Vaikų globos namai yra ypatinga aplinka, kurioje auga ir bręsta vaikai, netekę galimybės gyventi su savo biologinėmis šeimomis. Šiose įstaigose svarbu ne tik užtikrinti vaikų fizinį saugumą ir gerovę, bet ir rūpintis jų psichologine sveikata, emocine raida bei socialine integracija.
Siekiant užtikrinti geresnę vaikų globą, Lietuvoje vis labiau atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir pereinama prie naujo modelio - šeimynų, gyvenančių atskiruose butuose. Šis modelis leidžia vaikams gyventi artimesnėje šeimai aplinkoje ir mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Vaikų globos butų steigimas ir pavyzdžiai
Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ taip pat žengia šiuo keliu - jų auklėtiniai persikelia į atskirus butus. Miesto centre, Šaulių gatvėje, globos namų ugdytiniams buvo nupirktas 5 kambarių butas per du aukštus. Gražiai ir skoningai suremontuotame būste įrengti keturi dviviečiai kambariai, svetainė su židiniu, virtuvė, du sanitariniai mazgai ir darbo vieta su kompiuteriais. Čia įsikūrė aštuonių vaikų šeimyna, kuriai naujo savarankiško gyvenimo pagrindus dėti padeda socialinės darbuotojos.
Klaipėdos meras V. Grubliauskas pasidžiaugė, jog nors reikalavimai savarankiškam bendruomeninių vaikų namų būstui itin aukšti, tačiau Klaipėdoje po truputį atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir sėkmingai plėtojamas naujas vaikų šeimynos modelis.
„Praėjusiais metais šeimynai iš globos namų buvo įrengtas pirmasis butas, šiais metais jau įsikūrė dvi šeimynos ir dar du butai bus perkami, kitais metais planuojama nupirkti ir įrengti dar du butus.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Socialinių darbuotojų vaidmuo
Socialinės darbuotojos Indrė Jankevičienė ir jos padėjėja Birutė Medžinskienė gyrė ugdytines: „Nors prižiūrimų vaikų perpus mažiau, tačiau dabar pačioms tenka aprūpinti šeimyną maisto produktais, apskaičiuoti, kiek kokio maisto pirkti ir gaminti. Tad prisidėjo ir buhalterijos, ir namų ruošos darbų, tačiau vyresnės šeimynos mergaitės - šaunuolės, - mums labai padeda“.
Mokomasi ir vandenį, elektrą taupyti, ir maistą ekonomiškai gaminti, ir padėti daiktus, drabužius į vietas.
Visi bute gyvenantys vaikai - skirtingo amžiaus. Keturi iš jų yra iš vienos šeimos, du - naujokai, kuriems globos namų institucijoje gyventi neteko.
„Jų adaptacija prie naujų sąlygų visiškai kitokia, daug lengvesnė ir paprastesnė nei vaikų, kurie atsiduria globos namų institucijoje“, - pažymi I.
Vaikų adaptacija ir iššūkiai
Vaikai naujais namais ypač džiaugiasi. Tai, jog daugeliui jų tenka gana toli važiuoti į mokyklą - ne problema, - miesto centre jiems labiau trūksta didelio kiemo žaisti.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
„Ramybė: čia, niekas į kambarį nesiveržia, netrukdo, ir mokytis lengviau. Kita vertus, pasiilgstame draugų.
Kita vertus, nėra lengva vaikams prisitaikyti prie naujos aplinkos, suprasti, kad ne vieni gyvena, o apsupti kaimynų, ir elgtis bei televizorių žiūrėti turi tyliau nei buvo įpratę.
Socialines paslaugas keičiančios patirtys
Reikalavimai būstui
Sunkiausia yra surasti arba pritaikyti butą šeimynai, nes turi būti gana didelė kvadratūra, būtinai du sanitariniai mazgai. Tad šis projektas yra tikrai brangus, tačiau jis skirtas vaikų gerovei“, - sakė V.
Pagrindiniai reikalavimai būstui:
- Bendras naudingas būsto plotas negali būti mažesnis kaip 70 kv. m ir ne didesnis kaip 98,00 kv. m.
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.
- Siūlomas parduoti būstas turi būti geros techninės būklės, tvarkingas, atitikti statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus.
