Viena iš opiausių moterų bendruomenės patiriamų problemų yra smurtas šeimoje, daranti niekinėmis visas kitas moterų teises bei galimybes, nes užkerta kelią jomis naudotis. Smurtas šeimoje ne visada yra akivaizdžiai pastebimas ir paženklintas mėlynėmis. Tai gali pasireikšti ir kaip ekonominis, seksualinis, psichologinis smurtas. Todėl svarbu atpažinti agresiją, įvairias jos formas bei paskatinti moteris nebijoti kreiptis pagalbos.
Teisinė Apsauga Nuo Smurto Artimoje Aplinkoje
2011 metų gegužės 26 dieną buvo priimtas ir 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio Įstatymo pagrindinis tikslas - mažinti smurto atvejų skaičių bei padėti smurtą patyrusiems asmenims, pasiūlant jiems specializuotą kompleksinę pagalbą. Jame apibrėžiama, kad smurtas artimoje aplinkoje - tai asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis iš aplinkos asmenų, su kuriais jį sieja ar praeityje siejo santuokiniai, partnerystės, svainystės ar kiti artimi ryšiai.
Asociacija Vilniaus moterų namai yra vieni iš šio Įstatymo iniciatorių ir rengėjų, siekia efektyvaus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo, užtikrinant nukentėjusių asmenų efektyvią teisių apsaugą, o nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. ir oficialiai vykdo Specializuotos pagalbos centro funkcijas Vilniaus mieste, glaudžiai bendradarbiaujant su Policija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis organizacijomis bei institucijomis.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje? Tipai, simptomai, gydymas ir kita
Specializuotos Pagalbos Centrai
Specializuotos pagalbos centrai orientuojasi tik į smurto prieš moteris problematiką ir daugiausia teikia pagalbą tik smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims. Šių centrų darbuotojai turi pakankamai žinių ir darbo patirties su smurtą patiriančiomis moterimis, todėl nukentėjusiosios gali sulaukti reikiamos pagalbos. Tokie centrai teikia kompleksinę pagalbą, t.y. informavimo, psichologinio ir teisinio konsultavimo, palaikymo, tarpininkavimo institucijose bei atstovavimo interesams.
Specializuoti Kompleksinės Pagalbos Centrai - Ne Tik Skubi, Bet Ir Ilgalaikė Pagalba
Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik momentinis, žaibiškas įvykis - tai kompleksinė problema, kuri paliečia tiek smurtą patyrusio asmens emocinę, tiek fizinę, tiek socialinę būklę. SKPC tai pripažįsta ir atpažįsta, teikiant įvairiapusę pagalbą - nuo teisinių konsultacijų ir psichologinės paramos iki konsultantų pagalbos suteikiant informaciją, emocinį palaikymą, bendradarbiavmą su kitomis įstaigomis.
Taip pat skaitykite: Ar verta nekeisti?
Vis dėlto, nemokama pagalba kartais nepasiekia tų, kam jos labiausiai reikia - apie pagalbą žino ne visi ir, deja, ne visi drįsta kreiptis. Net 60 % smurtą patyrusių asmenų pagalbos niekur nesikreipia. Europos Sąjungos duomenimis, tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus. Tai reiškia, kad didelė dalis smurtą patyrusių asmenų lieka be reikalingos paramos, be palaikymo ir padrąsinimo. Būtent todėl SKPC ir asociacijos veikla yra itin svarbi - bendras indėlis į pagalbos viešinimą ir kokybiškai, standartizuotai teikiama kompleksinė pagalba leidžia centrams tapti žinomesne saugia erdve, kur smurtą patyrę asmenys gali drąsiai kreiptis pagalbos.
Metodinės Pagalbos Centro Projektas
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija per ilgus metus sukaupė smurto artimoje aplinkoje problemos bei pagalbos teikimo gerąją patirtį, kuria aktyviai dalinasi su kitais. 2023 metais pradėjus, o 2024 metais tęsiant, asociacija įgyvendino projektą „Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų metodinės pagalbos centras“, finansuotą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Šio projekto metu buvo sukurta nuotolinė internetinė platforma, skirta SKPC specialistams.
