Lietuvoje vis daugiau žmonių sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia tęsti darbinę veiklą. Naujienų portalui tv3.lt gyventojai pasakojo, kodėl išėję į pensiją nusprendė toliau dirbti. Štai skaitytojas Stasys pasakojo, kad į pensiją išėjo prieš 3 metus, tačiau ir toliau dirba. „Esu elektrikas, dirbau įmonėje. Sulaukęs pensinio amžiaus iš darbo išėjau. Tačiau kaimynai, draugai, dažnai prašydavo jiems ką nors sutaisyti. Todėl nusprendžiau išsiimti individualią veiklą ir pradėjau vėl dirbti elektriku“, - pasakojo vyras.
Anot jo, per mėnesį prie atlyginimo pavyksta prisidurti kelis šimtus eurų. „Visu etatu nedirbu, vos kelias valandas per dieną, o kartais viduryje savaitės leidžiu sau pasiimti išeiginę. Tačiau kartais prie pensijos pavyksta prisidurti ir 400 eurų ar daugiau“, - džiaugėsi vyras. Jis tikino, kad iš pensijos pragyventų, tačiau sutaupyti jau nepavyktų. „O dabar taupau pinigus ir žadu remontuoti būstą“, - pasakojo vyras. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad „Sodra“ jį atleido nuo mokesčių. „Visas uždarbis atitenka man, mokesčių mokėti man jau nebereikia“, - sakė jis.
Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja Jolanta pasakojo, kad sulaukus pensinio amžiaus net nekilo mintis išeiti iš darbo. „Neįsivaizduoju, ką reikėtų veikti per dienas, todėl ir toliau dirbu buhaltere. Darbas man patinka, jį atlikti dar sugebu, nematau priežasčių, kodėl turėčiau išeiti“, - pasakojo ji. Moteris tikino, kad beveik niekas nepasikeitė išėjus į pensiją. „Tiesa, dabar jau gaunu ir algą, ir pensiją. Tačiau daugiau pokyčių nėra. Toliau moku mokesčius, nuo jų niekas taip lengvai neatleidžia. Nors galėtų, dabar būdama pensininkė išlaikau ir kitus pensininkus, juk iš sumokėtų mokesčių mums mokamos pensijos“, - pastebėjo Jolanta.
„Sodra“ skaičiavo, kad dirbančių pensininkų daugėja, pernai jų buvo 74 tūkst., o šiemet jų jau 79 tūkst. Bet ar žinote, kaip perskaičiuojama pensija dirbantiems pensininkams ir kokie mokesčiai taikomi?
II pakopos pensijų skaičiuoklė
Mokesčių ypatumai dirbantiems pensininkams
Nuo mokesčių atleidžia ne visus. Anot „Sodros“, ne visi dirbantys pensijų gavėjai yra atleidžiami nuo mokesčių, jų nemoka tie kurie dirba su individualia veikla. Taip pat išimtys taikomos tais atvejais, kai alga nesiekia minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
„Už žmogų, dirbantį pagal darbo sutartį, įmokos pervedamos bendrąja tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna senatvės pensiją, ar ne. Dėl sumokėtų socialinio draudimo įmokų kasmet padidėja dirbančiojo pensijos gavėjo socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, dėl to kasmet perskaičiuojama ir papildomai padidinama jo pensija. Jei senatvės pensiją gaunantis ir pagal darbo sutartį dirbantis žmogus uždirba mažiau nei MMA, taikoma išimtis - tokiam asmeniui valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vadinamųjų įmokų grindų, o nuo faktiškai uždirbamų pajamų“, - komentavo „Sodra“.
Anot jos, socialinio draudimo įmokų „grindys“ tai priemonė, kuri užtikrina socialines garantijas tiems darbuotojams, kurie uždirba mažesnę nei minimalią algą. „Net jei žmogaus alga mažesnė nei MMA, darbdavys privalo sumokėti įmokų nuo sumos ne mažesnės nei MMA. Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikia“, - sakė „Sodra“.
Štai portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad netrukus išeis į pensiją. „Tačiau ketinu dirbti ir tapusi pensininke, ketinu išsiimti verslo liudijimą. Tačiau nustebau, kad vis tiek turėsiu mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Kažkokia nesąmonė, jeigu nedirbčiau, o tik gaučiau pensiją, juk PSD nereikėtų mokėti. O dabar noriu papildomai prisidurti prie pensijos ir valdžia mane papildomai ir apmokestina“, - piktinosi moteris.
Tuo metu statybininkas Saulius iš Panevėžio išėjęs į pensiją toliau dirba su individualios veiklos pažyma. „Kai tapau pensininku, galiu nebemokėti PSD. Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau dirbti ir gaudamas pensiją“, - džiaugėsi vyras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad pensininkai apmokestinami skirtingai, nes skiriasi jų veiklos pobūdis. „Verslo liudijimas ir individuali veikla yra skirtingos veiklos formos. Verslo liudijimas dažniausiai taikomas smulkiai prekybai ar paslaugoms, kur veikla yra labiau epizodinė. Tuo metu, individuali veikla gali apimti platesnį veiklų spektrą ir dažnai yra nuolatinė bei tęstinė veikla“, - komentavo ministerija.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Ji vardijo ir dar vieną priežastį, kodėl vieni dirbantys pensininkai moka PSD, o kiti nemoka. „Skirtingos veiklos formos turi skirtingus mokesčių administravimo reikalavimus. Verslo liudijimas yra paprastesnė forma, kur mokesčiai yra nustatomi iš anksto ir mokami už tam tikrą laikotarpį. Individuali veikla reikalauja pajamų ir išlaidų apskaitos, todėl mokesčiai yra skaičiuojami nuo faktiškai gautų pajamų“, - aiškino ministerija.
Nors vieni į pensiją išėję gyventojai turi mokėti mokesčius, o kiti ne, ministerija tikina, kad tokiu būdu tik nori užtikrinti, kad visi savarankiškai dirbantys asmenys, įskaitant pensininkus, turėtų prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų ir būtų tinkamai apdrausti, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį ir pajamas.
Jeigu žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą, tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir VSD bei PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos. Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis turi informuoti „Sodrą“.
Individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jei jie gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės. Kad būtų neskaičiuojamos įmokos, žmogus turėtų pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui informaciją ir dokumentus, kad gauna minėtą išmoką.
„Jei žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo veiklą su verslo liudijimu, tokiu atveju jam reikia mokėti privalomo sveikatos draudimo įmokas už verslo liudijimo galiojimo dienas“, - atkreipė dėmesį „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Nuo 2009 m. pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą dirbantiems pensininkams senatvės pensijos mažinamos papildomai. Kadangi savarankiškai dirbančių žmonių pajamos ar pelnas kiekvieną mėnesį negali būti matomi, perskaičiuojant jiems pensijas kaip dirbantiems pensininkams, mokama tik pagrindinė pensijos dalis ir priedas už stažą, jei jis priklauso, o papildoma pensijos dalis nemokama.
Pagal pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas galima nustatyti tik praėjusių metų pajamas ar pelną. Taigi, kai paaiškės, kokios savarankiškai dirbančių pensininkų pajamos buvo praėjusiais metais, ši suma bus prilyginama darbo užmokesčiui, ir pensija perskaičiuojama mažinant tokiu pačiu procentu, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį.
Tai užtikrina nuo 2010 m. gruodžio 1 d. įsigalioję pakeitimai, kuriais savarankiškai dirbantiems valstybinių ir socialinio draudimo pensijų gavėjams pensijų mokėjimas yra susietas su gaunamomis pajamomis. Šie pakeitimai palies apie 1,5 tūkst. Skirtumas, jei jis susidarys, pensininkams bus išmokamas Vyriausybės nustatytais terminais, kai savarankiškai dirbantys pensininkai deklaruos savo pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos bus patikrintos ir įvertinus pajamas bus perskaičiuotos pensijos.
Valstybinė mokesčių inspekcija rekomenduoja gyventojų pajamų deklaravimą pradėti nuo kovo, kai bus parengtos preliminarios elektroninės deklaracijos. Gautos gyventojų deklaracijos turi būti patikrintos iki liepos pabaigos, tik po to bus galima apskaičiuoti, ar turi būti išmokėta nepriemoka.
Taip pat labai svarbu, jog pensininkai, deklaruojantys savo individualios įmonės pelną, darytų tai atidžiai, kad vėliau deklaracijų duomenų nereikėtų tikslinti. Tai yra tokio dydžio pensija, kokią esant tokioms pat sąlygoms gautų pensinio amžiaus žmogus, dirbantis pagal darbo sutartį.
Įvertinus praėjusiais metais gautas pajamas ir pagal jas perskaičiavus pensiją, šiam dirbančiam pensininkui būtų išmokėta vienkartinė išmoka. Tuo tarpu, jei iš savarankiškos veiklos per mėnesį gaunamos pajamos būtų didelės, jam priklausytų ne daugiau kaip 30 proc. paskirtos pensijos.
Jei už praėjusius metus nustatyta permoka, žmogus turės ją grąžinti „Sodrai“ arba iškart, arba dalimis, išskaičiuojant iš būsimų išmokų. Apie tai jis gaus informaciją iš savo teritorinio „Sodros“ skyriaus adresu, kuriuo yra įtrauktas į Gyventojų registrą arba pagal faktinę gyvenamąją vietą, apie kurią pranešęs „Sodrai“.
Beje, jeigu asmuo tuo pat metu dirba ir pagal darbo sutartį, ir verčiasi savarankiška veikla, apskaičiuojant mokėtiną pensijos dalį vertinamos tik pagal darbo sutartį gaunamos pajamos. Tai yra, jei pensininkas dirba pagal darbo sutartį ir tuo pat metu yra individualios įmonės savininkas, iš individualios veiklos gaunamos pajamos įtakos pensijos dydžiui neturės.
Ši tvarka įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 1 d., ir pensijos jau mokamos perskaičiuotos pagal ją.
Kaip vyksta pensijos perskaičiavimas?
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai, jo įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis, apskaitos taško vertė. Skiriant pensiją žmogui su negalia, pagal nustatytą dalyvumo lygį nustatomas dar ir dalyvumo lygio daugiklis - kuo didesnis netektas dalyvumas, tuo didesnę pensiją žmogus gauna.
Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlyginimą - 2024 metais tai buvo 924 eurai neatskaičius mokesčių - atnaujinus pensiją žmogus įgyja 0,49 pensijos apskaitos taško ir 1 metus pensijų socialinio draudimo stažo. Žmogui, kuriam senatvės pensija paskirta turint būtinąjį stažą, pensijos dydis po naujinimo padidės apie 12 eurų, o žmogui, kuris neturi būtinojo stažo - apie 3,50 euro.
Kada bus išmokėtos atnaujintos pensijos?
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio.
Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Jeigu atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - gavėjas kartu gauna ir nepriemoką už visus penkis pirmuosius metų mėnesius.
Svarbu pažymėti, kad pensijų gavėjams nereikia teikti jokių prašymų - pensijos atnaujinamos ir nepriemokos išmokamos automatiškai.
Kai kurios pensijos gali nepadidėti
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tuo metu daliai senatvės pensininkų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė.
Tokiu atveju, net jei naujinimas, tai yra naujas perskaičiavimas, yra nenaudingas - atnaujinta pensija yra mažesnė nei mokama šiuo metu - gavėjams toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.
Negalios pensijos dėl naujinimo padidės tuo atveju, jei pagal gavėjo 2024 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti taškai viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą negalios pensijos apskaitos taškų už 2024 metus skaičių.
Kuo skiriasi pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas
Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Du pagrindiniai mechanizmai, kurie lemia pensijų augimą, yra pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams.
Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Pensijos indeksuojamos pagal nustatytą formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą bei infliaciją.
Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, apskaičiuojamas kiekvieno žmogaus pensijos dydis.
Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus. Tai reiškia, kad žmogaus pensija gali padidėti priklausomai nuo to, kiek jis per praėjusius metus sumokėjo pensijų socialinio draudimo įmokų.
Kaunietis Zigmas yra vienas iš dirbančių senjorų Lietuvoje. Prie mažiau kaip 600 eurų siekiančios senatvės pensijos jis prisiduria dirbdamas. Kelis mėnesius pasidžiaugęs padidėjusia „Sodros“ išmoka, vyras nustebo, nes pensija ir vėl sumažėjo, o kodėl, sako, taip ir nesuprato.
„Du mėnesius gavau 53 eurais daugiau, 606 eurus, o dabar gaunu 553 eurus. Paskambinau į „Sodrą“, sako, kad jūs čia dirbate, klaida ir mes per daug paskaičiavom. Pasak jo, tokia pat istorija nutiko ir jo pažįstamam kitam dirbančiam senjorui.
Komentare LRT.lt „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič pabrėžia, kad kauniečiui Zigmui pensija apskaičiuota teisingai. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
„Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą ir papildomus pensijų apskaitos taškus.
„80 tūkstančių senatvės pensijos gavėjų vis dar aktyvūs darbo rinkoje - jie dirba ir moka socialinio draudimo įmokas. Dėl to kiekvienais metais jų pensijos padidėja. „Sodra“ kasmet iki liepos turi perskaičiuoti dirbančių pensininkų pensijas. Kiekvieno senjoro atvejis yra individualus.
Tokiu atveju, pridūrė M. Kozič, žmogui, kuriam senatvės pensija paskirta turint būtinąjį stažą, pensijos dydis po naujinimo padidės apie 12 eurų, o žmogui, kuris neturi būtinojo stažo - apie 3,50 euro.
„Todėl, kai pradedama mokėti padidinta pensija, žmogus gauna ne tik didesnę pensiją, bet ir nepriemoką už praėjusius mėnesius. Vėlesniais mėnesiais jau mokama tik padidinta pensija. Pavyzdžiui, žmogaus senatvės pensija iki padidinimo buvo 541 euras. Po atnaujinimo ji padidėjo apie 12 eurų. Gegužę žmogus gavo padidintą pensiją: 553 eurus. Papildomai jis gavo nepriemoką už sausį, vasarį, kovą, balandį: po 12 eurų už kiekvieną mėnesį, arba 48 eurus. Iš viso gegužę žmogus gavo 601 eurą. Gaunama padidinta pensija 553 eurai,pridedama nepriemoka už sausį, vasarį, kovą ir balandį:4 mėn.
Kalbame apie dirbančius pensininkus, t. y. tuos žmones, kurie jau pasiekė senatvės pensijos amžių, jau gauna senatvės pensiją, bet dar nepasitraukė iš darbo rinkos, toliau dirba. Kadangi pensijos dydis priklauso nuo to, kiek metų dirbame, kiek įmokų sumokame, kadangi tie žmonės kiekvienais metais sumoka vis daugiau įmokų ir įgyja vis daugiau stažo, kiekvienais metais jų pensijos perskaičiuojamos ir padidėja“, - kalbėjo M.
Skaičiuojama, kad jeigu minimalią mėnesinę algą žmogus uždirbo vienus metus, tai tokio dirbančio pensininko pensija padidės apie 11 eurų. Žinoma, dar prie tų 11 eurų prisideda įprastas pensijos padidėjimas po indeksavimo, kuris siekia apie 70 eurų, vėliau jau padidėjus pensija kiekvienais metais indeksuojama vis iš naujo.
Patiems kreiptis nereikia, visi duomenys yra teikiami darbdavių „Sodrai“ ir „Sodra“ atnaujina pensijas automatiškai. Tačiau gali prireikti šiek tiek laiko, kol visi duomenys yra suvedami, perskaičiuojami kiekvienam žmogui individualiai. Įstatymo numatytas terminas yra iki liepos, tačiau viskas vyksta paeiliui, tad gali būti, kad dalis žmonių jau kovą sulaukė padidėjusių pensijų, o kiti sulauks jų iki liepos mėnesio vėliausiai. Tik reikia pasakyti, kad formaliai pensijos didinamos nuo sausio. T. y. jeigu žmogus gauna pensiją, tarkime, balandį, tai gaus ir nepriemoką už sausio, vasario, kovo mėnesius.
Priklauso nuo įmokų ir nuo įgyto stažo. T. y. jeigu žmogaus atlyginimas buvo bent minimalaus dydžio, tai jis per visus metus įgyja vienus papildomus metus stažo, jeigu buvo mažesnis, o pensininkai jau gali dirbti ir už mažesnį atlyginimą, atitinkamai įgyjama proporcingai mažesnė dalis tų metų. Tai nuo to ir nuo atlyginimo dydžio, įmokų dydžio, kadangi tos įmokos vėliau perskaičiuojamos į vadinamuosius pensijų apskaitos taškus.
Jos gali būti neskaičiuojamos tiems žmonėms, kurie pensijoje dirba savarankiškai, pavyzdžiui, pagal Individualios veiklos pažymą, tokiu atveju jau pensija nedidės.
Turbūt yra labai individualių istorijų. Kai kurie žmonės, matyt, yra priversti dirbti, kadangi pensija sudaro nežymią dalį buvusio atlyginimo ir tiesiog reikia prisidurti. Tačiau yra ir žmonių, kurie dirba net ir 90 metų amžiaus.
tags: #kaip #perskaiciuojama #pensija #dirbanciam #pensininkui