- Santechnikos įranga - vamzdynas, vonia arba dušas, klozetas, plautuvė, praustuvas, vandens maišytuvai - turi būti veikiantys.
- Elektros įranga - šakutės lizdai, jungtukai, laidų instaliacija - turi būti tvarkinga.
- Sienos, durys, lubos ir grindys turi būti tvarkingos (neištrupėjusios, neišlūžusios, be pelėsio ir pan.).
- Langai turi būti sandarūs, techniškai tvarkingi.
Savarankiškumo ugdymo namai
Savarankiškumo ugdymo namai, dar vadinami tiesiog būstu, yra vieta, kur jaunuoliai, augę valstybės globoje, gali mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių: maisto gaminimo, pinigų planavimo, tvarkymosi, komunalinių, nuomos, skolų mokėjimo, mokyklos lankymo, darbo paieškos, bendravimo su kaimynais, vienas kitu, mokytojais ir kitais žmonėmis ir t.t.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Būstas įsikūręs paprastame daugiabutyje, kuriame yra nuomojamas 4 kambarių butas. Trys kambariai skirti jaunuoliams. Jie gyvena po du.
Dažnai galima išgirsti nuostabos bei pasipiktinimo, kodėl vaikinai ir merginos gyvena viename bute. Tačiau jie turi atskirus kambarius ir mokosi gyventi realiame gyvenime, kur nėra izoliuoti nuo priešingų lyčių.
Pasirengimas savarankiškam gyvenimui
Socialiniai darbuotojai pradeda bendrauti ir megzti kontaktus su jaunuoliais žymiai anksčiau, nei jie ruošiasi išeiti iš globos namų ar išreiškia norą gyventi būste. Nuo pat pirmųjų susitikimų pradedama jaunuoliui formuoti suvokimas ir savarankiškumas.
Pirmaisiais susitikimais tiesiog pakviečiamas jaunuolis ateiti susitikti, išgerti arbatos ir taip pasimatyti su darbuotojais. Antrasis žingsnis yra pristatyti veiklas ir savarankiškumo būstą. Socialiniai darbuotojai pasakoja apie taisykles, kalbama, kurios taisyklės atrodo sunkiausios, lengviausios, individualius susitikimus ir bendruomeninius susitikimus.
Bandoma išsiaiškinti ir suprasti, ko jaunuoliui reiktų gyvenant būste, ką norėtų išmokti ir dėl ko jaunuoliui būtų svarbu gyventi būste. Jaunuolių tikslai būna įvairūs: maisto gaminimas, komunaliniai, savęs pažinimas, išmokimas pasakyti ne, susitvarkyti dokumentus ir dar daugelis paprastų ir ne tik tikslų ir norų.
Tad pasirengimo procesas trunka nuo mėnesio ar poros savaičių iki neapibrėžto laiko. Svarbiausia, kad pats jaunuolis norėtų ateiti gyventi, norėtų mokytis, kad jis turėtų laisvę pasakyti taip noriu arba ne, nenoriu gyventi būste.
Taip pat didelė dalis darbo susijusi su mokymusi gyventi su kitais jaunuoliais, kalbėtis ir spręsti tarpusavio nesutarimus.
Psichologo vaidmuo vaikų globos namuose "Smiltelė"
Psichologas vaikų globos namuose "Smiltelė" atlieka itin svarbų vaidmenį, užtikrinant vaikų psichologinę gerovę ir padedant jiems adaptuotis prie naujos aplinkos. Jo veikla apima platų spektrą uždavinių, pradedant individualiu konsultavimu ir baigiant dalyvavimu komandos susirinkimuose bei bendradarbiavimu su kitomis organizacijomis.
Individualus konsultavimas ir psichoterapija
Vienas pagrindinių psichologo uždavinių yra individualus vaikų konsultavimas ir psichoterapija. Šių užsiėmimų metu vaikai gali išreikšti savo jausmus, baimes, nerimą bei patirtas traumas. Psichologas padeda vaikams suprasti savo emocijas, įveikti sunkumus ir rasti konstruktyvius būdus, kaip spręsti problemas.
