Socialinis modelis Lietuvoje yra svarbi struktūra, formuojanti socialinės politikos gaires, socialinės apsaugos sistemą ir bendruomenių vystymąsi. Šis modelis remiasi tiek nacionalinėmis, tiek tarptautinėmis normomis, kurios akcentuoja žmogaus teisių gerbimą ir socialinę integraciją. Socialinis modelis apima ir švietimo, sveikatos priežiūros, ir darbo rinkos politiką. Kiekviena iš šių sričių yra tarpusavyje susijusi ir prisideda prie bendros socialinės gerovės.
Vis dėlto Lietuva susiduria su iššūkiais socialinio modelio kūrime ir įgyvendinime. Tai apima finansinius išteklius, politinę valią ir visuomenės požiūrį į socialinius klausimus. Be to, socialinio modelio tobulinimas reikalauja nuolatinių inovacijų ir tyrimų, kurie padėtų nustatyti naujas problemas ir galimus sprendimus. Galiausiai, socialinio modelio plėtra turi remtis nuosekliu dialogu tarp visų suinteresuotų šalių: valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo sektoriaus ir pačių piliečių.
Socialinis modelis buvo sukurtas sprendžiant esmines ekonomines problemas, su kuriomis šiandien susiduria Lietuva: aukštas nedarbo lygis, žemas darbo užmokestis (pagal jį Lietuva ES yra ketvirta nuo pabaigos ES), aukštas skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis (šešta nuo pabaigos ES), šešėlinis nedarbas. Jeigu nedarbo lygio, jaunimo užimtumo, mažo darbo užmokesčio, ekonomikos lėtėjimo, šalies konkurencingumo didinimo klausimus norime spręsti nedelsiant, būtina priimti socialinio modelio įstatymus.
Socialinės Inovacijos
Inovacijos pastarąjį dešimtmetį yra plačiai aptariama tema, ypač daug kalbama apie technologines inovacijas, skaitmenizavimą, daiktų internetą, virtualią realybę ir kitus mūsų kasdienybę keičiančius aspektus. Visgi visuomenės gyvenime technologijos būtų bejėgės, jeigu jų nenaudotų žmonės. Inovacija lot. „innovatio“ reiškia atnaujintas, patobulintas. Tai nebūtinai naujas produktas, išmanus įrenginys, tai gali būti patobulintas procesas, veiksmingesnė metodika, naujas modelis.
Inovacijomis vadinamos kūrybiškos, dažnai konkrečioje situacijoje dar idėjos, kurios užtikrina efektyvesnį, kokybiškesnį bei tvaresnį organizacijų funkcionavimą, paslaugų tiekimą ar prekių gamybos procesą. Profesionalus ir sėkmingas inovatyvių sprendimų įgyvendinimas užtikrina progresyvų augimą, galimybes, tobulėjimą bei tvarią plėtrą.
Taip pat skaitykite: Pensijos ir pajamų analizė
Socialinės inovacijos apibrėžiamos gana įvairiai, bet apibendrinant skirtingų autorių idėjas, išskiriami du pagrindiniai inovacijų bruožai: naujumas (kitoniškumas) ir efektyvumas (veiksmingumas). Pagrindiniai požiūriai į socialines inovacijas apima vadybinį, ekonominį bei kritinį požiūrius. Sritys, kuriose dažniausiai ir sėkmingiausiai pritaikomos socialinės inovacijos, yra pedagogika, ekonomika, teisė, socialinės paslaugos, aplinkosauga, švietimas, užimtumas, kultūra, sveikata ir darni plėtra.
Socialinės inovacijos prisideda prie visuomenės gerovės
Bendruomenės Mokyklos kaip Socialinė Inovacija
Bendruomenės ar vadinamos liaudies mokyklos yra bendruomenės neformaliu ugdymu pagrįstos įstaigos, kurios pradėtos kurti Danijoje XIX a. vid. Didžiausią įtaką jų vystymuisi padarė danų filosofas ir teologas Nikolaj Frederik Severin Grundtvig (1783-1872). Buvo manoma, kad asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymu grįstas mokymasis visą gyvenimą buvo labai svarbus ir tautai, ir valstybei.
