Kaip siųsti registruotą laišką Sodrai: Instrukcija ir Alternatyvos

Nuo 2025-ųjų sausio 1 d. įsigaliojus naujiems universaliosios pašto paslaugos tarifams, gyventojams brango siuntinių ir korespondencijos siuntimas šalies viduje ir į užsienį. Nors pabrangimas siejamas su paslaugų tvarumu, išmanumu, didesniu prieinamumu, tačiau realybėje susidūrus su pašto paslaugomis neretai tenka nusivilti. Ypač kaimiškųjų teritorijų gyventojams, kuriems esą paštininkų mobilumas nesisieja su paslaugų gavimu.

Tarp svarbiausių Naujųjų metų naujienų pasipylusios žinios apie įvairius pabrangimus beveik aplenkė įspūdingą Lietuvos pašto paslaugų kainų šuolį. Dabar šalyje išsiųsti laišką iki 50 g kainuos 2 eurus, jei laiškas registruotas, - 2,80 euro. Nuo 51 iki 500 g sveriančio neregistruoto pirmenybinio laiško siuntimo kaina - 2,55 euro, registruoto - 3,10 euro.

Didžioji neregistruota pirmenybinė korespondencijos siunta iki 500 g kainuos 2,55 euro, registruota pirmenybinė iki 500 g - 3,45 euro. Už neregistruotą siuntą, sveriančią nuo 501 iki 2 000 g, reikės mokėti 4,40 euro, o už analogišką registruotą - 5,05 euro.

Už kiekvieną pašto siuntinį be PVM teks mokėti 3,10 euro, su PVM - 3,75 euro. Už kiekvieną visą ar ne visą siuntinio kilogramą atitinkamai teks mokėti 2,05 euro be PVM ir 2,48 euro su PVM. Jeigu laišką ar siuntą siųsime į užsienį, tarifai priklausys nuo pasirinktos šalies ir vidutinė į užsienį siunčiamų siuntinių kaina, priklausomai nuo šalies, didės 0,44 euro. Siunčiant neregistruotą mažąją korespondenciją (iki 20 g svorio laiškus ir atvirlaiškius) tarifas populiariausiomis kryptimis vidutiniškai padidėjo 38 centais. Tiek pat vidutiniškai padidėjo ir registruotos didžiosios korespondencijos siuntimas.

Naujas pašto paslaugų branginimas be abejonės kilstels Lietuvą į brangiausias paslaugas teikiančių šalių sąrašą, kurio viršūnėje iki šiol yra Danija.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Nuo sausio 1 d. pašto paslaugas brangino ir kitos šalys, tačiau tie pokyčiai, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri visoje Europos Sąjungoje yra viena pigiausias pašto paslaugas teikiančių šalių (pigiausių paslaugų lyderė - Malta), nėra tokie drastiški, kilo vienu kitu centu. Be to, palyginti kokie vidutiniai atlyginimai ir gyventojų skurdo riba yra Vokietijoje ir kokie Lietuvoje, keliais procentiniais punktais padidintos pašto paslaugos jų vartotojams kerta ne taip skaudžiai, kaip tai nutiko Lietuvoje.

Ne tik gyventojai, bet ir valstybinės institucijos nepraktikuoja to daryti, ir vienas nenugalimų argumentų yra gamtos išteklių tausojimas. Gyventojų patogumui per elektroninius valdžios vartus, savitarnos ir visokias kitokias priemones kiekvienas šalies gyventojas dabar gali patogiai susitvarkyti visus reikalus ir gauti reikalingą informaciją. Iš tiesų esame neblogai skaitmenizuoti, tačiau tai ne tik pranašumas. Visų pirma, jei valstybinės institucijos nesibodėtų interesantams siųsti ne nuorodas kažką kažkaip kažkur susirasti internete arba nesuprantama kalba, turbūt naudojant dirbtinį intelektą susuktus atsakymus, tas pats Lietuvos paštas, kurio pagrindinė akcijų savininkė yra valstybė, iš siunčiamų laiškų turėtų daugiau pajamų ir darbo. Atsiųsti laiškai interesantui tarnautų kaip dokumentas, kurį gali saugoti ar reikalui esant pasinaudoti.

Dabar gi su tokiu elektroniniu tekstu, norint ar prireikus jį išsaugoti, gavėjui vis tiek tenka kažkaip tvarkytis - laimė, jei namuose yra spausdintuvas ir reikalingą dokumentą gali atsispausdinti. Tik ne visi juos turi, o tada tenka tai padaryti darbe, pas draugus ar kur kitur. Bet tada naudoji savo arba įstaigos resursus, kuriuos sutaupo elektroninių laiškų siuntėjas, bet ne gamta. Be to, turint galvoje mūsų senėjančią visuomenę, toks kompiuterinis bendravimo būdas kol kas dar vis apriboja ne vieno žmogaus galimybes į reikalingos informacijos pasiekiamumą. Ir, matyt, panašiai bus ateityje dėl vis modernėjančių ir kintančių technologijų ir paskui jas nespėjančių vartotojų.

Toli gražu ne kiekvienas gali naviguoti painiuose elektroniniuose valdžios koridoriuose kaip ir ne kiekvienas turi tam raktą - elektroninę ar kitokią atpažinties priemonę. Nežinai kaip - pasiklausk vaikų ar anūkų, tarsi tie ir telauktų, kada čia galės spręsti senimo problemas. O jei žmogus bevaikis? Jei vaikai - užsieniuose? O jei nenori jaustis kažkoks antrarūšis, nesugebantis susitvarkyti elementarių reikalų? Nieko nenustebinsiu, jei sakysiu, kad taip būtent ir pasitaiko tarp vyresnės kartos gyventojų, kurių šalyje dauguma. Kurie, nerasdami, negaudami reikalingų atsakymų, pyksta, nusivilia, jaučiasi pažeminti, blogesni už „išmaniuosius“.

Neatspausdinti elektroniniai atsakymai ilgainiui pasimeta, prisimiršta, ištrinami ir taip netenka savo vertės. Nors tokie pokyčiai jau tapo norma, biurokratinis aparatas nė kiek dėl to nemažėjo, tik didėja. Kaip ir žmonių nusivylimas, pyktis, kuris išsilieja rinkimų metu kaip Minija po liūčių.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Taip, matyt, nusprendė ir Lietuvos pašto valdytojai, pasiryžę visiškai atpratinti Lietuvos gyventojus nuo laiškų siuntimo. Kai pašto ženklas kainuoja daugiau už duonos kepalą, ne vienas rinksis pastarąjį.

Pabrango ne tik laiškų siuntimas. Pastaraisiais metais vis didinami pašto įkainiai spaudos prenumeravimui, spaudos platinimo kainos taip pat smaugia periodinės spaudos kaklą. Paštui pakeitus gyventojų aptarnavimo taktiką, laiškininkai į klientų namus užsuka vis rečiau. Sostinėje sukurtas mitas apie mobiliųjų laiškininkų teikiamų paslaugų lankstumą tikrai nepasitvirtino visų pirma dėl vis didėjančių laiškininkų darbo krūvio. Buvo atleista nemažai pašto darbuotojų, padidintas krūvis ir aptarnaujamų teritorijų skaičius. Suspėti aplakstyti visus tolimiausius kaimų kampelius pagal iškvietimą - misija neįmanoma.

Viena pažįstama moteris neseniai pasiguodė, kad spaudos ji nebeprenumeruoja, nes laiškininkė į namus nebeužsuka. Elektroninėmis priemonėmis pašnekovė sakė nesinaudojanti, važiuoti kažkur į vieną ar kitą redakciją taip pat nenori, nes sveikatos užtenka tik pagrindiniams reikalams susitvarkyti. Tad ir nebeskaito nei rajoninio laikraščio, nei kitų periodinių leidinių.

Ir tokių paliktų potencialių spaudos prenumeratorių yra ne vienas ir ne du. Tiesą sakant, net ir naudojantis elektroninėmis spaudos prenumeratos galimybėmis ne visada lengva ir paprasta užsisakyti vieną ar kitą norimą leidinį (tam reikia turėti prieigą prie elektroninės bankininkystės), o tiesiogiai priimdamas prenumeratą Lietuvos paštas nepamiršta už paslaugą prisidėti sau riebių procentų.

Kita bėdų pusė - periodinių leidinių leidėjų vargai. Nors valstybė paštui iš dalies kompensuoja periodinių leidinių platinimo išlaidas, tačiau pastaraisiais metais paštas prenumeratos priėmimo ir platinimo įkainius didino žymiai, o tai galų gale didina ir bendrą spaudos prenumeratos kainą. Koks įmonės taip daryti, kurios steigėjas yra valstybė, o valstybės interesas turėtų būti visuomenės švietimas ir akiračio plėtimas, tikslas - neaišku. Nenorom kyla mintis, kad čia gal kaip tame juodojo angliško humoro pasakyme, kas yra šampinjoninė vadyba. Išvertus pažodžiui - „gerai padengus mėšlu laikyti tamsoje“.

Taip pat skaitykite: Subsidijos turtui

Nesinorėtų galvoti taip, kaip sako tas angliškas posakis, bet periodinių leidinių prenumerata mažėja kasmet. Vis labiau tampame priklausomi ir valdomi savo mažųjų tironų - išmaniųjų telefonų, vis labiau esame junkinami ir viliojami persikelti į virtualų pasaulį, kuris toks visko kupinas, įdomus ir įtraukus. Tik gaila, kad jo spindesys ir žavesys - laikini. Spausdintas ir rašytas žodis išlieka šimtmečiais, primena istoriją, prikelia pamirštus dalykus. Ką primins ir kiek išliks virtualaus pasaulio vertybės ir ar jų kam nors dar reikės, labai neaišku.

„Sodra“ už registruotų laiškų pristatymą sumoka UAB „Greitasis kurjeris“ mokesčių mokėtojų pinigais. Tačiau kartais atsitinka taip, kad mokesčių mokėtojas dar tampa ir greitojo kurjerio kurjeriu, nes laišką turi pasiimti pats. „Sodra“ menkiausią laiškelį siunčia registruotu paštu per greitąjį kurjerį, - laiške redakcijai tvirtina Janina Urbonienė. Pasak laiško autorės, Šiauliuose „Greitojo kurjerio“ būstinė yra miesto pakraštyje. Darbo laikas toks pat kaip visų įstaigų - iki 17 valandos. Šeštadienį nedirba.

„Kad galėčiau atsiimti „Sodros“ man parašytų keletą sakinių, turiu atsiprašyti iš darbo ir sugaišti daugiau kaip pusantros valandos. Taigi, moteris tvirtina už to paties laiško pristatymą sumokanti dar kartą, nors „Sodra“ „Greitajam kurjeriui“ jau sumokėjo. Gal „Sodra“ persistengia visus laiškus siųsdama registruotus? Viena, tai daug kainuoja. „Kodėl negalima siųsti paprastu paštu? Juolab, kad ne visi laiškai yra tokie jau gyvybiškai svarbūs. Antai J.Urbonienės kolegė registruotu laišku gavo pranešimą, kad ji skolinga „Sodrai“ pusantro lito. O jeigu jau negalima išsiversti be registruotų laiškų, tai gal bent jau juos pristatanti bendrovė galėtų pailginti ar pakeisti savo darbo laiką. J.Urbonienė tvirtina kartais laiškus gaunanti per paštą ar kitas platinimo tarnybas. Pristato 7 valandą ryto į namus, kol moteris dar neišėjusi į darbą. Be to, paštas dirba ir šeštadieniais. O gal dar paprasčiau būtų, jeigu laišką siųstų ne į namus, o į žmogaus darbovietę. Tuomet būtų patogiau ir kurjeriui, ir laiško gavėjui.

„Sodros“ Kelmės skyriaus vedėja Regina Razminienė pripažino, jog tokia problema egzistuoja. Ją yra kėlę ir kai kurie kelmiškiai. Žmonėms būdavę patogiau, kai laiškus gaudavo per paštą.

„Sodros“ siunčiami laiškai visi registruoti. „Sodros“ Šiaulių skyriaus darbuotojos patarė kreiptis į atstovę spaudai Angelę Jonaitienę.

Alternatyva: E. pristatymo sistema

Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo informacinė sistema E. pristatymas yra elektroninė alternatyva oficialių registruotųjų laiškų siuntimui. Prisijungus prie E. pristatymo sistemos, įvairius oficialius dokumentus, pažymas, paraiškas ir pan. valstybės institucijoms galima pateikti internetu.

E. pristatymo sistemos privalumai:

• Greitis: Informaciją siunčiate greičiau, nes E. pristatymo sistema siunčiami dokumentai pristatomi realiuoju laiku.
• Patogumas: Dokumentus išsiųsti galite bet kuriuo paros metu - Jums nebereikia derintis prie pašto ar kurjerio darbo laiko.
• Saugumas: Užtikrinamas visiškas duomenų saugumas ir konfidencialumas. E. pristatymo sistemoje duomenys šifruojami, todėl siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik dokumento siuntėjui ir gavėjui.
• El. parašas: E. pristatymo sistema galima siųsti dokumentus, kurie pasirašyti el. parašu. Saugaus el. parašo naudojimas įrodo siunčiamų (gaunamų) dokumentų tikrumą, patvirtina, kad dokumentas nebuvo suklastotas, o siunčiami dokumentai saugomi duomenų saugyklose, taip užkertant kelią jų pasimetimo tikimybei.

E. pristatymo sistemos skirtumai nuo įprasto elektroninio pašto:

• Teisinė ir įrodomoji pristatymo galia: Siuntos pristatymas E. pristatymo sistemoje turi teisinę ir įrodomąją galią, atitinkančią registruotojo laiško įteikimą.
• Gavėjų pasiekiamumas: Su E. pristatymo sistema galima siųsti pranešimus visiems asmenims, net jeigu jie nėra susikūrę elektroninio pristatymo dėžutės arba siuntėjui nėra žinomas elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Tokiu atveju siunta bus atspausdinta, įdėta į voką ir pristatyta įprastu fizinio pristatymo būdu pagal nurodytą adresą.
• Saugumas: E. pristatymo sistemos saugumui skiriamas ypatingas dėmesys. Priešingai nei el. pašto atveju, norint gauti ar išsiųsti e. siuntas neužtenka žinoti tik prisijungimo slaptažodį. Prie elektroninio pristatymo dėžutės galima prisijungti tik per tapatybės nustatymo paslaugą Elektroninių valdžios vartų aplinkoje.

Kaip prisijungti prie E. pristatymo sistemos?

Prisijungti prie E. pristatymo sistemos galima naudojantis:

• Elektronine bankininkyste.
• Asmens tapatybės kortele. Prisijungti prie E. pristatymo sistemos galima su naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortele, kuri išduota ne anksčiau kaip 2009 metų sausio mėnesį.
• Valstybės tarnautojo pažymėjimu. Prisijungti prie E. pristatymo sistemos galima turint valstybės tarnautojo pažymėjimą su kontaktine ir nekontaktine elektroninėmis laikmenomis, kur kontaktinėje elektroninėje laikmenoje įrašyti asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje ir kvalifikuoto parašo, skirto pasirašyti elektroninius dokumentus, sertifikatai.
• VĮ Registrų centro Sertifikatų centro išduotu elektroniniu parašu. VĮ Registrų centro Sertifikatų centro (toliau - RCSC) išduotas elektroninis parašas saugomas atmintuke arba lustinėje kortelėje.
• Sertifikatais telekomunikacijų paslaugų teikėjų SIM kortelėse. Tai speciali SIM kortelė, kurią galima įsigyti iš mobiliojo ryšio operatoriaus.

Kaip suformuojamas E. pristatymo dėžutės adresas?

Vienas juridinis asmuo gali turėti tik vieną elektroninio pristatymo dėžutę, tačiau elektroninio pristatymo dėžutės naudotojų skaičius yra neribojamas. Elektroninio pristatymo dėžutės adresas yra sudaromas iš:

• fizinių asmenų - pirmų trijų vardo raidžių, pirmų trijų pavardės raidžių ir keturių skaitmenų unikalaus kodo, pvz., varpav0050.
• juridinių asmenų - juridinio asmens kodo, pvz., 123456789.

Kam galima siųsti e. siuntas?

E. pristatymo sistemoje e. siuntos gali būti siunčiamos:

• valstybės institucijoms;
• juridiniams asmenims;
• fiziniams asmenims.

Per E. pristatymo sistemą siunčiamos e. siuntas gali būti pristatytos elektroniniu būdu, kai siunta pristatoma į gavėjo E. pristatymo dėžutę. Taip pat e. siuntas galima pristatyti ir fiziniu pristatymo būdu, kai siunta išsiunčiama per E. pristatymo sistemą, o pristatoma fizinio pristatymo būdu: siunta išsiunčima elektroniniu būdu bei automatiškai atspausdinamas siuntos nuorašas, įdedamas į voką ir pristatoma įprastu registruotuoju paštu.

Kaip sužinoti, ar gavėjas turi dėžutę E. pristatymo sistemoje ir ar jis gavo e. siuntą į savo elektroninio pristatymo dėžutę?

E. siunta gali būti pristatyta ir į neaktyvuotą E. pristatymo dėžutę. Jei gavėjas turi neaktyvuotą dėžutę, siuntėjas gali pasirinkti, kokiais būdais e. siunta turi būti pristatyta:

• tik elektroniniu būdu (siuntos tipas „elektroninė");
• tiek elektroniniu būdu, tiek tradiciniu registruotuoju paštu (siuntos tipas „popierinė" ir "elektroninė").

Jei siuntėjas pasirenka ir pristatymą tradiciniu registruotuoju paštu, e. siunta gavėjui pristatoma į neaktyvuotą e. pristatymo dėžutę, o tradiciniu registruotuoju paštu yra pristatomas atspausdintas e. siuntos nuorašas.

Kiekvienas elektroninės pristatymo dėžutės naudotojas turi galimybę E. pristatymo sistemoje pasirinkti savo informavimo nustatymus. Nustatymuose galima nurodyti įvykius (pvz., gavėjas gavo siuntą, gavėjas perskaitė siuntą ir pan.), kuriems įvykus apie įvykio faktą E. pristatymo sistema informuos elektroninės pašto dėžutės naudotoją el. paštu (el. pašto adresą galima keisti) arba per Elektroninius valdžios vartus.

Ar gali E. pristatymo sistemoje sukurta e. dėžute naudotis keli asmenys, trečiosios šalys?

E. pristatymo sistemoje vienam asmeniui (tiek fiziniam, tiek juridiniam) gali būti sukurta viena e. dėžutė. Tačiau vienai e. dėžutei gali būti priskirtas daugiau negu vienas e. dėžutės naudotojas. Naują elektroninės dėžutės naudotoją gali prijungti e. dėžutės savininkas, jo įgaliotasis atstovas arba e. dėžutės administratorius. Norint priskirti naują elektroninės pristatymo dėžutės naudotoją reikia žinoti asmens vardą, pavardę ir asmens arba valstybės tarnautojo kodą.

Kas yra neaktyvuota E. pristatymo dėžutė?

Neaktyvuota E. pristatymo dėžutė - tai:

• E. pristatymo dėžutė, kuri e. siuntų pristatymo sistemoje yra sukurta automatiškai be papildomų E. pristatymo dėžutės savininko veiksmų (pvz., vadovaujantis registrų ir duomenų bazių apie juridinius asmenis duomenimis).
• E. pristatymo dėžutė, kuri tampa neaktyvuota e. siuntos gavėjui nutraukus privalomą e. siuntų pristatymo sistemos sutartį.
• E. pristatymo dėžutė, kuri sukuriama e. pristatymo dėžutės savininkui (fiziniam asmeniui) jungiantis prie Elektroninio pristatymo paslaugos per Elektroninius valdžios vartus (www.epaslaugos.lt) ir davus sutikimą, kad asmens duomenys būtų perduoti trečiajai šaliai - Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos. Kol asmuo neaktyvuoja dėžutės, ši lieka neaktyvuota. Į ją gali būti siunčiamos e. siuntos, iš jos - ne.

