Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra svarbus procesas, kuris turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas. Šiame straipsnyje aptarsime nedarbingumo laikotarpio ypatumus, išmokas ir kitus svarbius aspektus, susijusius su darbo santykiais Lietuvoje.
Darbo Sutarties Nutraukimo Procesas
Išankstinis Įspėjimas
Darbuotojas turi teisę išeiti iš darbo, tačiau privalo apie tai pranešti darbdaviui. Dažniausiai tai daroma, pateikiant darbuotojo rašytinį pareiškimą. Šis prašymas turėtų būti rašomas raštu ir jame nurodyta išėjimo iš darbo data. Teisės aktai numato, kad įspėjimas turėtų būti pateiktas prieš tam tikrą laikotarpį (pvz., 20 dienų) iki planuojamos išeities datos.
Atleidimas Darbdavio Iniciatyva
Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, tačiau ši procedūra gali būti sudėtinga ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Jei darbdavys nori atleisti darbuotoją - jam gali prireikti pateikti aiškias priežastis. Rekomendacijos gavimas gali būti svarbus aspektas, jei darbuotojas siekia tolesnių darbo galimybių, tačiau atleidimas gali įvykti ir be rekomendacijų.
Įrodymas Apie Pareiškimo Gavimą
Svarbu, kad darbuotojas turėtų įrodymą, jog darbdavys gavo jo pareiškimą išeiti iš darbo. Tai gali būti, pavyzdžiui, registruotas laiškas, pašto kvitas arba raštiškas patvirtinimas iš darbdavio. Tai padeda išvengti situacijų, kai darbdavys gali teigti, kad pareiškimas nebuvo gautas.
Įspėjimo Terminas
Darbuotojas paprastai turi informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų apie savo ketinimą išeiti iš darbo. Šis laikotarpis suteikia darbdaviui galimybę rasti pakeitimą arba organizuoti darbo procesus, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl trumpesnio laikotarpio.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės: biuletenis ir kompensacijos
Jei planuojate nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, be svarbių priežasčių, turite raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Tačiau yra situacijų, kai įspėjimo terminas gali būti trumpesnis:
- Bandomasis laikotarpis. Jei dirbate bandomuoju laikotarpiu, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos.
- Svarbios priežastys. Jei yra svarbių priežasčių, tokių kaip darbdavio įsipareigojimų nevykdymas (pvz., atlyginimo nemokėjimas), įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos.
Atkreipkite dėmesį, kad įspėjimo laikotarpis nėra pratęsiamas dėl laikino nedarbingumo ar atostogų. Darbo sutartis pasibaigia pasibaigus įspėjimo terminui, net jei tuo metu esate nedarbingas ar atostogaujate.
Darbo Sutarties Nutraukimas Pagal DK 56 Straipsnį
Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės. Svarbios priežastys gali apimti:
- Darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą).
- Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.
Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų - darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo. Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t. y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.
Nedarbingumo Pažymėjimas Ir Išmokos
Maksimalūs Laikinojo Nedarbingumo Terminai
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y.
Taip pat skaitykite: Biuletenio įtaka darbo stažui
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Išmokos Už Laikinai Netektą Darbingumą
Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Savaitgaliai ir Ligos Išmokos
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Kad gautų ligos išmoką, pašnekovės aiškinimu, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. O pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Anot „Sodra“ atstovės, ligos išmoką už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. O ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios kalendorinės laikinojo nedarbingumo dienos.
M. Kozič pažymėjo, kad ligos išmoką „Sodra“ moka už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę. Taigi, nesvarbu, ar asmuo dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, ar pagal individualiai nustatytą darbo grafiką, pavyzdžiui, tik savaitgaliais, jam ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų yra skiriama ir mokama.
Pavyzdžiui, jei gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą nuo penktadienio iki kito penktadienio imtinai, ligos išmoka bus skirta už 6 darbo dienas, nepriklausomai nuo to, ar šio asmens darbo dienos yra pirmadienis-penktadienis, ar, pavyzdžiui, šeštadienis-trečiadienis.
Ligos išmokos yra skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registru, kuriam duomenis teikia darbdaviai. Darbdaviai informuoja „Sodrą“ apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią, pabaigą, darbuotojo draudžiamąsias pajamas ir nedraudiminius laikotarpius. Taip pat teikia informaciją, reikalingą ligos išmokai skirti. Pavyzdžiui, ar asmuo dėl laikinojo nedarbingumo prarado darbo pajamas.
M. Kozič teigimu, tikėtina, kad pavieniais atvejais tokia ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka gali būti mažiau palanki kai kuriems gavėjams. Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad, jei ligos išmoka būtų mokama ne pagal 5 darbo dienų savaitę, kaip šiuo metu reglamentuoja įstatymas, o už darbo laiką pagal asmens darbo grafiką, kai kuriais atvejais toks variantas būtų dar labiau nenaudingas žmogui. Ypač tuo atveju, kai nedarbingumo laikotarpis nesutaptų su to asmens darbo grafiku ir ligos išmoka „Sodros“ lėšų jam nebūtų mokama.
Asmuo dirba pagal grafiką tik kalendorinio mėnesio šeštadieniais ir sekmadieniais, o gydytojas asmenį pripažino nedarbingu ir jam nedarbingumo pažymėjimą išdavė 7 kalendorinėms dienoms, t. y. Ligos išmoką už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutapusias su asmens darbo grafiku (už šeštadienį ir sekmadienį), sumokėtų jo darbdavys, o nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos (t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio) turėtų mokėti „Sodra“. Kadangi laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pagal asmens darbo grafiką nebūtų nei vienos asmens darbo dienos, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų jam nebūtų mokama.
Jeigu pagal darbo grafiką žmogus turėjo dirbti savaitgalį ar švenčių dienomis, už pirmas dvi ligos dienas, kurios sutampa su žmogaus darbo grafiku, moka darbdavys.
Praktiniai Patarimai
- Kreipkitės į specialistus. Jei turite klausimų dėl darbo teisės ar nedarbingumo, kreipkitės į teisininką arba darbo teisės specialistą.
- Rūpinkitės dokumentacija. Visus prašymus ir susitarimus pateikite raštu, kad turėtumėte įrodymų kilus ginčams.
- Žinokite savo teises. Būkite informuoti apie savo teises ir pareigas, kad galėtumėte apginti savo interesus.
Bandomasis Laikotarpis
Susitarimas dėl išbandymo laikotarpio laikomas papildoma darbo sutarties sąlyga, skirta užtikrinti darbdavio interesus pasirenkant darbuotojus. Bandomuoju laikotarpiu taikoma supaprastinta darbo sutarties nutraukimo tvarka: gana trumpas darbuotojo įspėjimo terminas, nemokama išeitinė išmoka. Paprastai pasirenkama pirmoji - išbandymas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui. Tam tikroms darbuotojų kategorijoms DK 105 str. Pasitaiko, kad bandomasis laikotarpis nustatomas esamiems įmonės darbuotojams, perkeltiems į kitas pareigas, pakeičiant darbo sutartį. Tai prieštarauja DK 105 str. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai (DK 106 str. 1 dalis). Įstatymai nedraudžia nustatyti trumpesnį išbandymo laikotarpį. Ilgesnis išbandymo terminas, bet ne ilgesnis kaip šeši mėnesiai, gali būti taikomas tik įstatymuose nustatytais atvejais. Į išbandymo laikotarpį neįskaitomas laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe (DK 106 str. 3 dalis). Tai gali būti laikinasis nedarbingumas, nemokamos, mokymosi atostogos, įvairių visuomeninių pareigų vykdymas (pavyzdžiui, liudytojo vykimas pas tardytoją į apklausas), taip pat kiti nebuvimai darbe.
Per išbandymo laikotarpį darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (DK 105 str. 2 dalis). Draudžiama riboti darbuotojo teises ar kitaip bloginti jo padėtį, motyvuojant tuo, kad jis dirba bandomuoju laikotarpiu. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, darbuotojui turi būti pranešta apie jo rezultatus. Apie teigiamus išbandymo rezultatus pakanka pranešti žodžiu. Kur kas sudėtingiau, kai darbdavio netenkina darbuotojo darbas bandomuoju laikotarpiu. DK 107 str. 1 dalyje teigiama: jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas. Darbo sutartis tokiu atveju nutraukiama supaprastinta tvarka. Tam nereikia profesinės sąjungos organo sutikimo, netaikomi 2 ar 4 mėnesių įspėjimo terminai ir nemokama išeitinė išmoka. Atleidimas iš darbo įforminamas pagal DK 107 str. 1 dalį.
tags: #ar #savaitgalis #skaiciuojasi #kaip #biuletenis