Lietuvos slaugytojų bendruomenė sensta kartu su visa Lietuva. Dažnai jau dirbančius slaugytojus laikome duotybe, nekintančia konstanta, nors dažnai net nesusimąstome, jog slaugytojų bendruomenė sensta kartu su visa Lietuva. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didelė slaugytojų dalis Europoje artėja prie pensinio amžiaus.
Žvilgtelėjus giliau, pamatytume, kad 27,8 proc. slaugytojų yra 45-54 metų amžiaus ir net 19,4 proc. - 55-64 metų. Lietuvos statistika atrodo panašiai, o tai reiškia, kad iki 2030 m. vien dėl senstančios visuomenės mes neteksime mažiausiai penktadalio slaugytojų.
Lietuvos medikų sąjūdis skaičiuoja, kad šiuo metu yra 2 527 slaugos specialistai, kuriems suėjo pensinis amžius - tai maždaug kas dešimtas. Per 5 metus šis skaičius išaugs dvigubai ir net daugiau - daugiau nei 6 tūkst. slaugos specialistų bus pensinio amžiaus. A. Gerliakienė taip pat pastebi, kad nėra paramos slaugą norintiems studijuoti jaunuoliams, jie dažniau yra iš rajonų ir mažiau pasiturinčių šeimų. „Daugiausia slaugytojos yra per 50 metų, jaunimas į slaugą neina. Tai - sunkus darbas, labai atsakingas, kartais net pavojingas dėl galimo smurtavimo. Taip pat slaugytojai patiria daug mobingo.
Pagrindiniai Iššūkiai ir Galimi Sprendimai
Verta pradėti nuo dalykų, kurie ne visada taip aiškiai matomi, ypač iš visuomenės pusės. Dar dažniau susidaro įspūdis, kad mažiausiai dedama pastangų išlaikyti praktikuojantį specialistą.
1. Emocinė Darbo Aplinka
Kalbu apie darbo aplinką - emocinį foną. Tenka konstatuoti, kad įžeidinėjimai, seksualinis priekabiavimas, žeminimas ir mobingas nėra retas palydovas slaugytojo darbe. Ir, kaip bebūtų paradoksalu, senas posakis „varnas varnui akies nekerta“ - čia negalioja, nes dažnu atveju slaugytojas slaugytojui yra didžiausias priešas ir konkurentas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
2. Darbo Krūviai Ir Jų Racionalizavimas
Teko ne kartą girdėti su pasididžiavimu pristatomus skaičius, jog Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 7,5 slaugytojai. Norėtųsi priminti, kad Lietuvoje gerokai trūksta slaugytojų padėjėjų, kad slaugytojai vis dažniau perima gydytojų funkcijas, o jų pačių funkcijų neperima niekas.
Visuomenės senėjimas ir poliligotumas lemia didesnį paslaugų poreikį ir lygiagrečiai augantį krūvį slaugytojams. Būtent didžiulis darbo krūvis dažnu atveju tampa slaugytojų pasitraukimo iš profesinio kelio priežastimi. Esame vos viena iš kelių Europos šalių, kur slaugytojai vis dar dirba 24 valandų budėjimais. Visų pirma, tokie budėjimai blogina emocinę ir fizinę būkles, visų antra, nuovargis tiesiogiai koreliuoja su paslaugų kokybe, tuo pačiu didėja klaidos tikimybė.
3. Darbo Užmokestis
Pagrindinė priežastis, viliojusi Lietuvos slaugytojus į užjūrio šalis, visada būdavo gerokai storesnė piniginė. Lietuvos slaugytojai uždirba mažiausiai Europoje - tai problema, į kurią neseniai atkreipė dėmesį socialdemokratai (LSDP). „Noriu atkreipti dėmesį, kad visi Lietuvos žmonės žinotų, kokia yra problema ir kaip dabartiniai valdantieji nesprendžia. Mūsų Lietuvos slaugytojai uždirba mažiausiai iš visų 27 ES valstybių, paskutinėje vietoje“, - taip paskutiniame LSDP tarybos posėdyje sakė partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Tiesa yra labai panaši - iš tiesų Lietuvos slaugytojų atlyginimai yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) reitingo gale. EBPO 2023 metų ataskaitoje lyginama slaugytojų perkamoji galia, tai yra, kiek iš tiesų slaugytojai gali sau leisti už gaunamą algą. Lietuvos slaugytojai gyvena keturis kartus vargingiau, nei dirbantys Liuksemburge. Tiesa, pandemija daug kur Europoje kilstelėjo sveikatos sektoriaus darbuotojų algas ir šiuo metu situacija gali būti kitokia nei 2018 metais.
