Plastinė chirurgija, siekiant ištaisyti įgimtus, po ligos ar traumos įgytus kūno defektus ir atitaisyti dėl jų sutrikusią žmogaus organų veiklą, nėra naujovė medicinos srityje. Tačiau grožio tikslais plastikos chirurgo skalpelis pradėtas naudoti palyginti neseniai - tik XX amžiaus pirmoje pusėje. Todėl ir su tuo susijusios problemos yra palyginti naujos.
Ši medicininė veikla yra nauja arba jos apskritai nėra. Būtent taip yra ir Lietuvoje. Šiose įstaigose, tiesiog gavę paciento sutikimą jo norimai grožio procedūrai, jie kasdien atlieka daugybę intervencijų į žmogaus organizmą.
Šiandienos visuomenėje kyla klausimas, kuo gali būti pateisinama plastinė chirurgija, kuri naudojama ne gydymo, bet savęs gražinimo tikslams, jei ne šiuo labai svarbiu bioteisės bei biomedicinos mokslų principu? Plastinė chirurgija grožiui naudojama daugelyje pasaulio šalių. Tai vyksta beveik visose jų.
Tuo tarpu Lietuvos teismuose bylų, susijusių su plastinės chirurgijos operacijomis, dar nėra. Taigi pasirinktos temos problematika nėra vienalytė. Šį darbą plėtoti keliomis kryptimis. Visų pirma, etinėje bei moralinėje plotmėje kyla klausimai: ar gali būti plastinė chirurgija, kuri šiandienos visuomenėje yra naudojama ne gydymo, o grožio tikslais, pateisinama medicininio būtinumo principu? Kita problemos pusė susijusi su pozityviąja teise - tai plastinės chirurgijos teisinio reglamentavimo Lietuvoje nebuvimas.
Grožio procedūros, panaudojant intervenciją į žmogaus kūną, yra atliekamos kasdien, be jokių apribojimų, tuo tarpu specialios teisinės bazės tam nėra. Taigi tema yra nauja ir aktuali Lietuvos teisės ir sveikatos priežiūros doktrinoje. Šiuo skverbiasi į mūsų kasdienius santykius. Pasaulyje randantis vis daugiau ieškinių dėl žalos, atsiradusios po plastinės chirurgijos operacijos, atlyginimo, galima teigti, jog Lietuvos teismus artimiausiu metu taip pat užplūs skundai, susiję su tokio pobūdžio operacijomis.
Taip pat skaitykite: Pragulų priežastys ir rizikos faktoriai
Deja, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato jokių specializuotų teisės normų, kurios reguliuotų tokias procedūras. Temos naujumas pasireiškia taip pat ir tuo, jog plastinės chirurgijos neįmanoma priskirti nei vienai iš trijų pagrindinių medicinos formų, skiriamų pagal medicininės veiklos tikslą (t.y. gydomoji medicina, prevencinė medicina bei paliatyvioji medicina).
Šio darbo tikslas - išanalizavus mokslinę literatūrą, teisės aktus bei teismų praktiką, visapusiškai atskleisti plastinės chirurgijos legitimizavimo problematiką Lietuvoje ir užsienio valstybėse.
Pagrindinės sąvokos: plastinė, kosmetinė chirurgija ir legitimizavimas
Norint tiksliai išsiaiškinti, kas yra plastinė, o kas - kosmetinė chirurgija, kaip jos susijusios, kuo skiriasi ir kuo panašios, svarbu pateikti ne tik atskirus žodžių (plastinė, kosmetinė, chirurgija) apibrėžimus, bet ir šių sąvokų paaiškinimus skirtinguose mokslinės literatūros leidiniuose. Medicinos enciklopedijoje (1991) chirurgija (gr. cheir- ranka + ergon- veiksmas, darbas) apibrėžiama kaip medicinos šaka, tirianti ligas, kurios gydomos mechaniškai (instrumentais, rankomis, specialiais aparatais) veikiant patologinį procesą, kuriant ir t.t. ligų gydymo būdus, operacijų metodus.
Viena iš chirurgijos šakų yra plastinė (gr. plastikos - plastiškas, lankstus) chirurgija, jai ir priskiriamos atliekamos plastinės operacijos. Plastinė operacija - tai operacija, per kurią ištaisomas įgimtas arba po ligos ar traumos įgytas kūno defektas ir atitaisoma dėl jo sutrikusi organo veikla, šalinami randai.
Trumpoji medicinos enciklopedija (versta iš Compact Edition Family Medical Companion, Geddes and Grosset) plastinę chirurgiją taip pat apibrėžia kaip chirurgijos šaką, kuri atstato ar atitaiso pažeidimus, deformacijas ar trūkstamas kūno dalis. Amerikos medikų asociacijos Enciklopedijoje (2003) (angl. American Medical Association Complete Medical Encyclopedia) teigiama, jog plastinė chirurgija - tai bet kokia operacija, kuri atitaiso, atkuria ar patobulina kūno dalis, prarastas, pažeistas ar pakeistas ligos ar amžiaus.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pragulas sergant diabetu?
Čia taip pat teigiama, jog plastinė chirurgija - tai chirurgijos specialybė. Su pastaruoju tvirtinimu sutinka ir Stedmans medicinos žodynas (2000), kuris plastinę chirurgiją apibrėžia kaip chirurgijos specialybę ar procedūrą, susijusią su atkūrimu, konstrukcija, rekonstrukcija; plastinė chirurgija yra išvaizdos bei kūno formų tobulinimas, kai tam tikros kūno struktūros turi trūkumų, yra pažeistos, iškrypusios, deformuotos arba jų apskritai trūksta.
Tiek Stedmans žodynas, tiek Amerikos medikų asociacijos enciklopedija išskiria rekonstrukcinę chirurgiją, kad būtų aiškiau atskirti, kur baigiasi plastinė chirurgija ir kur prasideda kosmetinė. Taigi nors skirtingos medicinos enciklopedijos bei žodynai plastinę chirurgiją apibrėžia skirtingai, t.y. kaip chirurgijos šaką, operacijos tipą ar medicinos specialybę, visos jos sutaria, jog ši chirurgijos šaka, operacija ar specialybė yra skirta chirurginiais metodais ištaisyti ar atstatyti po traumos ar ligos atsiradusias kūno deformacijas, kurios trukdo normaliai funkcionuoti žmogaus organizmui. Čia visgi darant nuorodą į plastinės chirurgijos apibrėžimą.
Medicinos enciklopedija (1991) šios chirurgijos šakos neapibrėžia ir tai paaiškinama šios šakos naujumu. Žodis kosmetinis etimologiškai kyla iš žodžio kosmetika (gr. kosmetike techne- puošimo menas) - tai žmogaus išvaizdos gražinimo priemonės. Taigi apibendrinus ir sujungus chirurgijos, plastinės chirurgijos bei kosmetikos sąvokas, galima teigti, jog kosmetinė chirurgija - tai chirurgijos šaka, kuri atlieka mechaninę intervenciją į žmogaus organizmą, siekiant gražinti žmogaus išvaizdą. Stedmans medicinos žodynas kosmetinę chirurgiją apibrėžia kaip chirugiją, kurios pagrindinis tikslas yra tobulinti išvaizdą. Kosmetinės chirugijos sinonimas - estetinė chirugija. Jais siekiama skirtingų tikslų.
Amerikos medikų asociacijos Medicinos enciklopedijoje kosmetinė chirurgija - tai bet kokia procedūra, labiau skirta pagražinti žmogaus išvaizdą ar paryškinti grožį, nei išspręsti medicininę problemą. Čia taip pat pateikiama kosmetinės chirurgijos pavyzdžių, tai - plastinės veido operacijos, įskaitant ir cheminį šveitimą (angl. chemical peel) bei vokų pakėlimą. Pabrėžiama, jog kosmetinė chirurgija, būdama viena iš plastinės chirurgijos formų, apima procedūras, kurios skirtos tobulinti žmogaus, kuris mediciniškai yra visiškai sveikas, išvaizdą. Čia pateikiama ir estetinė chirurgija (angl. Šiai naudojama mokslinėje kalboje. Robert M. Goldwyn straipsnyje Kas gali naudotis estetine chirurgija? (angl.
Taigi kosmetinės chirurgijos apibrėžimai skirtinguose moksliniuose leidiniuose pateikiami kiek skirtingai. Šios sąvokos aiškinamos skirtingai). Tačiau visus apibrėžimus vienijantys elementai yra šie: 1) kosmetinė chirurgija yra plastinės chirurgijos dalis, t.y. Šio gyvenimo. Šia prasme plastinės chirurgijos sinonimas yra rekonstrukcinė chirurgija. Tuo tarpu kosmetinė chirurgija - tai iš plastinės chirurgijos išsirutuliojusi chirurgijos (būtent plastinės chirurgijos) šaka, kuri plastinės chirurgijos metodus panaudoja grožio bei išvaizdos tobulinimo tikslais, dažniausiai - sveikam asmeniui. Tapatinant plastinę chirurgiją vien su grožio procedūromis, t.y. Šio. Rodos, tai yra nauja, visai neseniai žiniasklaidos dėmesio susilaukusi bei išpopuliarėjusi medicinos kryptis.
Taip pat skaitykite: Simptomai, priežastys ir gydymas: pragulos, nosies polipai, išsėtinė sklerozė
Tačiau toks požiūris yra klaidingas, kadangi plastinė chirurgija neturėtų būti tapatinama su kosmetine arba estetine chirurgija. Plastinė chirurgija istoriniuose šaltiniuose minima dar prieš mūsų erą, o labiausiai plastikos chirugai savo darbą išplėtojo Pirmojo pasaulinio karo metais, ši chirurgijos sritis medicinoje sėkmingai naudojama ir iki mūsų dienų. Šio pirmoje pusėje. Kada tiksliai pirmą kartą imtos daryti plastinės chirurgijos operacijos, tiksliai nėra žinoma. Kai kurie istoriniai šaltiniai teigia, jog pirmosios odos persodinimo procedūros buvo atliekamos net prieš 3000 - 4000 metų Senovės Egipte bei Indijoje.
Rastuose egiptietiškų papirusų tekstuose aprašoma, kaip chirurgai jau tais, rodos, primityviais laikais rekonstruodavo žmogaus lūpas, nosis ar ausis panaudodami to paties žmogaus odos audinius. Tačiau John Hopkins universiteto mokslininkė Elizabeth Haiken savo knygoje apie plastinės bei kosmetinės chirurgijos istoriją (angl. Venus Envy. A History of Cosmetic Surgery) teigia, jog plastinės chirurgijos istorijos pradžia reikėtų laikyti 600 metus pr. Kr., kai indų chirurgas Sushruta apibūdino nosies rekonstrukcijos metodą panaudojant paciento skruosto audinius: rūpestingas gydytojas turi paimti tokio dydžio augalo lapą, koks atitiktų paciento nosies dydį, ir pridėjęs šį lapą prie skruosto atsargiai išpjauti tokio pat dydžio odos lopą. Šį odos lopą prisiūti ten, kur reikia specialiai tam skirtais siūlais.
