Socialinio Darbuotojo Rengimo Standartas Lietuvoje: Viskas, Ką Privalote Žinoti!

Siekiant profesinio tobulumo, kokybės ir aukštų rezultatų, socialiniai pedagogai savo darbe turi vadovautis pareigybės pagrindiniais dokumentais. Todėl labai svarbu prisiminti klasikų frazę: „nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius įstatymus, nutarimus, aktus ir kitus dokumentus, kurie yra būtini socialinio pedagogo tiesioginiame darbe.

Socialinio Pedagogo Veiklą Reglamentuojantys Dokumentai

Socialinio pedagogo veiklą reglamentuoja įvairūs dokumentai, apimantys švietimo, socialinių paslaugų organizavimo, vaiko teisių apsaugos ir prevencinio darbo sritis.

Švietimą Reglamentuojantys Teisės Aktai

Pedagoginių darbuotojų tarifinio atlygio nustatymo reglamentas ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo yra svarbūs dokumentai, užtikrinantys tinkamą darbo apmokėjimą.

Pareigybiniai Dokumentai

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo“ nustato kvalifikacinius reikalavimus ir pareigines instrukcijas socialiniams pedagogams. Taip pat svarbus yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“.

Socialinių Paslaugų Organizavimą Reglamentuojantys Dokumentai

Rekomendacijos „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių - įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku ir įpareigojimo nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, - vykdymo“.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos“.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl bendrųjų socialinės psichologinės pagalbos teikimo nuostatų“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos tvirtinimo“.
Lietuvos respublikos Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas.
Lietuvos respublikos Vaiko globos įstatymas.
Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos“.
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas.

Vaiko Teisių Apsaugą Ir Prevencinį Darbą Reglamentuojantys Dokumentai

Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija.
Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos“.
Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa.
Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas.
Savarankiško mokymosi tvarka.
Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašas.
Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai.
Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programa.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.
Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Lietuvos respublikos įstatymas „Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašas.
Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo.

Kiti Socialinių Pedagogų Darbą Reglamentuojantys Dokumentai

LR Švietimo įstatymas.
LR Minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimas.
Vaiko teisių apsaugos konvencija.
LR Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymas.
Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos.
Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir pornografijos.
LR Švietmo ir mokslo ministerijos įsakymas „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“.
LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“.
LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
LR Socialinių paslaugų įstatymas.
LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro, LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) tvarkos aprašo patvirtinimo“.
LR Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai ir pareiginė instrukcija.
Logopedo bendraisiais pareiginiai nuostatai.
Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašas.
Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelis.
Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymas.
Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymas „Dėl labdaros ir paramos apskaitos“.
Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymas „Dėl paramos teikėjų ir gavėjų metinių ataskaitų pateikimo tvarkos ir terminų“.
Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 1195 “Dėl sutrumpinto darbo laiko”.
Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas.
LR Archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymas „Dėl dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių patvirtinimo“.
LR teisingumo ministro įsakymas.
LR Archyvo įstatymas.
LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos patvirtinimo“.
Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategija.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.

Švietimo Pagalbą Reglamentuojantys Dokumentai

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S “DĖL PRITARIMO REKOMENDACIJOMS DĖL POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMO NETINKAMAI BESIELGIANTIEMS MOKINIAMS”.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A S „DĖL PRIVALOMO IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO NUSTATYMO IR SKYRIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS 21:2011 „MOKYKLA, VYKDANTI BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S „DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2004 m. BIRŽELIO 15 d. ĮSAKYMO Nr. ISAK-941 „DĖL BENDRŲJŲ SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S „DĖL PEDAGOGINIŲ PSICHOLOGINIŲ TARNYBŲ DARBO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S “DĖL SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMO MOKYKLOSE (IŠSKYRUS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS) TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ. NUTARIMAS: „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. BIRŽELIO 27 D. NUTARIMO NR. 785 ,,DĖL MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO IR PASKIRSTYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S „DĖL PSICHOLOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“.

Logopedų Veiklą Reglamentuojantys Dokumentai

Logopedų veikla taip pat yra reglamentuota įvairiais dokumentais, užtikrinančiais kokybišką specialiąją pedagoginę pagalbą.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Nustatymas Ir Specialiosios Pedagoginės Pagalbos Skyrimas

Švietimo įstatymas.
Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas.
Negalių, sutrikimų, mokymosi sunkumų apibūdinimas.
Dėl asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo tvarkos.
Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašas.
Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas.
Mokinių (išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus), turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai.
Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašas.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės.
Mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių lygiai.
Dėl vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų.

