Nuo 2026 m. pradžios daugiau kaip 1,4 mln. šalies gyventojų atsivers naujos pasirinkimo galimybės dėl II pensijų pakopos, bet tuo pačiu metu teks prisiimti ir didesnę atsakomybę dėl savo ateities. Nuo dabar padaryto pasirinkimo gali priklausyti, kaip atrodys mūsų ateitis vyresniame amžiuje. Skaičiavimai rodo, kad ji, priklausomai nuo tolesnės kaupimo formos, gali būti labai skirtinga. Štai ką svarbu žinoti, norint priimti teisingą sprendimą.
Nauji Pasirinkimai ir Didesnė Atsakomybė
Šių metų vasarą "Swedbank" užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šiuo metu aktyvių veiksmų dėl kaupimo II pensijų pakopoje ketina imtis bent 2 iš 5 jos dalyvių. Dažniau svarstoma atsiimti visas lėšas ir nutraukti kaupimą visiškai, rečiau - atsiimti dalį sukauptų lėšų. Be to, gyventojams atsiveria ne tik šios dvi galimybės - jie taip pat gali atsiimti lėšas ir vėl pradėti kaupti iš naujo II pakopoje, nukreipti visas ar dalį atgautų lėšų į III pakopos pensijų fondą, kitą taupymo ar investavimo įrankį, taip pat sustabdyti kaupimą neribotam laikui, paliekant sukauptas lėšas dabartiniame fonde.
Galiausiai, svarbu pastebėti ir tai, kad pagrindinės kaupimo II pensijų pakopoje sąlygos nesikeičia - išlieka valstybės paskata, toliau taikomi palankūs valdymo mokesčiai, o investuotos lėšos valdomos taikant gyvenimo ciklo investavimo strategiją. Skaičiavimai parodo, kad tie, kurie tęs kaupimą ir nesiims jokių veiksmų, turėtų užsitikrinti geriausią finansinį rezultatą. Vis dėlto verta panagrinėti ir kitus pasirinkimus bei jų "kainą" mūsų senatvei.
Kiek Jau Vidutiniškai Sukaupta?
Norėdami išnagrinėti kiekvieno pasirinkimo finansinį rezultatą ateičiai, turime pasiremti aiškiai apibrėžtomis prielaidomis. Lietuvoje II pakopos sistema pradėjo veikti 2004 m., o per pastaruosius 20 metų buvo kelis kartus reformuota suteikiant daugiau lankstumo ir pasirinkimo galimybių kaupiantiesiems. Šiuo metu kaupiantieji nuo savo atlyginimo perveda 3 proc. ir papildomai gauna 1,5 proc. vidutinio atlyginimo dydžio valstybės paskatą. Kaip matysime vėliau, pastaroji itin svarbi galutiniam finansiniam kaupimo rezultatui.
Jei darome prielaidą, kad II pakopos pensijų fondų dalyvis prie sistemos prisijungė pačioje pradžioje ir visą laiką joje kaupė maksimalia apimtimi, šiandien tokioje pensijų fondo sąskaitoje turėtų būti sukaupta apie 18,7 tūkst. eurų. Ši suma gaunama įvertinus tai, kad per visą ligšiolinį kaupimo laikotarpį kaupiančiojo atlyginimas prilygo vidutiniam darbo užmokesčiui, o faktinė vidutinė metinė pensijų fondo grąža sudarė 7,25 procento.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti smurtą
Žvelgiant į ateitį, darome prielaidą, kad šiandien tokiam dalyviui iki pensijos dar likę 23 metai. Kuo galėtų virsti dabartinė suma esant 4,8 proc. tikėtinai vidutinei metinei grąžai, o vidutiniam atlyginimui kasmet paaugant po 4 procentus?
Kaupiant Toliau - 7 Kartus Didesnė Suma
Jei kaupiantysis nusprendžia nieko nekeisti ir tęsti kaupimą, tai atsižvelgus į minėtas prielaidas, laikotarpio pabaigoje jo pensijų fonde galėtų būti sukaupta daugiau kaip 130 tūkst. eurų. Vadinasi, dabartinė lėšų suma išaugs apie 7 kartus. Pagal dabartinę anuitetų apskaičiavimo metodiką, tokia suma galėtų virsti apie 590 eurų per mėnesį siekiančia išmoka.
Kaip galutinį rezultatą galėtų paveikti dalies lėšų atsiėmimas? Skaičiavimai rodo, kad poveikis būtų mažesnis nei galima manyti iš pirmo žvilgsnio. Atsiėmus ketvirtadalį lėšų (kurios neviršija paties dalyvio įmokų), "nuostolius" būtų galima atstatyti per 2-3 metus ir toliau auginti finansinį turtą. Per ateinančius dešimtmečius galima sukaupti beveik 117 tūkst. eurų siekiančią sumą, kuri užtikrintų apie 530 eurų per mėn. sudarančią anuiteto išmoką. Vadinasi, atsiėmus ketvirtadalį lėšų dabar, tačiau aktyviai kaupiant toliau, galutinė išmoka bus mažesnė apie 10 procentų.
Net tuo atveju, jei dabar nusprendžiama atsiimti sukauptas lėšas, t. y. savo įmokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, bet pradėjus kaupti II-oje pakopoje iš naujo, ateinantys keli dešimtmečiai nuoseklaus kaupimo vis tiek padės pasiekti gana neblogą rezultatą - galutinė suma siektų apie 76 tūkst. eurų. Tokia suma turėtų užtikrinti apie 340 eurų per mėn. siekiančią anuiteto išmoką.
Prasčiausią rezultatą, neįskaitant visiško pasitraukimo, lemtų įmokų mokėjimo sustabdymas ir fonde paliktos lėšos. Nepervedant naujų įmokų, kaupiama suma per kelis dešimtmečius padidėtų apie 2,5 karto ir sudarytų beveik 55 tūkst. eurų. Tai galėtų virsti apie 250 eurų per mėnesį siekiančia anuiteto išmoka. Tai parodo, kad reguliarios tolesnės įmokos nuo atlyginimo yra itin svarbios kuo geresniam galutiniam rezultatui.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Visiškai nutraukus kaupimą būtų galima atsiimti apie 12 tūkst. eurų. Tačiau išleidus šias lėšas dabarties poreikiams, ateityje reikės pasikliauti tik valstybės mokama pensija, kuri šiuo metu tenkintų tik kas dešimtą šalies gyventoją.
Lėšų Perkėlimas Nėra Išeitis
Maždaug kas antras iš II pensijų pakopos ketinantis pasitraukti žmogus teigia, kad lėšas senatvei ketina taupyti ar investuoti savarankiškai. Tam yra daugybė būdų ir įrankių, visų jų privalumų ir apribojimų bei tikėtinų rezultatų čia apžvelgti tikrai nepavyks. Bet pažiūrėkime į labiausiai tikėtiną alternatyvą - III pakopos pensijų fondus.
Jei atsiimtas lėšas gyventojas nuspręstų perkelti į III pakopos pensijų fondą ir į jį kas mėnesį pervestų 3 proc. nuo savo atlyginimo, per ateinančius du dešimtmečius jis sukauptų kiek daugiau nei 90 tūkst. eurų. Galutinė suma būtų apie 40 tūkst. eurų mažesnė nei aktyviai kaupiant II pensijų pakopoje dėl 2 priežasčių - atsiimtos mažesnės sumos ir valstybės paskatos nebuvimo.
Jei atsiimtą sumą gyventojas tiesiog paliktų III pensijų pakopos fonde, ji per du dešimtmečius galėtų išaugti iki 37 tūkst. eurų. Vadinasi, tai finansiškai prastesnis rezultatas negu tada, kai pinigai paliekami II pakopos pensijų fonde.
Valstybės Indėlis - Svarbus Motyvas
Antroje vietoje tarp motyvų, skatinančių gyventojus tęsti kaupimą II pakopoje, yra 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio siekianti valstybės paskata, kuri 2025 metais sieks 364 eurus. Net 41 proc. respondentų pabrėžė, kad jiems itin svarbi galimybė prie asmeninių įmokų gauti valstybės indėlį. Tai rodo, kad žmonės tikrai vertina ir papildomą finansinę naudą, kuri tiesiogiai didina jų būsimą pensiją.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
"Kai žmogus mato, kad prie jo asmeninių įmokų, skirtų būsimai pensijai, prisideda ir valstybė, tai tampa stipriu paskatinimu kaupti nuosekliai. Iš esmės tai reiškia, kad už kiekvieną žmogaus finansiškai saugesnei senatvei atidėtą eurą jis gauna papildomą naudą iš valstybės, o tai tiesiogiai virsta didesne pensija ateityje", - sako LIPFA vadovas.
Pasak jo, tai labai svarbu, nes be papildomo kaupimo būtų sunku pasiekti ir valdžios atstovų įvardintą tikslą - kad ateityje Lietuvos gyventojo pensija sudarytų ne mažiau kaip 70 proc. jo gaunamo atlyginimo.