Platformoje specialistai gali rasti aktualią informaciją, susijusią su metodine pagalba, dalintis gerąja patirtimi bei gauti konsultacijas. Projekto rėmuose asociacija taip pat organizavo SKPC specialistų supervizijas, parengė rekomendacijas dėl SAA pavojų patiriančio asmens identifikavimo kriterijų, apibrėžė kriterijus SAA patyrusio asmens su negalia identifikavimui. 2025 metais metodinės pagalbos centro projektas bus toliau plėtojamas, siekiant užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę ir nuolatinį specialistų kompetencijų tobulinimą.
Kompleksiškas Požiūris Į Pagalbą
Siekiant padėti smurtą patyrusiems asmenims ne tik įveikti traumą, bet ir atgauti pasitikėjimą savimi bei tikėjimą savo ateitimi, būtinos įvairios pagalbos formos. Be psichologinės ir teisinės pagalbos, vis dažniau siūlomos ir įvairios terapijos: dailės, šokio-judesio, dramos terapijos bei savitarpio pagalbos grupės. Tokios priemonės padeda SAA patyrusiems asmenims išreikšti savo emocijas, atrasti vidinius resursus ir palaipsniui atsigauti po patirto smurto.
Neretai nuo SAA nukentėjęs asmuo yra izoliuotas, praradęs pasitikėjimą savimi, o trauminė patirtis apsunkina ryšio kūrimą su kitais. Būtent todėl grupinės terapijos ir užsiėmimai kuria neaprėpiamą pridėtinę vertę pagalbos patyrus SAA procese. Džiugu matyti, kad SKPC vis aktyviau įtraukia šias terapijas į savo veiklą, tačiau daugeliu atvejų tai vyksta savanoriškais terapeutų ir darbuotojų pagrindais. Tai rodo didžiulį specialistų atsidavimą, bet kartu iškelia ir klausimą apie tvarių finansinių sprendimų būtinybę, siekiant, kad tokia pagalba būtų ilgalaikė ir pasiekiama kiekvienai (-am)
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti smurtą
Visuomenės Požiūris: Smurtą Dar Vis Pateisiname
Svarbu atkreipti dėmesį ir į faktą, kad Lietuvoje dauguma žmonių teigia, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepriimtinas. Tačiau statistika atskleidžia kitą realybę - net 45 % gyventojų pateisina ar iš dalies pateisina trinktelėjimą žmonai kaip „drausminimo priemonę“ ar „neišvengiamą konfliktų sprendimą“. Šis paradoksas rodo, kad nors visuomenė suvokia problemą, vis dar vyrauja giluminiai stereotipai, pateisinantys smurtą ir neleidžiantys jam mažėti.
Būtent todėl itin svarbi švietėjiška, prevencinė veikla - tiek mokyklose, tiek darbo vietose, tiek viešose diskusijose. Asociacijos nariai aktyviai vykdo projektus, nukreiptus į jaunimą, vykdo mokymus ugdymo įstaigose, organizuoja konferencijas ir diskusijas, dalyvauja radijo laidose bei žiniasklaidos interviu, palaiko tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kartu siekiame, kad mūsų visuomenė suprastų, kad jokia forma smurtas negali būti laikomas priimtinu. Tai ne tik šeimos ar santykių, bet ir visos visuomenės problema, kurią turime spręsti kartu.
Kokia Linkme Dirbsime 2025 Metais?
Atsižvelgiant į augantį smurto artimoje aplinkoje pranešimų skaičių ir visuomenės požiūrio prieštaravimus, 2025 metais planuojame sutelkti dėmesį į šias sritis:
- Nepailstamas Stambulo konvencijos ratifikavimo siekimas. Nors džiaugiamės, kad Europos Komisija priėmė direktyvą dėl smurto prieš moteris, ir per ateinančius trejus metus ji turės atsirasti mūsų teisinėje sistemoje, Stambulo konvencija išlieka detaliausiu ir geriausiu dokumentu moterų apsaugai.
- Tolimesnis visuomenės švietimas apie smurtą artimoje aplinkoje, siekiant mažinti stereotipus ir skatinti nulinę toleranciją smurtui.
- Metodinės pagalbos centro stiprinimas ir SKPC darbuotojų kvalifikacijos kėlimas.
Svarbu atminti, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie smurto mažinimo - skleidžiant informaciją, palaikant pagalbos centrus ar tiesiog neliekant abejingiems. Kova su smurtu - tai ne vienos dienos darbas, o nuolatinis procesas. Tad siekime, kad po dar šešerių metų galėtume pasakyti: mūsų visuomenė tapo sąmoningesnė, jautresnė ir saugesnė kiekvienam jos nariui.
Smurto Formos Ir Jų Poveikis
Smurtas šeimoje ne visada yra akivaizdžiai pastebimas ir paženklintas mėlynėmis. Tai gali pasireikšti ir kaip ekonominis, seksualinis, psichologinis smurtas. Todėl svarbu atpažinti agresiją, įvairias jos formas bei paskatinti moteris nebijoti kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
Fizinis Smurtas
Tai tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą:
- smūgiai, kumščiavimas, spardymas, stumdymas;
- griebimas už plaukų, dusinimas, kratymas;
- draskymas, badymas, smaugimas, kandžiojiimas, spjaudymas, deginimas, nuplikymas arba nušaldymas;
- suvaržymas, izoliavimas, neleidimas išeiti iš namų, grasinimas ginklu.
Psichologinis Smurtas
Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galintis visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Jis pasireiškia įvairiomis formomis:
- šaukimas, spiegimas, pravardžiavimas;
- ignoravimas, nemalonus tonas;
- žeminimas, gėdinimas, šaipymasis, įžeidžiantys juokai, kritikavimas atskirai arba prie kitų žmonių;
- savininkiškumas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, kontroliavimas, nesiliaujantys skambučiai ir žinutės;
- aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos;
- teigimas aukai, kad viena ji nieko neverta;
- grasinimai, priverčiant auką pajausti, kad jai nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju.
Psichologiniai agresoriai manipuliuoja kitų kompleksais, taikosi į pažeidžiamas vietas, taip priversdami auką mąstyti, jog kalta ji pati, kartais net sukurdami iliuziją, kad savo žeminančiais veiksmais ir nuolatine kritika jie ne kenkia, o priešingai - apsaugo bei padeda susivokti.
Ekonominis Smurtas
Tai viena šeimyninio smurto rūšių, kurią naudodamas smurtautojas siekia kontroliuoti savo partnerę:
- ekonominės laisvės suvaržymas
- pinigų ar kreditinių kortelių atėmimas ir vertimas maldauti, kad visa tai grąžintų;
- aukos pinigų ar turto vogimas arba išviliojimas apgaulės būdu;
- atsisakymas duoti maisto, rūbų, būtinus medikamentus ar draudimas nakvoti namie;
- draudimas dirbti arba baigti mokslus.
Seksualinis Smurtas
- Kito asmens vertimas atlikti nesaugų ar žeminantį lytinį aktą prieš kito asmens valią;
- nepageidaujamų seksualinio akto formų naudojimas siekiant valdyti kitą asmenį;
- vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime.
Pagalba Ir Ištrūkimas Iš Smurto Rato
Ištrūkimas iš žalingų santykių, tai dar ne istorijos pabaiga, o tik kelio į pilnavertį gyvenimą pradžia. Svarbu skirti laiko sau, laiko užgydyti žaizdas, atstatyti prarastą savivertę, jei reikia, kreiptis pagalbos į psichologus ar kitus specialistus.
Šeimoje, kurioje bent vienas iš suaugusių sistemiškai smurtauja, nukenčia ir vaikai. Tai nėra saugi aplinka augti, agresija žaloja psichiką, kyla didžiulė tiek psichologinių, tiek fizinių padarinių grėsmė. Kartais mažieji yra naudojami kaip priemonė manipuliuoti auką, vaikai tampa motyvu išlikti kartu, su vaikais būna susiję ir įvairūs grasinimai. Dar liūdnesniais atvejais, agresija nukreipiama ir prieš atžalas.
Kur Kreiptis Pagalbos?
- Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje alinkoje. Atvykusi policija gali nutraukti smurtinius veiksmus, suteikti informacijos apie apskrityje veikiančius specializuotus pagalbos centrus bei kitas įstaigas ir organizacijas.
- Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Specializuotų pagalbos centrų sąrašą ir kontaktus galite rasti paspaudę čia.
- Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.
Specializuotos Kompleksinės Pagalbos Centrai (SKPC)
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Tiesiogiai Susisiek su artimiausia organizacija, atliekančia SKPC funkcijas, tiesiogiai. Iš viso yra 14 organizacijų.
| Pagalbos forma | Aprašymas |
|---|---|
| Emocinė pagalba | Išklausome, suprantame ir palaikome. Padedame įveikti krizinę situaciją, motyvuojame nutraukti smurtinius santykius. |
| Informacija | Diskutuojame apie galimus sprendimus, sudarome veiksmų planą, supažindiname su teisiniais procesais ir valstybės garantuojama pagalba. |
| Tarpininkavimas | Pristatome visas organizacijas ir institucijas, kurios sprendžia socialinius, finansinius, teisinius klausimus. |
| Teisininkas | Konsultuos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei padės parengti teisinius dokumentus (ieškiniai, pažymos, prašymai, pareiškimai ir pan.). |
| Psichologas | Padės pamatyti situaciją, kurioje esate, su kuo tai susiję, kokius sprendimus ir atsakomybes galite priimti norėdami ją keisti. |
| SPKC konsultantai | Išklausys, suteiks emocinę paramą bei kartu su jumis ieškos veiksmingų būdų, kaip įveikti smurtą šeimoje. |
Psichologinė Pagalba
Diduma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau kreiptis pagalbos galima ir laiškais: savanorės atsako per vieną dieną. Rašyti laiškus gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Pokalbiai internetu - dar vienas būdas kreiptis neatidėliotinos pagalbos. Psichologinė pagalba internetu yra saugi, patikima ir patogi bendravimo forma daugeliui žmonių.
Neretai užsienyje dirbantys ar studijuojantys asmenys patiria įvairių sunkumų, jaučia liūdesį, ilgesį, vienatvę, yra sutrikę, pasimetę ir neturi su kuo pasidalyti savo išgyvenimais. Atsakysime per 24 val. Pasikalbėti internetu (angl. chat) adresu pagalbosmoterimslinija.lt, paspaudus „Pokalbiai internetu“, visomis savaitės dienomis 14-22 val.
Pagalbos Moterims Linija
„Pagalbos moterims linija“ - tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą. Psichologinė pagalba teikiama visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu. Linijos savanorės suteikia reikiamą informaciją apie tolesnės pagalbos būdus moterims ir merginoms, patiriančioms bet kurios rūšies - fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį - smurtą, prekybą žmonėmis ar seksualinį išnaudojimą prostitucijos tikslais, išgyvenančioms psichologines krizes ir savižudybės riziką.
Kiek įmanoma greičiau suteikta emocinė parama, palaikymas ir informacija apie pagalbą gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių pažeidžiamo asmens fizinei ir psichinei sveikatai, užkirsti kelią savižudybėms. Tad lengvai prieinama nemokama psichologinė pagalba bet kurioje šalies vietoje ir bet kuriuo paros metu yra itin svarbi ir aktuali.
Statistika
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. Penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina. Dar viena teigiama tendencija - net 69 % apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų - vaikai. Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). Tai nesikeičia jau kurį laiką. 2014-2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją.
Visgi negalima teigti, kad fizinis smurtas - dažniausiai pasitaikanti smurto rūšis. Ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstamas. Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją.