Pensija yra finansinė parama, skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos. Tai yra svarbus socialinio saugumo elementas, leidžiantis žmonėms išlaikyti oriai gyventi, palikus savo darbo vietą.
Pensijų sistema yra įvairi ir gali apimti valstybines, privačias bei darbuotojų pensijų fondų teikiamas išmokas. Skirtingose šalyse pensijų teikimo sąlygos ir dydis gali labai skirtis, todėl svarbu suprasti, kaip veikia šios sistemos ir, kokie yra jų privalumai bei iššūkiai. Juk pensija ne tik suteikia finansinį stabilumą, bet ir yra svarbi dalis, planuojant asmeninę ateitį bei užtikrinant orų gyvenimą sulaukus garbaus amžiaus.
Pensinis Amžius ir Stažas 2025 Metais
Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai - nuo 2018-ųjų. Ne išimtis bus ir 2026 m. Tad kiek ilgiau dėl visos ar išankstinės pensijos teks dirbti kitais metais ir kaip nuo stažo priklauso pensijos dydis?
Išeiti į pensiją galima tik sulaukus pensinio amžiaus. Jau daugelį metų jis kasmet ilginamas, kad 2026 m. vyrams ir moterims būtų vienodas - 65 m. 2025 m. vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėn.
Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. iki 1961 m. vasario 28 d. (taip pat ir gimusieji anksčiau). Moterų pensinis amžius kitais metais bus 64 metai ir 8 mėn. Į pensiją galės išeiti moterys, gimusios nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. iki 1961 m. balandžio 30 d. (arba anksčiau).
Taip pat skaitykite: Pensijos ir pajamų analizė
Kaip minėta, pensinis amžius ir moterims ir vyrams 2026 m. bus 65 metai.
Būtinasis Stažas 2025 Metais
Teisė į pensiją taip pat siejama su minimaliuoju ir būtinuoju pensijų draudimo stažu. Kitaip tariant, jos priklauso ir nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir mokėjo įmokas. Kasmet būtinasis stažas ilginamas po pusmetį. 2025 m. tiek moterims, tiek vyrams būtinasis stažas bus 34 metai.
Ateityje jis toliau bus ilginamas, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Nuo būtinojo stažo priklauso, kokio dydžio bendroji pensijos dalis bus skirta. Jeigu žmogaus sukauptas stažas bus didesnis už būtinąjį, tuomet ši pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Anksčiau galiojo taisyklė, kad, nesukaupus būtinojo stažo, bendroji pensijos dalis proporcingai mažinama. Tačiau šiuo metu tokia taisyklė netaikoma, o turintys minimalų 15 metų stažą gauna tokią pačią bendrąją pensijos dalį, kaip ir sukaupusieji būtinąjį stažą.
Minimalus būtinasis stažas 2025 m. Jei trūksta stažo, pensija bus mažesnė arba jos visai negausite. Kai kuriais atvejais galima mokėti savarankiškas įmokas ar kaupti pensijai II ir III pakopose.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namai: adaptacijos procesas
Nuo 2026 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34,5 metai. O galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Kaip didinamas pensinis amžius ir stažas
- 2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų - 60 metų.
- Kiekvienais vėlesniais metais vyrų pensinis amžius buvo ilginamas 2 mėnesiais, o moterų - 4 mėnesiais.
- Tiek pat jis pailgės ir 2026 m.
- Taigi nuo kitų metų vyrų ir moterų pensinis amžius bus 65 metai.
- Į pensiją galės išeiti moterys ir vyrai, gimę 1961 m. kovo 1 d. ar anksčiau.
- Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus.
Vis dėlto, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje pensinis amžius gali būti vėl ilginamas, nes kitaip senatvės pensijos nesiektų ir trečdalio atlyginimo.
Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais. Šiemet būtinasis stažas yra 33 metai ir 6 mėnesiai.
Būtinasis stažas ir pensijos dydis
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinis modelis: tikslai ir perspektyvos
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį (šiemet - 298,45 euro, kitąmet - 327,91 euro), atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį.
Paprastai kalbant, jeigu žmogus sukaupia bent minimalų stažą ar ne daugiau, nei būtinąjį, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė.
Pavyzdžiui, kitais metais į pensiją išeina Jonas su 34,5 metų stažu ir Ona su 40 metų stažu. Jono pensijos bendroji dalis bus lygi bazinei pensijai, t.y. 327,91 euro, nes jo stažo ir būtinojo stažo santykis bus lygus 1 (34,5/34,5). Onos pensijos bendroji dalis bus atitinkamai didesnė ir sudarys 380,18 euro (40/34,5x327,91 euro).