Finansinį Saugumą Labiau Vertina Moterys
Be patogumo ir valstybės paskatos, nemažai žmonių II pakopoje apsisprendę kaupti toliau dėl to, kad jie kaupimą suvokia kaip būdą užsitikrinti finansinį saugumą ateityje. Net trečdalis apklaustųjų (33 proc.) teigė, jog juos labiausiai motyvuoja didesnių pajamų senatvėje perspektyva. O 27 proc. respondentų pabrėžė, kad jiems svarbu tai, kad kaupiant II pakopoje nereikia turėti specifinių žinių apie investavimą ar finansų rinkas.
Taip pat dalis respondentų vertina ir papildomus mechanizmus, pavyzdžiui, pagal amžių automatiškai keičiamą investavimo strategiją (20 proc.) bei galimybę gauti didesnę grąžą nei indėliuose (21 proc.). II pakopos patogumą, kai pensijos kaupimu nebereikia rūpintis papildomai, apklausoje dažniau pabrėžė moterys (59 proc.), palyginti su 52 proc. vyrų. Pastarieji dažniau įžvelgia privalumą, kad, kaupiant II pakopoje, nereikia turėti specifinių žinių apie investavimą - šį aspektą minėjo trečdalis vyrų ir vos 18 proc. moterų.
Apklausos duomenimis, svarbiausia priežastis, dėl kurios žmonės nusprendę tęsti kaupimą II pakopoje, yra patogumas. Net 55 proc. respondentų pabrėžė, jog labiausiai juos motyvuoja tai, kad lėšos būsimai pensijai auga automatiškai, nereikalaujant jokio papildomo įsitraukimo ar sudėtingų sprendimų.
"Tai, kad daugiausia žmonių kaip svarbiausią priežastį išskiria patogumą, nėra atsitiktinumas - žmonės vertina paprastumą. II pakopa sukurta taip, kad žmogui nereikėtų kasdien rūpintis finansų rinkomis ar priimti sudėtingų investicinių sprendimų - už jį tai daro profesionalūs fondų valdytojai. Toks mechanizmas suteikia ramybės - žmogus žino, kad kaupimas vyksta nuolat ir nuosekliai, todėl ateities finansinis pagrindas formuojasi tarsi savaime. Kitaip tariant, žmogus gali susitelkti į savo darbą, šeimą, gyvenimą čia ir dabar, o kaupimo procesas vyksta fone prižiūrint ekspertams", - pabrėžia T.Gudaitis.
Svarbiausia - Aktyvus Pasiruošimas
Kalbant apie kitas investavimo formas - jų grąža turėtų būti gerokai didesnė už vidutinę pensijų fondų grąžą, kad ilgainiui būtų galima pasiekti panašius rezultatus. Be to, kitų formų investicijoms gali būti taikomi gyventojo pajamų mokesčiai, ką taip pat reikėtų įskaičiuoti į galutinį rezultatą. Todėl III pakopa ar kitos investavimo priemonės nėra alternatyva - tai kaupimą II pensijų pakopoje sustiprinantys finansiniai instrumentai.
Aišku, kiekvieno situacija skirtinga, todėl ir galutinį pasirinkimą gali nulemti ne tik finansiniai skaičiavimai. Tačiau jie parodo svarbiausią dalyką - jei norime finansiškai geriau aprūpintos senatvės, jai turime aktyviai ruoštis patys.
II Pensijų Pakopos Reforma
- Nuo 2026 m. gyventojai galės iš pensijų fondų atsiimti dalį arba visas lėšas ar ilgesniam laikotarpiui sustabdyti įmokas.
- Nemažai gyventojų dar neapsisprendė, kaip pensiją kaups ateityje.
Apklausos Duomenys
- 44 proc. dirbančiųjų nėra apsisprendę, kaip kaups pensiją.
- 49 proc. nežino, kuo labiau pasitikėti - „Sodra“ ar pensijų fondais.
- 26 proc. mano, kad dar yra laiko priimti sprendimą.
Tado Gudaičio Patarimai
- Jei II pensijų pakopos fonde sukaupta pinigų suma atrodo pakankamai didelė, patartina nepertraukti kaupimo.
- Prieš darant bet kokius pakeitimus, labai gerai pagalvoti, jei II pensijų pakopos lėšos bus vienintelis pajamų šaltinis šalia „Sodros“ išmokų.
Pavyzdys
- 2010 m. II pensijų pakopoje pradėjęs kaupti lėšas 22 metų amžiaus gyventojas, jei visuomet uždirbtų vidutinį darbo užmokestį, per 43 metus iki pensijos sukauptų beveik 180 tūkst. eurų.
- Vos metams sustabdžius šį procesą suma sumažėtų apie 5 tūkst. eurų.
- Nors sukaupta suma toliau būtų investuojama, sulaukus pensinio amžiaus II pensijų pakopos fonde būtų sukaupta vos 56 tūkst. eurų.