Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nedarbingumo pažymėjimas (biuletenis) įtakoja išeitinės kompensacijos skaičiavimą, kokios yra darbuotojų teisės ir garantijos, susijusios su sveikatos problemomis darbe, ir kaip vyksta atleidimo iš darbo procedūros.
Darbo Sutarties Nutraukimas Dėl Sveikatos Būklės
Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo, arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis.
Darbuotojas, teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame būtų sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti ir ANTA sprendimas dėl dalinio dalyvumo, gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų). Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo pateiktus dokumentus. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos.
Svarbu: darbdavys negali atleisti darbuotojo dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos. Darbo kodekso straipsnis, kuris numato atleidimą dėl ligos, yra numatytas darbuotojo naudai, t.y.
Maksimalūs Laikinojo Nedarbingumo Terminai
Gydantis gydytojas, diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“), kuriame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis. Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
GKK gali nuspręsti tęsti nedarbingumą arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę ir nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus.
Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti.
Kai dalyvumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, kuris turi nedarbingumo pažymėjimą, sprendimas dėl dalyvumo lygio turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų reikalingų dokumentų gavimo Agentūroje dienos.
Jei asmuo ar atstovas, VSDFV ar jos teritorinis skyrius ar kita pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šis sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Darbdavio Veiksmai Dėl Darbuotojo Sveikatos Problemų
Darbdavys negali atleisti darbuotojo vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas, darbuotojas objektyviai negali atlikti savo darbo.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn.
Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
Išeitinė Išmoka ir Papildomas Draudimas
Atleidžiant iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir šios teisės darbdavys negali apriboti. Papildomo draudimo išmoka yra visiškai atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys negali versti rinktis tarp šių dviejų išmokų.
Jei darbdavys nepasiūlys darbuotojui, turinčiam mažesnį dalyvumo lygį, darbo, atitinkančio jo galimybes, ir nutrauks darbo sutartį, darbuotojui priklausytų išeitinė išmoka.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Darbo santykių sąlygų pakeitimas (pagal Darbo kodekso 45 str. 1 d.) turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms. Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn.
Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Kaip parašyti prašymą darbdaviui dėl trumpesnės darbo dienos dėl sveikatos priežasčių? Prašyme nurodykite, kad remiatės Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d., bei prašote nuo konkrečios datos sutrumpinti darbo laiką iki pageidaujamo (pvz., 6 val. per dieną) iki sveikatos būklės pagerėjimo.
Pagal Darbo kodekso 112 str. 4 d. sutrumpinta darbo laiko norma nustatoma darbuotojams, kurių darbas susijęs su tam tikrais žalingais veiksniais, ir kurie patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Darbo kodekso 40 str. 6 d. įtvirtina, kad už darbą ne visą darbo laiką darbuotojui apmokama proporcingai jo dirbtam laikui.
Jei darbdavys apriboja ne visą darbo laiką dirbančio darbuotojo teises, pažeistas teises darbuotojas gali ginti kreipdamasis į darbo ginčų komisiją Darbo kodekso 220 str.
Darbo Krūvio Didinimas Sergant
Darbdavys negali vienašališkai didinti darbuotojo darbo krūvio. Pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį, kai darbuotojui padidinamas darbo mastas, turi būti sudarytas susitarimas ir mokamas didesnis atlygis. Jei nesutinkate su papildomu darbo krūviu, darbdavys neturi teisės versti jūsų jo imtis ar mažintis etato dalį prieš jūsų valią. Svarbu, kad visi darbo sąlygų pakeitimai būtų derinami raštu.
Jei darbdavys pateikia objektyvias priežastis keisti darbo sąlygas, o darbuotojas nesutinka su siūlomais pakeitimais, tuomet darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 57 str.
Nedarbo Išmoka Pasiekus Pensinį Amžių
Pagal galiojančius teisės aktus bedarbio statusą gali turėti tik asmenys iki senatvės pensijos amžiaus. Sukakus pensiniam amžiui bedarbio statusas panaikinamas, todėl nedarbo išmoka nebemokama.
II Pakopos Pensijų Fondo Lėšų Atsiėmimas Dėl Ligos
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką (iki 2025-12-31) II pakopos lėšų vienkartinis išsiėmimas dėl ligos nenumatytas. Nuo 2026-01-01 įsigaliojus įstatymo pakeitimams, esant sunkiai ligai iš Sveikatos apsaugos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtinto sąrašo arba paskyrus paliatyviąją pagalbą, galėsite nutraukti kaupimą ir be mokesčių atsiimti visas sukauptas lėšas. Tam reikės pateikti medicininius dokumentus.
Profesinė Liga: Kaip Nustatoma?
Jei gydytojas įtars, kad Jūsų sveikatos sutrikimas gali būti susijęs su darbu, nukreips darbo medicinos gydytojo konsultacijai. Gavęs šį aktą, darbo medicinos gydytojas nustatys profesinę ligą arba jos nenustatys ir surašys Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Netekto dalyvumo kompensacija skiriama kreipiantis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Prašymą būtina pateikti ne vėliau kaip per 3 metus nuo sprendimo dėl netekto dalyvumo priėmimo.
Gydytojo Išvada Apie Profesinį Netinkamumą
Jeigu dėl sveikatos nebegalite atlikti savo darbo funkcijų, būtina gauti gydytojo išvadą apie profesinį tinkamumą. Šią išvadą (forma Nr. 047/a) išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas, atsižvelgdamas į Jūsų sveikatos būklę ir darbo pobūdį.
Nuo 2026 metų įsigalios antros pensijų pakopos pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų kaupimas tampa sunkus ar betikslis. Pensijų kaupimo dalyviai, apsisprendę baigti kaupimą dėl ligos, įtrauktos į šį sunkių ligų sąrašą, galės atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų.
Nedarbo Draudimo Išmokos
Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui nustatyti ar išsaugoti, gavimo dienos. Nedarbo draudimo išmoka bedarbiams pradedama mokėti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.
Nedarbo draudimo išmoka susideda iš:
- pastovios nedarbo draudimo išmokos dalies (30 proc. nuo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio)
- kintamos nedarbo draudimo išmokos dalies, priklausančios nuo turėtų pajamų
Mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc. Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams.
Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.
tags: #kaip #skaiciuojasi #biuletenis #i #iseitine #kompensacija