Logopedo Pareigybės Aprašas, Pareiginės Instrukcijos

Dėl logopedų, dirbančių mokyklose, bendrųjų pareiginių nuostatų patvirtinimo.
Dėl savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos logopedo pavyzdinio pareigybės aprašymo.
Tarnybos logopedo pavyzdinio pareigybės aprašymo.
Dėl Lietuvos medicinos normos MN 136:2005 „Logopedas.

Pagrindinė socialinio darbo idėja - ginti žmogų kaip individualybę ir vertybę, puoselėti jo teisę į apsisprendimą ir savirealizaciją. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu siekiama įtvirtinti bendrąsias socialinio darbo nuostatas. Socialinis darbuotojas siekia teikti pagalbą klientui (asmeniui ar jų grupei - paslaugų užsakovui). Siekdamas teikti pagalbą, socialinis darbuotojas: yra gero profesinio išsilavinimo specialistas, pasižymintis dorovingumu, nuolat kelia savo kvalifikaciją, atnaujina žinias, kad galėtų realizuoti socialinio darbo vertybes. Kiek galėdamas išnaudoja profesines žinias bei gebėjimus socialinio darbo vertybėms įgyvendinti. Savo veikla siekia kliento gerovės, darbe jo interesus vertina labiau nei savuosius, pasisako prieš žmonių ar jų grupių diskriminavimą, nehumanišką elgesį su jais.

Socialinis darbuotojas gerbia kliento orumą, jo teisę į laisvą apsisprendimą. Vadovaudamasis šiuo principu, socialinis darbuotojas: pripažįsta visus asmenis, kuriems reikalinga jo pagalba, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, tautybės, tikėjimo, politinių įsitikinimų, odos spalvos, civilinės padėties, seksualinės orientacijos bei kitų požymių. Aptarnauja ir gina visus klientus, santykius su jais grįsdamas nuoširdumu bei atsidavimu jiems. Jis yra suinteresuotas kompetentingai padėti klientui, įveikti jo gyvenimo sunkumus.

Atskleidžia ir įvertina paties kliento galimybes savarankiškai spręsti savo gyvenimo problemas, informuoja klientą apie galimą pagalbos suteikimą, teikia klientui išsamią informaciją apie jo teises, galimybes bei su tuo susijusias pareigas. Pasitelkia į pagalbą patyrusius specialistus, jei to reikalauja kliento interesai. Nutraukia ryšius su klientu, jam sutikus, kai visos galimybės yra išnaudotos arba pagalba nebereikalinga. Teikdami socialines paslaugas socialiniai darbuotojai paprastai dirba komandoje su kitais socialinių paslaugų teikėjais bei socialinių darbuotojų asistentais.

Dirbdamas seniūnijoje socialinis darbuotojas turi pirmiausia bendradarbiauti su vietos savivaldos administracijos atstovais, kurie pateikia reikiamą informaciją apie asmenis, gyvenančius toje teritorijoje. Labai svarbūs - teisėsaugos atstovais, kurie bet kada jam padėtų, ypatingai lankant rizikos grupės šeimas. Bendruomenė - viena svarbiausių organizacijų bet kurioje teritorijoje. Ji daugiausiai žino apie gyvenančius asmenis, asmenis, kuriems reikalinga pagalba. Socialinis darbuotojas gebėdamas bendradarbiauti su bendruomene, greičiau pasiekia norimų rezultatų. Mokyklose yra socialiniai pedagogai, kurie turėtų glaudžiai bendradarbiauti bei skatinti mokyklos bendruomenę bendradarbiauti su vietos savivaldos socialiniais darbuotojais. Socialinis pedagogas atstovauja vaikus, tačiau už mokyklos ribų padėti vaikams gali socialinis darbuotojas bei tėvai. Taigi remiantis pateikta schema svarbiausia socialiniam darbuotojui susikurti stiprią komandą, kurios pagalba būtų pasiekiami maksimalūs rezultatai.