Iki 2022 m. galiojo taisyklė, kad, jeigu žmogaus stažas viršija minimalųjį (15 m.), bet nesiekia būtinojo, tuomet jo pensijos bendroji dalis proporcingai mažinama tokiu pačiu principu, kaip didinama turint daugiau stažo. Tačiau tuometinis Seimas nusprendė, kad trumpesnį laiką dirbę gyventojai turi gauti tiek pat pinigų, kaip ir dirbę ilgesnį laiką. Dabar įstatymas numato, kad, jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Tad, jeigu Jonas bus pradirbęs 15 metų, o Ona - 34 metus, jų bendroji pensijos dalis bus tokia pati - 327,91 euro.
Su pensiniu amžiumi ir būtinuoju stažu taip pat yra susijęs išankstinės pensijos skyrimas. Pagal įstatymą išankstinė pensija gali būti skiriama iki gyventojas sukanka senatvės pensijos amžių.
Kaip iš tikrųjų atrodo pensija?
Išankstinė Pensija: Ar Galima Išeiti Į Pensiją Anksčiau?
Taip, Lietuvoje yra galimybė išeiti į pensiją anksčiau, pasinaudojant išankstine senatvės pensija. Ši pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jei atitinkate tam tikras sąlygas:
- Turite sukaupti būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, kuris priklauso nuo metų, kada sulauksite pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai.
- Negalite gauti kitų socialinio draudimo, valstybinių ar šalpos pensijų, taip pat negalite dirbti ar gauti pajamų iš savarankiškos veiklos, būti ūkininku ar jo partneriu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams (60 mėnesių) iki pensinio amžiaus, jūsų pensija būtų sumažinta 19,2% (0,32% x 60 mėn.).
Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jūsų senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją. Tačiau jei išankstinę pensiją gavote ne ilgiau kaip 3 metus ir turėjote ne mažesnį kaip 40 metų stažą (šis reikalavimas kasmet didėja 3 mėnesiais), senatvės pensija nebus mažinama.
Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms.
Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys būna mažinamos 0,32 proc. už visus mėnesius, likusius iki senatvės pensijos. Jeigu žmogus nori išankstinės pensijos, bet iki pensinio amžiaus jam dar liko visi 5 metai, tuomet jo išankstinė pensija bus sumažinta 19,2 proc., palyginti su ta, kurią gautų, jeigu išeitų į pensiją jau sulaukęs pensinio amžiaus.
Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, yra ne mažesnis kaip 40 metų 9 mėnesiai šiemet ir 41 metai kitąmet.
Tiesa, išankstinė pensija (su kai kuriomis išimtimis) mažina gaunamų pinigų sumą. Tuo metu atidėta pensija pinigų sumą didina.
Kas Gali Gauti Išankstinę Pensiją?
Grįžtant prie išankstinės senatvės pensijos klausimo: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškina, kas gali ją gauti. Tokia pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi metu atitinka visas šias sąlygas:
- Iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
- Turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tuomet, kai sukaks senatvės pensijos amžius.
- Negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (yra išimčių), netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos ar kai kurių kitų išmokų.
- Nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkas ar jo partneris, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
- Atitinka kitas Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.
Atidėta Pensija 2025 Metais
Jeigu į pensiją išeinant nesulaukus pensinio amžiaus ji yra mažinama, tai išeinant vėliau pensija yra didinama. Įgijus teisę gauti senatvės pensiją ir kreipusis su prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą, senatvės pensija skiriama arba pradedama mokėti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui.
Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensija padidinama 8 proc. už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams. Taigi, atidėjus pensiją maksimaliam laikui, ją galima pasididinti net 40 proc.
Pensijų Indeksavimas 2025 Metais
Pabaigus darbus ir išėjus į pensiją paskirta ir mokama senatvės pensija kiekvienais metais yra indeksuojama - tai yra didinama. Kiek tiksliai bus didinamos pensijos priklauso nuo darbo užmokesčio fondo pokyčio. Paprastai kalbant, kuo yra daugiau dirbančių žmonių ir kuo didesnes algas jie gauna, tuo labiau didinamos pensijos.
Įstatymu patvirtintas 2025 m. pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,1063. Tai reiškia, kad pensijos bus padidintos 10,63 proc. Be to, numatomas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimo koeficientas - 1,014. Tai reiškia, kad individualioji pensijos dalis bus papildomai padidinta 1,4 proc.
Pensijų Naujinimas 2025 Metais
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje toliau dirba daugiau kaip 80 tūkst. iš visų 628 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Kitaip tariant, beveik 13 proc. šalies pensininkų toliau dirba. Jų pensija kiekvienais metais ne tik indeksuojama, kaip nedirbančių pensininkų, tačiau taip pat naujinama dėl per metus sumokėtų papildomų įmokų.
