Savižudybė - tai sąmoningas veiksmas, kai asmuo atima sau gyvybę. Savižudybė gali įvykti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) pateiktais duomenimis, kasmet pasaulyje nusižudo daugiau kaip 700 tūkst. žmonių, dar daugiau žmonių bando nusižudyti.
Vaikų ir jaunimo savižudybių problema Lietuvoje išlieka itin opi - nors bendras savižudybių skaičius kasmet mažėja, jaunų žmonių savižudybių rodikliai vis dar vieni aukščiausių Europoje.
Pastaraisiais metais savižudybių skaičius nuosekliai mažėja. Lyginant su 2013 metais, kai savižudybių skaičius Lietuvoje buvo 36,68 atvejai / 100 000 gyventojų, per devynerius metus 2022 m. savižudybių skaičius sumažėjo iki 22,44 atvejų / 100 000 gyventojų.
Tačiau, Lietuvoje, lyginant su Europos vidurkiu, išlieka aukštesni nepatikslintų mirčių, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“, įdiegtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ (toliau - TLK-10-AM), žymimų kodais Y10-Y34, neaiškių mirties priežasčių, pagal TLK-10-AM žymimų R96-R99 kodais, ir atsitiktinių apsinuodijimų, pagal TLK-10-AM žymimų X40-X49 kodais, registruojami atvejai, kur tikroji mirties priežastis galėjo būti nenustatyta savižudybė.
Nepatikslintų mirčių sumažėjo nuo 335 (2013 m.) iki 207 (2022 m.), neaiškių mirties priežasčių padaugėjo nuo 499 (2013 m.) iki 611 (2022 m.), atsitiktinių apsinuodijimų sumažėjo nuo 437 (2020 m.) iki 276 (2022 m.).
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Savižudybių skaičius 2022 m. daugumoje amžiaus grupių tendencingai mažėjo arba išliko toks pat, lyginant su 2011 m. ir 2016 m.
Savižudybių rodikliai yra aukštesni vyresnių paauglių 15-19 m. grupėje, palyginti su 10-14 m. amžiaus grupe.
Lietuvoje pasikorimas vis dar išlieka dažniausias savižudybės būdas. Renkantis savižudybės būdą turi įtakos lengvai prieinamos priemonės ir socialinis bei kultūrinis priimtinumas.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Savižudybės dažniausiai kyla dėl sudėtingo psichologinių, socialinių ir šeimos veiksnių derinio - patyčių, smurto, priklausomybių, silpnų emocinių ryšių ar neperdirbtų traumų.
2022 m. atlikto mokslinio tyrimo „Savižudiškumo tendencijos ir sociokultūriniai suicidinės rizikos veiksniai Lietuvoje: rekomendacijos nacionalinę ir regioninę savižudybių prevenciją kuriančioms institucijoms“ duomenys rodo, kad 52,5 proc. asmenų yra kada nors galvoję apie savižudybę, 26,5 proc. asmenų turėjo minčių apie savižudybę per pastaruosius metus.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2017-2020 m. atlikto tyrimo „Psichosocialiniai savižudybių rizikos veiksniai ir pagalbos prieinamumas nusižudžiusių asmenų aplinkoje“ duomenimis, iš 145 analizuotų savižudybių, 56 proc. jų įvyko namuose. Nemaža dalis (39 proc.) artimųjų paminėjo, kad nusižudęs asmuo praeityje jau buvo bandęs žudytis. Beveik trečdalis (28 proc.) buvo patyrę savižudybės atvejus šeimoje, panaši dalis asmenų (29 proc.) buvo susidūrę su savižudybės atvejais artimoje aplinkoje.
Pusė apklausoje dalyvavusių artimųjų (50 proc.) minėjo, kad jų artimasis turėjo sunkumų dėl alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimo.
Žalingas alkoholio vartojimas, kaip svarbus komponentas, dalyvauja 22 proc. savižudybės procesų Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog vyrai maždaug 1,5 karto intensyviau vartoja alkoholį nei moterys.
Tyrimo metu nustatyta, jog alkoholio vartojimo intensyvumas ir alkoholio vartojimas kaip sunkumų įveikos būdas yra susiję su minčių apie savižudybę intensyvumu ir savižudiško elgesio rizika. Tai reiškia, kad vartojant alkoholį kaip būdą įveikti sunkumus daugėja minčių apie savižudybę ir didėja savižudiško elgesio rizika.
Prevencinės Priemonės
Svarbi savižudybių prevencijos pagalbos teikimo sistemos dalis ...
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Įgyvendinant savižudybių tarp vaikų ir jaunimo prevenciją, labai svarbus yra švietimo pagalbos specialistų ir švietimo pagalbos įstaigų - pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų vaidmuo bei teikiama pagalba mokykloms valdant krizines situacijas, koordinuojant mokyklose veikiančias krizių valdymo komandas, jų vykdomą veiklą, pagalbą krizių įveikimo klausimais.
