbdaviams. |
| Socialinė parama | Pašalpos, kompensacijos, socialinis būstas. |
| Parama studijuojant | Valstybės finansuojamos studijų vietos, stipendijos. |
| Individualus planas | Priemonės, padedančios pasiruošti savarankiškam gyvenimui. |