Socialinio darbuotojo veiklą galima suskirstyti į tokias sritis kaip subjektas, valdymas, priemonės, sąlygos, aplinka, kontrolė ir t.t. Socialinis darbuotojas turi mokėti analizuoti supančią aplinką klientą, sugebėti išsikelti darbo tikslus, kurių sieks. Numatyti, kokiomis priemonėmis bus siekiama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir t.t. Vadinasi, socialinis darbuotojas savo darbe privalo turėti įvairų kompetencijų, kurios jam padėtų sėkmingai vykdyti numatytą veiklą. Jis privalo puikiai planuoti, analizuoti, valdyti, kontroliuoti, o tai sudaro pagrindines socialinio darbo funkcijas.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Socialinis darbuotojas žvelgia į klientus remdamasis savo mintimis, jausmais, įsitikinimais - savo gyvenimo stiliumi, kuriam gali būti būdingi neišspręsti vidiniai konfliktai, asmeninės savęs vertinimo problemos, trukdančios kurti adekvačius, profesionalius santykius (Kepalaitė, 2004, p. Socialinis darbuotojas organizuoja pagalbą klientui (individui, grupei, bendruomenei) įvairiose socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo sistemos, vidaus reikalų sistemos įstaigose. Padeda atstatyti asmens ir visuomenės santykius, kai pats asmuo to padaryti nepajėgia. Identifikuoja asmens socialines problemas ir įvertina socialinius poreikius, planuoja ir teikia socialinę paramą, analizuoja jos eigą ir vertina rezultatus, koordinuoja socialinės paramos teikimą. Dirba su kitais specialistais (psichologais, gydytojais), juos konsultuoja, bendradarbiauja kuriant įvairias programas. Priklausomai nuo darbo vietos atlieka skirtingus vaidmenis: analizuoja socialinę situaciją, atlieka tyrimus; planuoja paslaugas. Padeda žmonėms rasti ir panaudoti savo galimybes nugalint sunkumus ir negalias. Telkia bendruomenės išteklius socialinių paslaugų teikimui. Vykdo narkomanijos, savižudybių ir kitą prevencijos darbą.

„Socialinis darbuotojas, kaip socialinių paslaugų tiekėjas, dirbdamas konkretų darbą atlieka tam tikrus profesinius vaidmenis, kuriuos sudaro įvairios funkcijos. Apskritai socialinio darbuotojo profesinį vaidmenį tiekiant socialines paslaugas galima apibūdinti kaip metodinį tarpininkavimą tarp kliento ir socialinių institucijų, sprendžiant problema. Kompetencija - ,,funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą - žymi dirbančiojo gebėjimą taikyti turimas žinias konkrečioje situacijoje, efektyviai sprendžiant iškylančias problemas. Vadinasi, kompetencija yra konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją“ (Verslas, vadyba ir studijos, 2002, p. Žinios yra kompetencijos dalis, kadangi turėti tam tikrų žinių dar nereiškia sugebėti jas įgyvendinti. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą savo asmeninį požiūrį į užduotį, kurią jam reikia įvykdyti. Nuo to, ar šis požiūris yra teigiamas ar neigiamas, labai priklauso užduoties atlikimo rezultatų. Žmogus gali būti apibūdintas kaip nekompetentingas, jeigu jis nepademonstruoja teisingo požiūrio. Asmeninės savybės ir sugebėjimai taip pat turi labai daug reikšmės darbo atlikimo kokybei ir rezultatams. Kai kurioms užduotims atlikti asmeninės savybės yra ypatingai svarbios, pvz. klientų aptarnavimui, reklamai ir t.t.

Apibendrinant kompetencijos sąvoka nurodo asmens sugebėjimą išlaikyti pusiausvyrą tarp kvalifikacijų ir specifinių socialinių sąlygų. Žmogus gerina kompetenciją visą gyvenimą, sąveikaudamas su kitais žmonėmis. Todėl kompetencija yra neatsiejama nuo darbo aplinkos ir žmonių santykių. Socialinio darbuotojo - profesionalo tam tikroje srityje, kompetencija gali priklausyti ir galėtų būti nagrinėjama išskiriant dvi dimensijas - sritį ir kokybę. Srities dimensija nusako, kurioje srityje socialinis darbuotojas yra kompetentingas t.y. vaidmenys, užduotys, funkcijos ir t.t. Atliekant socialinį darbą kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ŽINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDŽIUS.

Profesionalios kompetencijos vystymas (Vaicekauskienė, 2007, p.

Pasak Vaicekauskienė, norėdamas sėkmingai įgyvendinti socialinio darbo uždavinius, socialinis darbuotojas turi turėti prieš tai išvardintas kompetencijas. Mokslininkai pažymi, kad pagrindinės socialinio darbuotojo besikeičiančioje visuomenėje kompetencijos yra ,,funkcinių sistemų visuomenėje pažinimas ir analizavimas, interakcijos su asmeniu sukūrimas ir palaikymas bei valstybės socialinės politikos pokyčių inicijavimas“ (Švedaitė, 2004, p. Socialinis darbuotojas turi turėti ar siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo sąrašą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas naudingas ir darbuotojui, ir organizacijai. Darbuotojui naudingas dėl to, kad padeda rasti įvairių problemų sprendimus, padidina darbinės veiklos vertę ir darbo našumą, sustiprina darbuotojo pasitikėjimą savo jėgomis, sukuria platesnes perspektyvas karjerai, formuoja geresnį organizacijos klimatą. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui organizuoti 1994 m. prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkurtas socialinių darbuotojų rengimo centras. Nuo 2006 m. sausio 1 d. reorganizuotas kaip Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos padalinys. Socialinių darbuotojų rengimo centras (toliau SDRC) organizuoja kvalifikacijos tobulinimo kursų klausytojams pagal veiklos sritį, kurioje jie dirba.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