Pagal įstatymą, pensijos naujinimas - kasmet atliekamas naujo pensijos dydžio apskaičiavimas, įvertinus per praėjusius po pensijos paskyrimo kalendorinius metus papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus.
Kiek sukaupia stažo ir apskaitos vienetų, kiekvienas gali matyti asmeninėje „Sodros“ paskyroje. Naujas senatvės pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio senatvės pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepą.
Kartu su naujo dydžio senatvės pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs senatvės pensijų dydžių skirtumas.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 598 eurai. Prognozuojama, kad kitais metais po indeksavimo ir naujinimo ji pakils iki 673 eurų. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą dabar yra 641 euras. Planuojama, kad kitąmet ji didės iki 721 euro.
Nors pensijos kasmet didėja, jų santykis su algomis išlieka prastas. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad taip yra dėl kitokio skaičiavimo.
Nedarbo Išmoka Kaip Galimas Sprendimas
Tarkime, kad žmogus jau negali ar nenori dirbti, tačiau pageidauja išvengti išankstinės pensijos mažėjimo. Ar toks priešpensinio amžiaus žmogus, palikęs darbą ir gaudamas nedarbo/ligos išmoką, gali toliau kaupti stažą ir tik po to išeiti į išankstinę pensiją? Taip būtų sutrumpintas jos mokėjimo laikotarpis ir, atitinkamai, sušvelninamas senatvės pensijos mažėjimas.
„Sodra“ patvirtino, kad toks scenarijus galimas. „Taip, gali. Tuo pačiu pabrėžtina, kad išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama tik tuo atveju, jei kreipimosi dėl šios pensijos skyrimo dieną asmuo negauna nedarbo/ligos išmokos“, - sako „Sodra“.
Ji pakomentavo ir kitą klausimą: jeigu žmogui liko nedaug laiko iki senatvės pensijos ir jis tiesiog užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje gauti nedarbo išmoką, ar yra galimybė kurį laiką nedirbti ir netgi kaupti stažą prieš pat išeinant į pensiją.
„Taip, jeigu asmuo gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, šios išmokos gavimo laikas yra įskaitomas į jo pensijų socialinio draudimo stažą“, - sako „Sodra“.
Beje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o 6 mėnesius (jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą). Taip siekiama priešpensinio amžiaus žmones išlaikyti darbo rinkoje - praradus darbą nesirinkti išankstinės pensijos. Dėl to dar turės nuspręsti Seimas.
Ministerija pažymi, kad šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 metai) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, tai yra, iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių.
Perspėja, Kad Nedarbo Išmoka - Tik Finansinis Saugiklis
Užimtumo tarnyba, savo ruožtu pabrėžia, kad nedirbantys žmonės joje registruojasi dėl darbo paieškos, savarankiškos veiklos vykdymo arba persikvalifikavimo. Kiekviena situacija yra unikali ir įvertinama individualiai.
„Nėra tokio registracijos tikslo „gauti nedarbo draudimo išmoką“. Registracijos Užimtumo tarnyboje metu klientas nurodo, koks jo užimtumo tikslas, ar yra kažkokių kliūčių siekti užimtumo ir pan.“, - sakoma komentare.
Tarnyba teigia, kad vertina klientą pagal įvairius veiksnius: nustato jo įsidarbinimo galimybes, parenka jam tinkamiausias paslaugas ir priemones bei visa tai atsispindi jo individualiame užimtumo veiklos plane.
„Registracijos metu asmenys įgyja ne tik teises, bet ir pareigas, kurias turi vykdyti. Viena iš jų - aktyviai ir savarankiškai ieškoti darbo, ir apie paieškos rezultatus informuoti Užimtumo tarnybos specialistą“, - teigiama atsakyme.
Užimtumo tarnyba primena, kad nedarbo išmoka registruotiems nedirbantiems gyventojams skiriama praradus samdomą darbą ir sukaupusiems bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą - atitinkamai sumokėjus socialinio draudimo įmokas. Šios išmokos mokamos aktyviems darbingo amžiaus gyventojams, kuriems nedarbo laikotarpiu kompensuojamos prarastos pajamos.
„Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi tik bedarbio statusu (jeigu atitinka kitas išmokos skyrimo sąlygas) registruoti asmenys. Ši išmoka yra tik dalis buvusio darbo užmokesčio, todėl vienareikšmiškai teigti, kad ją gauti labiau apsimoka nei dirbti, tikrai nėra teisinga. Tai - laikinas finansinis saugiklis, padedantis žmogui išsilaikyti netekus darbo“, - sako tarnyba.
Kada Man Priklauso Išeiti Į Pensiją Pagal Gimimo Metus?
Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui didinamas, norint 2026 metais pasiekti 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims.