Išskirtinės Vaiko Globos Teisės Lietuvoje: Kas Svarbu Žinoti

Neretais atvejais vaikų globos dalybos tėvų ištuokos atveju yra sudėtingas ir sunkus procesas, tėvams bei vaikams sukeliantis nelengvų išgyvenimų bei pasirinkimų. Nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium vaiko teisė bendrauti ir leisti laiką su abiem tėvais iš esmės neturėtų pasikeisti. Šiame straipsnyje aptarsime skirtingus globos tipus, sąlygas, kuriomis skiriama išskirtinė globa, ir kitus svarbius aspektus.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, turėtų spręsti abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turėtų siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai bei geranoriškai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir panašiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Ginčų Sprendimas Dėl Bendravimo Su Vaiku Tvarkos

Sprendžiant ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šalys turi atsakyti į keletą esminių klausimų:

• Su kuriuo iš tėvų liks gyventi nepilnametis vaikas (t. y., su kuriuo iš tėvų bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta)?
• Kokia bus nustatyta skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka?
• Ar gali tėvai susitarti, jog kiekvienas iš tėvų su vaiku praleidžia po 50 procentų viso laiko, bendravimo tvarką paskirstant tolygiai tarp abiejų tėvų („50:50“ procentų laiko)?

Ilgainiui buvo nusistovėjusi tokia teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios nustatymo, jog nustatant gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam skyrium gyvenančiam tėvui numatant bendravimo tvarką savaitgaliais, švenčių dienomis ar panašiai, iš esmės vaikui yra užtikrinamas stabilumas, kuris yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, padedantis vaikui geriau vystytis. Kitaip tariant, teismai, siekdami užtikrinti stabilumą vaikui, netenkindavo ginčo šalių prašymų bendravimo su vaiku laiką paskirstyti tarp tėvų po lygiai - pagal principą „50:50 procentų laiko“.

Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pozicija

Viena iš nutarčių, tinkamai iliustruojančių išdėstytą mintį - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, kurioje teismas išaiškino, kad:

• Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas.
• Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
• Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.

Praktikos Pokyčiai

Tačiau keičiantis visuomenės požiūriui ir poreikiui dėl platesnių galimybių nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, keitėsi bei plėtojosi ir Lietuvos teismų praktika. Svarbu paminėti ir analizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, kurioje teismas iš esmės pasisakė dėl galimybės ištuokos atveju vaiką tėvams globoti kartu, bendravimo su vaiku tvarką paskirstant tolygiai, pakaitomis („50:50 procentų laiko“):

Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, nes tokia bendravimo tvarka yra negalima pagal Lietuvos teisės aktus ir kasacinio teismo praktiką. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus pripažino teisiškai nepagrįstais. Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatydami atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, rėmėsi šiais argumentais:

• Maksimalus bendravimas su abiem tėvais.
• Atsižvelgdami į tai, teismai sprendė, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme - vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam yra stabilumo garantas - jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį.
• Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam.
• Abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius.
• Abu tėvai yra išskirtinės asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai - papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį.
• Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.
• Vaikas, ne kartą paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem.
• Tokiu principu šalys su vaiku bendrauja jau daugiau nei pusę metų ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius.

Bylą nagrinėję teismai taip pat motyvavo, kodėl buvo atmesti ieškovės argumentai ir juos pagrindžiantys (kai kurie iš jų nurodomi ir kasaciniame skunde), susiję su, jos manymu, per ilgu 7 dienų tarpu tokio amžiaus vaikui nesimatyti su mama. Nagrinėjamoje byloje teismų procesiniais sprendimais:

• Nustatytas toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis).
• Nustatyta tokia aptariamo vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio.

Kartu pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Apibendrinant pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarka iš esmės gali būti labai įvairi. Lietuvos teismai tam tikrais atvejais gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal principą - „50:50 procentų laiko“.

Finansinė Parama Globėjams ir Vaikams

Nuo 2025 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis yra diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius.

Padidėjo globos (rūpybos) išmoka:

• Vaikams iki 6 metų skiriama 364 eurų.
• Vaikams nuo 6 iki 12 metų - 420 eurų.
• Vaikams su negalia, nepriklausomai nuo jų amžiaus, vaikams nuo 12 iki 18 metų ir buvusiems globotiniams (rūpintiniams) iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, - 455 eurų globos (rūpybos) išmoka per mėnesį.

Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), kas mėnesį mokamas 280 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas yra skirtas būtent vaiko globėjui (rūpintojui).

Išmoka mokama tol, kol vaikas yra globojamas (rūpinamas). Globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimas yra pratęsiamas buvusiam globėjui (rūpintojui), kai, pasibaigus vaikų globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos, buvęs globotinis (rūpintinis) lieka gyventi pas buvusį globėją ir yra jo išlaikomas, kol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.

Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka mokama tais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai nustato vaikui apsaugos poreikį ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis, t. y. fizinius asmenis. Laikinosios priežiūros išmokos dydis siekia 420 eurų per mėnesį už vaiką, bet konkretus sumos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai vaikas prižiūrimas.

Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl jo emancipacijos, taip pat dėl santuokos sudarymo, tuomet jam skiriama 5 250 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai. Dėl vienkartinės išmokos įsikurti į savo gyvenamosios vietos savivaldybę galima kreiptis iki asmeniui sukanka 25 metai.

Taip pat vaiko globėjai gali kreiptis dėl motinystės išmokos (mokama apdraustajam asmeniui, paskirtam naujagimio globėju, nuo globos nustatymo dienos tol, kol kūdikiui sueis 70 dienų), vaiko priežiūros išmokos, vienkartinės išmokos vaikui (jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą), išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, išmokos vaikui (vaiko pinigų), mokamos kiekvienam vaikui, taip pat dėl papildomos išmokos vaikui, kuri mokama, jeigu vaikas turi negalią arba šeima augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, arba yra nepasiturinti.

Laikinoji ir Nuolatinė Globa: Pagrindiniai Skirtumai

Yra du pagrindiniai globos tipai: laikinoji ir nuolatinė.

Laikinosios globos tikslas - sugrąžinti vaiką į šeimą. Dažniausiai vaikas į šeimą grąžinamas, kai šeima išsprendžia iškilusias problemas. Šio pobūdžio globa gali būti suteikta šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje. Laikinąją globą vaikui nustato savivaldybė, kurios teritorijoje vaikas gyvena su šeima, administracijos direktoriaus įsakymu. Įsakyme dažniausiai nurodomi pagrindiniai dalykai:

• Paskiriamas vaiko teisėtas atstovas.
• Nustatoma gyvenamoji vieta.
• Įrašoma data, nuo kada įsigalioja globa (rūpyba).

Laikinoji globa dažniausiai trunka apie 1 metus.

Nuolatinės globos tikslas - užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje būtų tenkinami jo pagrindiniai poreikiai ir jis jaustųsi saugus. Nuolatinė globa skiriama teismo nutartimi.

• Tėvų valdžia (vaiko atžvilgiu).
• Nustatomi vaiko globėjai.
• Gyvenamoji vieta.
• Skiriamas vaiko turto administratorius.

Be to, teismo sprendime yra nustatomas terminuotas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas bei tėvų prievolė finansiškai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Teismo Procesas ir Vaiko Interesai

Teismus pasiekiančios bylos dėl globos yra išskirtinės tuo, kad visu procesu siekiama užtikrinti vaiko interesus. Labai skaudu pripažinti, kad kartais ir finansiniai dalykai lemia vaikų likimus.

Kaip pavyzdį galėtume pateikti vieną su globojimu susijusią bylą: „Šeimoje buvo keli vaikai, kuriuos jau kurį laiką augino močiutė, o mama tiesiog kasdien juos lankydavo. Visiems ši situacija buvo tinkama. Senelė gaudavo pinigų vaikų išlaikymui, vaikai - nejautė atotrūkio nuo mamos, nes kasdien ją matydavo. Teisme buvo pradėta byla dėl nuolatinės vaikų globėjos - močiutės - skyrimo."

Aktuali išlieka ir globėjų asmens duomenų apsauga - ne visada globėjai sutinka, kad tėvai, kuriems apribota tėvų valdžia, žinotų jų duomenis, adresą.

Svarbiausios Išskirtinės Globos Sąlygos

Teismas, spręsdamas dėl globos, visų pirma atsižvelgia į vaiko interesus. Tai reiškia, kad sprendimas turi būti naudingiausias vaiko fizinei, psichinei ir emocinei gerovei.

Tėvų Tinkamumas

Vienas iš svarbiausių faktorių yra tėvų tinkamumas. Teismas vertina, ar tėvai gali užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, auklėjimą ir materialinę gerovę.

Smurtas ir Priklausomybės

Jei vienas iš tėvų yra smurtavęs prieš vaiką ar kitą šeimos narį, arba turi priklausomybių (alkoholis, narkotikai), tai gali būti pagrindas apriboti jo globos teises arba visiškai jas panaikinti.

Vaiko Nuomonė

Teismas gali atsižvelgti į vaiko nuomonę, ypač jei vaikas yra pakankamai subrendęs ją išreikšti.

Vaiko norai nėra lemiamas faktorius, tačiau jie gali būti svarbūs priimant sprendimą.

tags: #isskirtines #vaiko #globos #teises