Socialinių darbuotojų rengimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija šalies mastu tiria poreikį socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programoms, inicijuoja ir koordinuoja šių programų rengimą bei jų įgyvendinimą. Centre yra teikiama visa reikalinga informacija socialiniam darbuotojui, pageidaujančiam tobulinti savo profesinę kvalifikaciją. 2001 metais pradėta vykdyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta socialinių darbuotojų, dirbančių praktinį socialinį darbą ir neturinčių socialinio darbuotojo išsilavinimo, atestavimui privaloma kvalifikacinio mokymo programa. Rengiant programą remtasi dėstytojų ir absolventų - socialinio darbo magistrų, sukaupta patirtimi.

skatinti požiūrį, kad tęstinis kvalifikacijos tobulinimas yra būtina ir privaloma socialinio darbuotojo profesionalumo sąlyga (Ivanauskienė; Varžinskienė, 2003, p.

Minimali socialinio darbuotojo kvalifikacijos tobulinimo trukmė priklauso nuo kvalifikacinės kategorijos, kurią jis siekia įgyti arba prasitęsti ir kuri yra nustatyta Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos apraše, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 (Žin., 2006, Nr.

Viena iš kvalifikacijos kėlimo formų socialiniame darbe - supervizijos vykdymas, dalyvavimas joje. Praktinio mokymosi metu superviziją gali vykdyti socialinis darbuotojas, kuris yra užbaigęs specialius supervizijos mokymus socialinio darbo mokymo įstaigoje bei turi aukštesnę socialinio darbuotojo kvalifikacinę kategoriją, nei jo supervizuojami asmenys. Iki šiol Lietuvoje apie praktinę supervizorių veiklą kalbama mažai. A. Kiaunytė ir I. Dirgėlienė (2006) atskleidžia ,,supervizijos kaip metodinės formos, teikiant profesionalią pagalbą profesinių santykių srityje“ reikšmę profesinėje veikloje (Kiaunytė; Dirgėlienė, 2006, p.

Kiekvienos socialinės įstaigos turi siekti, kad jų darbuotojai keltų kvalifikaciją, gilintų savo kompetenciją. Socialinis darbuotojas, siekdamas, kad išklausytos teorinio ar praktinio mokymo valandos būtų įskaitytos į jo kvalifikacijos tobulinimą, privalo turėti pažymą, kuri būtų išduota kvalifikacijos tobulinimą vykdžiusios įstaigos, įmonės, organizacijos vadovo arba jos struktūrinio padalinio vadovo. Pažymoje turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinis darbuotojas tobulino savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo data ir trukmė (valandomis), trumpas kvalifikacijos tobulinimo turinio aprašymas.

Socialinis darbas siekia sustiprinti asmens ar asmenų grupių socialinį funkcionavimą pabrėždamas socialinius santykius, santykius tarp žmogaus ir jo aplinkos. Socialinis darbas yra nauja daugialypė profesija. Jis reikalauja nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Tai profesinė veikla, nukreipta ryšiams tarp žmonių ir jų aplinkai pagerinti, sustiprinti asmens prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jam integruotis visuomenėje. Tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu. Socialinis darbas skatina ir suteikia galimybę patiems žmonėms dalyvauti sprendžiant atsiradusias problemas.

Socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai. Dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą.

Socialinio darbuotojo kvalifikaciniai reikalavimai ir atestacijos metu keliami profesinės kompetencijos reikalavimai:

Kompetencija	Aprašymas
Žinios	Būtinos teorinės žinios ir praktinis supratimas apie socialinio darbo principus, metodus ir praktiką.
Įgūdžiai	Gebėjimas efektyviai bendrauti, analizuoti situacijas, spręsti problemas ir dirbti komandoje.
Vertybės	Socialinio teisingumo, žmogaus orumo ir pagarbos įvairovei principų laikymasis.

tags: #socialinio #darbuotojo #rengimo #standartas