Kokie reikalavimai taikomi e. siuntoms, siunčiamoms per E. pristatymo sistemą?

Naudojantis E. pristatymo sistema galima siųsti įvairias e. siuntas: dokumentus, išrašus, pažymas ir pan. Per E. pristatymo sistemą taip pat galima siųsti ir procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai E. pristatymo sistemoje gali būti siunčiami tik Lietuvos teismams. E. pristatymo sistema galima siųsti visus dažniausiai naudojamus dokumentų formatus.

Maksimalus vieno dokumento, siunčiamo E. pristatymo sistema, dydis - 50 MB. Maksimalus vienos e. siuntos, siunčiamos E. pristatymo sistema, dydis nustatomas E. pristatymo sistemos paslaugos teikėjo arba operatoriaus. Šiuo metu maksimalus galimas vienos e. siuntos dydis - 500 MB.

Siuntoms: doc, docx, xls, xlsx, ppt, pptx, pps, ppsx, odt, ods, odp, mpp, pdf, txt, adoc, jpg, jpeg, gif, png, bmp, tif, tiff, jfif, psd, rar, zip

- Popierinėms siuntoms: pdf arba adoc, kurio viduje pdf failas.

Popieriniu būdu gali būti išsiųsti priedai, atitinkantys šiuos reikalavimus:

• Tai turi būti A4 formato PDF tipo byla.
• Į bylą turi būti įkelti visi joje naudojami šriftai.
• Bendras siunčiamų lapų skaičius neturi viršyti 349 arba 698 puslapiai (jei pasirenkamas dvipusis spausdinimas).

Jei siunta, pasirašyta elektroniniu parašu, pristatoma fizinio pristatymo būdu, tai:

1. Pirmiausia sistema patikrina, ar teisingai suformuotas pasirašytos e. siuntos ADOC sudėtinis rodinys, t. y., ar teisinga jo struktūra ir ar nėra įkelta neleistinų plėtinių priedų.
2. Jei priedai atitinka reikalavimus (ADOC konteineryje privalo būti A4 formato PDF tipo byla ir į bylą turi būti įkelti visi joje naudojami šriftai), sistema iš įkeltų priedų suformuoja PDF dokumentą ir pateikia fizinio pristatymo paslaugos tiekėjui.

Ar galima E. pristatymo sistemoje nustatyti laiką, kada e. siunta turi būti išsiųsta automatiškai?

E. pristatymo sistema e. siuntą išsiunčia iš karto, kai paspaudžiamas mygtuką „Išsiųsti" arba gavusi e. siuntą per integraciją iš siuntėjo informacinės sistemos. Tačiau integracijos su informacine sistema atveju siuntėjas gali savo pusėje informacinėje sistemoje įdiegti pakeitimus, kurie leistų nustatytu laiku išsiųsti e. siuntą į E. pristatymo sistemą.

Svarbu: E. pristatymo sistema e. siuntą išsiunčia iš karto, kai paspaudžiamas mygtuką „Išsiųsti" arba gavusi e. siuntą per integraciją iš siuntėjo informacinės sistemos.

Kiek laiko yra saugomos gautos ir išsiųstos siuntos?

Išsiųstos ar gautos elektroninės siuntos elektroninėje dėžutėje saugomos tol, kol jas pašalina E. pristatymo sistemos naudotojas, o naudotojo nepašalintosios - 6 mėnesius nuo jų išsiuntimo ar gavimo dienos.

Pasibaigus elektroninės siuntos saugojimo terminui, kiekvienam prie elektroninės siuntos pridėtam priedui informacinėje sistemoje suteikiamas unikalus kodas, kuris išsaugomas informacinėje sistemoje, ir E. pristatymo sistemos naudotojas netenka galimybės elektroninėje dėžutėje skaityti šių elektroninės siuntos priedų.

Duomenys apie išsiųstas, pristatytas ar gautas elektronines siuntas - elektroninės siuntos antraštė, elektroninis vokas ir prie elektroninės siuntos pridėtiems priedams suteiktų unikalių kodų įrašai informacinėje sistemoje saugomi 2 metus.

Kaip galima keisti fizinį siuntos pristatymo adresą?

Elektroninės pristatymo dėžutės naudotojas gali pasikeisti arba nurodyti papildomą fizinį siuntos pristatymo adresą. Iš viso galima nurodyti iki penkių fizinio siuntos pristatymo adresų. Naudotojas gali nurodyti, kuris iš pateiktų adresų yra pagrindinis.

Ar e. siunta, kuri atspausdinama ir siunčiama kaip elektroninio dokumento nuorašas, turi tokią pačią teisinę ir juridinę galią kaip ir registruotoji (popierinė) siunta?

Iš E. siuntų pristatymo sistemos atspausdinti elektroninių dokumentų nuorašai yra prilyginami rašytiniams dokumentams - atspausdinamas visas e. dokumento turinys, pagrindiniai jo metaduomenys, žyma „Elektroninio dokumento nuorašas". Taip pat elektroninių dokumentų nuorašai yra tvirtinami paliudijant jų tikrumą. Gavus dokumentą registruotuoju paštu, jo originalą pasiekti galima prisijungus prie E. pristatymo sistemos.

Kaip elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai pristatomi fizinio pristatymo būdu?

Elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai atspausdinami ir gavėjui pristatomos dokumentų kopijos. Elektroninio dokumento pristatymo fiziniu pristatymo būdu atveju bus formuojamas bei atspausdinamas elektroninio dokumento nuorašas (paskutiniame lape pridedama metaduomenų lentelė, kurioje nurodomas pasirašiusio asmmens duomenys bei kiti pagrindiniai metaduomenys, elektroninio dokumento nuorašo pavyzdį galima rasti paspaudus čia).

Ar yra galimybė E. pristatymo sistemą integruoti su kitomis informacinėmis sistemomis?

Taip. E. siuntų pristatymo sistema turi duomenų apsikeitimo sąsajų su išorinėmis sistemomis priemonių, kurios suteikia galimybę:

• Atskirų institucijų sistemoms automatiškai į E. pristatymo sistemą pateikti ir iš jos gauti e. siuntas.
• Įtraukti E. pristatymo sistemą į savo elektroninių paslaugų teikimo procesus ten, kur reikia formalaus teisiškai galiojančio dokumento ar pranešimo pristatymo, t. y. E. pristatymo sistema gali būti naudojama kaip bendro naudojimo informacinių technologijų sprendimas (angl. IT enabler).

Klientai, norintys E. pristatymo sistemą integruoti su kita informacine sistema, privalo susipažinti su aprašu „Metodiniai ir techniniai nurodymai dėl išorinių IS integracijos su E. pristatymo sistema" ir el. pristatymo sistema").

Kaip sužinoti ar e. dėžutė turi įgaliotą atstovą ir kokios kitos naudotojų rolės?

Prisijungę adresu ePristatymas.lt, atlikite autentifikiciją, pasirinkite reikiamą e. dėžutę ir spauskite „Nustatymai", išsiskleidusiame sąraše pasirinkite „E. dėžutės naudotojai" (detalesnę instrukciją rasite paspaudę čia).

Galimos naudotojų rolės:

• Savininkas - išorinis naudotojas, kurio vardu yra užregistruota e. dėžutė. Jeigu e. dėžutė užregistruota juridinio asmens vardu, tai jos savininkas yra to juridinio asmens atstovas (įstaigos vadovas). Jeigu e. dėžutė yra užregistruota valstybės institucijos vardu, tai jos savininkas yra tos valstybės institucijos atstovas.
• E. dėžutės savininkas turi tokias teises į jo vardu arba jo atstovaujamo juridinio asmens vardu užregistruotą e. dėžutę: keisti konfigūruojamą e. dėžutės informaciją (pvz. popierinės siuntos pristatymo adresą); pašalinti ...

tags: #kaip #siusti #registruota #laiska #sodrai