Grupiniai užsiėmimai ir terapija
Be individualaus konsultavimo, psichologas organizuoja grupinius užsiėmimus ir terapiją. Šių užsiėmimų metu vaikai gali bendrauti su kitais, patiriančiais panašius sunkumus, dalintis savo patirtimi ir mokytis vieni iš kitų. Grupinė terapija padeda vaikams ugdyti socialinius įgūdžius, stiprinti savivertę ir jaustis mažiau vienišiems.
Dalyvavimas komandos susirinkimuose
Psichologas aktyviai dalyvauja komandos susirinkimuose, kuriuose aptariami vaikų poreikiai, problemos ir pasiekimai. Jis teikia savo įžvalgas ir rekomendacijas, kaip geriausiai padėti vaikams.
Bendradarbiavimas su kitais specialistais
Psichologas bendradarbiauja su kitais specialistais, dirbančiais vaikų globos namuose, tokiais kaip socialiniai darbuotojai, pedagogai, auklėtojai ir medicinos personalas. Šis bendradarbiavimas užtikrina kompleksinę pagalbą vaikams ir leidžia spręsti problemas iš įvairių perspektyvų.
Darbas su šeimomis
Jei įmanoma, psichologas dirba su vaikų biologinėmis šeimomis, siekdamas atkurti ar sustiprinti ryšius. Jis teikia konsultacijas tėvams ar globėjams, padeda jiems suprasti vaikų poreikius ir rasti būdus, kaip juos patenkinti. Darbas su šeimomis yra svarbus, siekiant užtikrinti vaikų gerovę ir ateitį.
Adaptacija vaikų globos namuose
Patekimas į vaikų globos namus yra didelis iššūkis vaikui. Jam tenka atsisveikinti su įprasta aplinka, artimaisiais ir susidurti su naujais žmonėmis, taisyklėmis bei aplinka. Adaptacija prie naujų sąlygų gali būti ilgas ir sudėtingas procesas, kuriam reikalingas psichologo ir kitų specialistų palaikymas.
Emocinės reakcijos į patekimą į globos namus
Vaikai, patekę į globos namus, gali patirti įvairias emocines reakcijas, tokias kaip liūdesys, pyktis, baimė, nerimas, kaltė ir gėda. Svarbu, kad psichologas atpažintų šias emocijas ir padėtų vaikams jas išreikšti bei įveikti.
Adaptacijos sunkumai ir jų įveikimas
Kai kurie vaikai patiria didesnių adaptacijos sunkumų nei kiti. Jiems gali būti sunku prisitaikyti prie naujos tvarkos, užmegzti ryšius su kitais vaikais ir personalu, mokytis naujų dalykų.
Psichologinė pagalba adaptacijos laikotarpiu
Psichologinė pagalba adaptacijos laikotarpiu yra būtina visiems vaikams, patekę į globos namus. Psichologas stebi vaikų emocinę būklę, teikia individualias konsultacijas, organizuoja grupinius užsiėmimus ir bendradarbiauja su kitais specialistais, siekdamas užtikrinti sklandžią adaptaciją.
Ugdymas ir socialinių įgūdžių formavimas
Vaikų globos namuose svarbu ne tik užtikrinti vaikų fizinę ir psichologinę gerovę, bet ir rūpintis jų ugdymu bei socialinių įgūdžių formavimu. Šių įgūdžių ugdymas padeda vaikams sėkmingai integruotis į visuomenę ir kurti pilnavertį gyvenimą.
Mokymosi sunkumai ir pagalba juos įveikiant
Kai kurie vaikai, augantys globos namuose, patiria mokymosi sunkumų. Juos gali lemti įvairios priežastys, tokios kaip patirtos traumos, emocinės problemos, dėmesio koncentracijos sunkumai ar mokymosi sutrikimai. Psichologas bendradarbiauja su pedagogais, siekdamas nustatyti mokymosi sunkumų priežastis ir parinkti tinkamas pagalbos priemones.
Socialinių įgūdžių ugdymas
Socialiniai įgūdžiai yra būtini sėkmingai integracijai į visuomenę. Vaikų globos namuose svarbu ugdyti vaikų socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, bendradarbiavimas, konfliktų sprendimas, empatija ir savikontrolė. Psichologas organizuoja grupinius užsiėmimus, kurių metu vaikai mokosi šių įgūdžių ir praktikuoja juos realiose situacijose.