2020 m. Nacionalinė švietimo agentūra parengė savižudybių prevencijos programą, skirtą 10-12 kl. mokiniams, kurią sudarė mokymai mokyklos bendruomenei ir mokyklų komandoms, metodinė medžiaga mokytojams ir 10 klasės valandėlių, kurių temos yra: mitai apie savižudybę, savižudybės ženklų atpažinimas, pagalba sau ir draugui krizės atveju, ir kuri buvo įgyvendinama dvidešimtyje mokyklų.
Siekiant mokiniams sudaryti galimybę nuosekliai ugdyti gyvenimui svarbius socialinius, emocinius įgūdžius, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą bei gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, mokyklose bus įgyvendinama Gyvenimo įgūdžių programa. Programa apims tokias temines sritis kaip socialinis ir emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga.
Nuo 2022 metų yra vykdomi programos įgyvendinimo parengiamieji darbai, programą planuojama įgyvendinti nuo 2023 m. rudens. Pradiniame etape pradinių klasių mokiniams programa bus vykdoma integruotai, vyresnieji mokiniai turės atskiras pamokas, o nuo 5 klasės streso įveikos ir emocinio atsparumo, pereinančio į savižudybių prevenciją, temoms numatoma skirti vieną pamoką per metus.
Todėl kompleksiškai įgyvendinamos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo priemonės (prevencija, ankstyvoji intervencija, informavimas apie rizikas, saugaus vartojimo edukacijos, alternatyvios įveikos priemonės, priklausomybės ligų gydymas, reabilitacija, reintegracija) prisideda prie savižudybių prevencijos ir jų paplitimo mažinimo. Šios veiklos yra numatytos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-1255 patvirtintame 2022-2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-001-02-10-02 „Stiprinti gyventojų psichikos sveikatą bei plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų ir kitų priklausomybę sukeliančių veiksnių kontrolę ir vartojimo prevenciją“ apraše, Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021-2024 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr.
Savižudybių prevencijos tema veikia nacionalinė interneto svetainė www.tuesi.lt, kur asmenims, patiriantiems savižudybės grėsmę, yra pateikta visa reikalinga informacija apie pagalbos būdus sau ar kitam bei aktuali informacija specialistams. Svetainės žinomumui didinti nuolat vykdoma viešinimo kampanija per reklaminius skydelius, paieškos variklių optimizavimą, reklamą įvairiose platformose ir kt. Svetainės lankomumas kiekvienais metais auga: 2022 m. joje apsilankė 89,8 tūkst. lankytojų (39 proc. daugiau nei 2021 m.).
Planuojama koordinuoti regioninės žiniasklaidos stebėsenos ir reagavimo sistemą per savivaldybės lygmens specialistus.
Statistiniai duomenys
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje išdėstyti savižudybių rodikliai Lietuvoje 2019-2024 m.
Kaip padėti atpažinti paauglius, kuriems gresia savižudybė
| Metai | Iš viso mirčių Lietuvoje | Mirtys dėl savižudybės Lietuvoje | Iš viso savižudybių tarp 10-14 m. asmenų | Iš viso savižudybių tarp 15-19 m. |
|---|---|---|---|---|
| 2019 | ||||
| 2024 |
Duomenys parodo, kad jaunų asmenų savižudybių aukščiausias rodiklis buvo 2019 m., po to šis skaičius palaipsniui mažėjo. Visgi 2024 m.
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad lyginant lyties skirtumus tarp jaunų žmonių savižudybių, vaikinų savižudybės įvyksta dažniau nei merginų. Nuo 2019 m. iki 2024 m. Lietuvoje iš viso tarp 10-19 m. nusižudė 59 vyrai ir 18 moterų. Pagal jaunų žmonių savižudybių skaičių, Lietuva vis dar pirmauja Europoje.
Ką daryti, jei vaikas užsimena apie savižudybę?
Jei vaikas užsimena apie savižudybę ar kitaip išreiškia savižudiškas mintis, būtina reaguoti. Net ir jei atrodytų, kad tai buvo juokelis ar angliškai išreikštas sakinys, kurio galbūt vaikas ir pats ne visiškai suvokia.
Išgirdus tokias vaiko mintis, būtina apgalvoti situaciją, pagalvoti, kas vaiką slegia, liūdina. Reikėtų apgalvoti, ką tėvai su vaikais gali išspręsti patys, gal reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Jei krizę išgyvenantis žmogus nenori jums išsikalbėti, suraskite specialistą, padėkite užsiregistruoti, palydėkite. Nepalikite savižudybės krizę išgyvenančio žmogaus vieno, kadangi, kaip teigia psichoterapeutė D.
Svarbu atpažinti ženklus: savižudiškas mintis, frazes apie beviltiškumą, staigius nuotaikos pokyčius. Prevencija pirmiausia prasideda šeimoje - tėvų ir vaikų santykių stiprinime, atvirume, bendrame laike bei rūpinantis visos šeimos psichologine sveikata.
Pagalba reikalinga ne tik vaikui, bet ir tėvams - jų emocinė sveikata tiesiogiai veikia vaiko gijimą. Pagrindinė žinutė - savižudybė nėra išeitis, o pagalba yra pasiekiama visada.
Primename, kad Kupiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure nemokamai konsultuoja psichologė Alina Spaičienė.
tags: #savizudybe #vaiku #namuose