Slaugytojai Lietuvoje 2023 m. vidutiniškai uždirbo apie 2 tūkst. eurų iki mokesčių, arba mažiau nei 1 300 eurų į rankas. Tai - perpus mažiau, nei uždirba gydytojai. Pasak O. Leiputės, slaugytojai bando ieškoti lengvesnio darbo, emigruoja, o nuo to kenčia valstybinės gydymo įstaigos. Daug medikų skundžiasi darbo krūviu, jis nėra reguliuojamas. Dalis slaugytojų bando ieškoti lengvesnio darbo, geriau apmokamas yra privatus sektorius, o jei kalbėtume apie viešąjį sektorių, slaugytojai mieliau pasirenka dirbti sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, kur nėra naktinių budėjimų, lengvesnis darbo grafikas.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Žinoma, neturime nė menkiausios galimybės pasiūlyti konkurencingą darbo užmokestį lyginant su Norvegija ar Šveicarija, bet artėjame prie Europos vidurkių. Efektyviausia yra lyginti gydytojo ir slaugytojo darbo užmokesčio santykį. Slaugytojų atlygis daugumoje Europos šalių sudaro nuo 40 proc. iki 60 proc. gydytojų darbo užmokesčio, 2023 m. duomenimis Lietuvoje vidutinis gydytojo darbo užmokestis siekė 4137 eurus neatskaičius mokesčių. Kaip ir čia statistika palanki mums, bet turime ir vieną vidinę riziką, tai vis brangesne šalimi tampanti Lietuva. Slaugytoją vilioja ne tik kitos šalys, bet ir kiti, pelningesni, sektoriai Lietuvoje.
4. Infrastruktūra Ir Darbo Sąlygos
Ketvirta dalis turėtų spręsti infrastruktūros problemas, kurios sukurtų slaugos procesui reikalingas komfortabilias ir ergonomiškas darbo sąlygas. Visų pirma, turėtume pradėti nuo priemonių: 21 a. ES šalyje negali trūkti elementarių priemonių, reikalingų tiesioginėms funkcijoms atlikti.
Privalome turėti pakankamai slaugos ir kitos modernios įrangos, kuri palengvintų slaugytojų kasdienybę. Privalome suteikti slaugytojams atitinkamas poilsio sąlygas. Investuoti į įstaigų renovaciją, juk švarioje ir šviesioje aplinkoje dirbti yra kur kas maloniau. Jau nekalbant apie darbo aprangą, kuria darbdavys privalo pasirūpinti.
Visos šios priemonės ne tik padėtų išlaikyti esamus slaugytojus, bet kurtų ir profesijos teigiamą reputaciją, o pagerintos sąlygos viliotų ir jaunuolius rinktis slaugytojo kelią. Deja, realybė tokia, kad gydymo įstaigos šiuo metu imtis visų šių priemonių savarankiškai neturi resursų (nei finansinių, nei žmogiškųjų), todėl yra būtinas politikų ir savivaldos įsitraukimas.
Atlyginimų Skirtumai ir Finansavimas
„Lietuva išsiskiria blogąja prasme, kalbant apie finansavimą sveikatos sistemai. Sveikatos apsaugos ministerija, sulaukusi kritikos jau anksčiau, yra minėjusi, kad atlyginimus skirsto pačios gydymo įstaigos, taigi, jos atsakingos už tai, kokius atlyginimus gauna darbuotojai. A. „Vyraujanti tendencija, kad vertinamas gydytojo darbas, o slaugytojas pasislepia, nėra atskiros eilutės, kur kiekvieno slaugytojo darbas būtų apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Ir tada administracija, kaip sugeba, taip tas algas dalija. „[Sakoma] sesutės, sumenkinama profesija, o slaugos darbuotoja, slaugytoja turi ir išsilavinimą, ir kelia kvalifikaciją, sudėtingesnes procedūras atlieka, slaugytojams bus priskirta daugiau funkcijų ir atsakomybių <...>. Tai nėra tik kaip aptarnaujantis personalas“, - kalbėjo O. Lietuvos slaugytojų atlyginimai išties yra mažiausi organizacijoje, lyginant perkamąją galią, tai atskleidžia EBPO ataskaita.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Ši lentelė apibendrina pagrindinius duomenis apie Lietuvos slaugytojų situaciją:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Vidutinis slaugytojų atlyginimas (2023 m.) | Apie 2000 eurų iki mokesčių (mažiau nei 1300 eurų į rankas) |
| Slaugytojų atlyginimas lyginant su gydytojų | Perpus mažesnis |
| Slaugytojų amžius | Daugiausia per 50 metų |
| Pensinio amžiaus slaugytojai | 2 527 (kas dešimtas) |
| Prognozuojamas pensinio amžiaus slaugytojų skaičius per 5 metus | Daugiau nei 6 000 |
tags: #lietuvos #slaugytoju #vidutinis #amzius