Bendruomenės mokyklos iš pradžių daugiausiai orientavosi į valstiečių luomo jaunimo lavinimą - suteikiant jaunuoliams išsilavinimą buvo siekiant juos paskatinti aktyviau dalyvauti visuomeniniuose reikaluose. Bendruomenės mokyklų ugdymo modelis grindžiamas bendrosiomis vertybėmis, holistiniu požiūriu į asmenį ir žiniomis, apimančiomis visą asmens gyvenimą. Šiose mokyklose daug dėmesio skiriama asmenybės formavimui ir savęs pažinimui - ugdymo procese ypač svarbus asmeninis tobulėjimas ir subjektyvi besimokančio asmens prasmės patirtis.
Nors šių mokyklų istorija siekia dar 19 amžių, tačiau Lietuvos kultūriniame ir socialiniame kontekste, toks ugdymo modelis gali būt laikomas socialines inovacija, nes tai tarpinis modelis tarp formalaus ir neformalaus ugdymo, kuriame būtų pasitelkiami ne tik formalaus resursai (samdomi mokytojai, mokyklos administracija), tačiau ir t bendruomenės resursus. Pavyzdžiui, Švedijoje liaudies mokyklos jau ilgą laiką siūlo socialinę įtrauktį skatinančių kursus, pritaikytus individualių mokymosi poreikių turinčioms visuomenės grupėms.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namai: adaptacijos procesas
Socialinis Verslas
Vis dar kyla nemažai klausimų ir diskusijų apie tai, kas yra socialinis verslas. Socialins verslas tai tarsi hibridas tarp nevyriausybinės organizacijos ir verslo. Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.
Socialinis verslas apima tris pagrindinius aspektus: verslumo (nuolatinė ūkinė komercinė veikla), socialinį (socialinių tikslų siekimas) ir valdymo (ribotas pelno paskirstymas, skaidrus valdymas).
2016 m. Kas ketvirta Europos Sąjungoje įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai Lietuvoje. Ūkio ministerija, siekdama skatinti socialinį verslą, parengė socialinio verslo gidą.
Socialinio verslo pirminis tikslas aiškus ir pamatuojamas socialinis poveikis visuomenei. Reguliarios komercinės veiklos vykdymas atskiria socialinį verslą nuo tradicinių nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia socialinio tikslo bet pilnai neišsilaiko iš komercinės veiklos. Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius.
Socialinis verslas - tai verslas, kuris siekia socialinių tikslų
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo.
Tvarumas ir Bendruomenės
Inovacijos ir tvarumas - tai dvi sąvokos, kurios šiandien tampa vis aktualesnės tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Susiduriame su rimtais iššūkiais: klimato kaita, išteklių trūkumu ir socialine nelygybe. Pirmiausia, inovacijos gali apimti naujų technologijų kūrimą, leidžiančių efektyviau naudoti išteklius.
Bendruomenės yra esminis tvaraus socialinio modelio elementas. Jos veikia kaip socialinės struktūros, kuriose žmonės gali bendrauti, bendradarbiauti ir dalytis ištekliais. Bendruomenės aktyviai dalyvauja socialinės politikos formavime, nes geriausiai supranta vietos žmonių poreikius. Jos gali kurti sprendimus, atitinkančius konkrečius bendruomenių lūkesčius. Bendruomenių tvarumas priklauso ir nuo jų gebėjimo kurti socialinį kapitalą.
Lietuvos ateities perspektyvos glaudžiai susijusios su tvarumo principais ir socialiniu modeliu. Transformacija, orientuota į tvarumą, gali sukurti naujas darbo vietas ir skatinti inovacijas. Socialinė sritis taip pat reikalauja skubaus dėmesio. Pagrindiniai iššūkiai yra švietimo sistemos tobulinimas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė, taip pat socialinės apsaugos sistemų reforma.
Viešosios Paslaugos
Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų.
Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo. Atitinkamai ir verslininkai vis dažniau siekia savo veikla ne tik susikurti asmeninę gerovę, bet ir panaudoti savo verslumo gebėjimus visuomenės naudai.
tags: #naujas #socialinis #modelis