Pasirengimas savarankiškam gyvenimui
Vienas svarbiausių vaikų globos namų uždavinių yra parengti vaikus savarankiškam gyvenimui. Psichologas padeda vaikams ugdyti savarankiškumą, atsakomybę, planavimo įgūdžius ir finansinį raštingumą.
Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis
Vaikų globos namai "Smiltelė" aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis, siekdami užtikrinti kompleksinę pagalbą vaikams ir gerinti jų gyvenimo kokybę.
Bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis
Vaikų globos namai bendradarbiauja su švietimo įstaigomis, tokiomis kaip mokyklos, profesinės mokyklos ir universitetai. Šis bendradarbiavimas užtikrina, kad vaikai gautų kokybišką išsilavinimą ir turėtų galimybių siekti aukštojo mokslo.
Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros įstaigomis
Vaikų globos namai bendradarbiauja su sveikatos priežiūros įstaigomis, tokiomis kaip poliklinikos, ligoninės ir psichikos sveikatos centrai. Šis bendradarbiavimas užtikrina, kad vaikai gautų reikiamą medicininę ir psichologinę pagalbą.
Bendradarbiavimas su socialinėmis organizacijomis
Vaikų globos namai bendradarbiauja su socialinėmis organizacijomis, tokiomis kaip nevyriausybinės organizacijos, labdaros fondai ir savanorių organizacijos. Šis bendradarbiavimas padeda vaikams gauti papildomą paramą, dalyvauti įvairiose veiklose ir integruotis į visuomenę.
Bendradarbiavimas su kitais vaikų globos namais
Vaikų globos namai "Smiltelė" bendradarbiauja su kitais vaikų globos namais, dalindamiesi patirtimi, gerąja praktika ir organizuodami bendrus renginius. Pavyzdžiui, organizuojamos kelionės į kitus globos namus, tokios kaip kelionė į Pagėgių, Viešvilės, Pajūrio, Klaipėdos, Alytaus, Radviliškio vaikų globos namus su šūkiu „Draugaukime. Bendraukime.“ ar „Draugystės tiltas - bendradarbiavimas su Skaudvilės spec. mokykla-internatu“. Šis bendradarbiavimas padeda gerinti vaikų globos kokybę ir užtikrinti, kad vaikai gautų geriausią įmanomą priežiūrą.
Socialinės globos normų aprašas
Socialinės globos įstaigos teritorija, visų patalpų išplanavimas ir įrengimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ arba Lietuvos higienos normos HN 125:2019 „Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.
Socialinės globos teikimo vieta turi būti nesunkiai pasiekiama visuomeniniu transportu. Jei socialinės globos įstaigoje paslaugas gaunančiam asmeniui pasireiškia užkrečiamųjų ligų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), taip pat dėl užkrečiamųjų ligų protrūkio paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, socialinės globos paslaugų teikimas socialinės globos įstaigoje organizuojamas atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimą užkrečiamųjų ligų epidemijos metu, reikalavimus.
Pagrindiniai principai organizuojant ir teikiant socialinę globą:
- Asmens teisių (įskaitant asmens duomenų apsaugos) užtikrinimas.
- Dalyvavimas ir bendradarbiavimas.
- Pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo užtikrinimas.
- Asmens savarankiškumo ugdymas ir socialinė integracija.
- Nediskriminavimas.
Organizuojant ir teikiant socialinę globą, užtikrinamas asmens duomenų apsauga. Visos asmens problemos sprendžiamos su asmeniui rodoma pagarba, supratimu, jautrumu, užtikrinant ir pripažįstant asmens teisę į privatumą.
Siekiant užtikrinti geriausią asmens interesą ir šeimos gerovę, visi socialinės globos organizavimo ir teikimo klausimai sprendžiami dalyvaujant ir bendradarbiaujant pačiam asmeniui, jo globėjui, rūpintojui ar nepilnamečio vaiko tėvams, globėjui, rūpintojui, prireikus - kitiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams bei kompetentingų institucijų atstovams.
Socialinė globa organizuojama ir teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, ir tai nepriklauso nuo asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialine globa.