Ši technika žinoma kaip Indiška rinoplastika (nosies plastika), vėliau buvo panaudota tik apie 1000 m. po Kr. (nors pirmasis reikšmingas rašytinis pasakojimas apie tokio tipo operaciją pasirodė tik 1794 metais). Svarbia figūra plastinės chirugijos evoliucijos eigoje taip pat laikomas Bizantijos gydytojas Oribasius. Ketvirtame amžiuje jis išsamiai aprašė daugelį rekonstrukcinių procedūrų savo medicinos enciklopedijoje Synagogue Medicae. Šiame darbe jis išdėstė įžvalgas apie daugelį plastinės rekonstrukcijos technikų. Oribasius darbai, apimantys žaizdų tvarkymą bei veido rekonstrukcijos procedūras, išliko svarbiu indėliu plastinės chirurgijos istorijoje.
Šis tokių procedūrų atlikimas, nėra išlikę arba jie yra nereikšmingi. Išlikę senovės Graikijos, Romos bei Indijos medicininiai tekstai sudarė sąlygas moderniems Renesanso mąstytojams atnaujinti savo žinias, kurių gilinti nenorėjo neišprususios viduramžių kartos. Renesanso laikotarpis tapo viso mokslo, taigi ir plastinės chirurgijos atgimimo amžiumi. Pastarajai atgimti padėjo italų gydytojas iš Bolonijos Gasparo Tagliacozzi, kuris dažnai tituluojamas moderniosios plastinės chirurgijos tėvu. Šis gydytojas operavo žmones XVI amžiuje. Tai buvo metas, kai plastinės chirurgijos poreikis išaugo dėl tuo metu buvusių populiarių dvikovų, gatvių peštynių ir kitokių ginkluotų vyrų susirėmimų.
Šiai savo pirmuoju plastikos chirurgu laiko Dr. John Peter Mattauer (gim. 1787 m. Virdžinijoje, JAV), kuris XIX a. pirmoje pusėje ėmė naudoti plastinės rekonstrukcinės chirurgijos metodus ir davė pradžią plastinės chirurgijos istorijai Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1827 metais šis gydytojas atliko pirmąją įskelto gomurio operaciją su paties pasigamintais darbo instrumentais. Tuo pat metu neatskiriama plastinės chirugijos dalimi tapo nejautra. Atsiradus tokiai praktikai,...
Žaizdų priežiūra po operacijos yra svarbi norint išvengti infekcijos ir užtikrinti tinkamą gijimą. Štai keletas patarimų:
- Laikykitės gydytojo nurodymų dėl žaizdų priežiūros.
- Reguliariai valykite žaizdą švelniu muilu ir vandeniu arba naudokite gydytojo rekomenduotus antiseptikus.
- Sausai uždenkite žaizdą steriliu tvarsčiu.
- Venkite trinti ar kasyti žaizdą.
Randų susidarymas yra natūralus gijimo procesas. Tačiau yra būdų, kaip sumažinti randų matomumą:
- Naudokite silikoninius gelius ar pleistrus, kurie padeda išlyginti ir sumažinti randus.
- Masažuokite randą, kad pagerintumėte kraujotaką ir sumažintumėte įtempimą.
- Venkite tiesioginių saulės spindulių, nes jie gali padidinti randų pigmentaciją.
Po operacijos gali pasireikšti patinimas ir mėlynės. Tai yra normali reakcija, kuri paprastai praeina per kelias savaites. Štai kaip galite palengvinti šiuos simptomus:
- Laikykite galvą pakeltą, kad sumažintumėte patinimą.
- Dėkite šaltus kompresus ant operuotos vietos.
- Venkite vartoti aspiriną ir kitus kraują skystinančius vaistus, nebent tai nurodė gydytojas.
Svarbu atpažinti infekcijos požymius ir nedelsiant kreiptis į gydytoją. Infekcijos požymiai gali būti:
- Paraudimas, patinimas, karštis aplink žaizdą.
- Pūliai iš žaizdos.
- Karščiavimas.
- Stiprus skausmas.
Po operacijos svarbu laikytis sveikos gyvensenos, kad pagreitintumėte gijimą:
- Valgykite sveiką ir subalansuotą maistą, turtingą vitaminais ir mineralais.
- Gerkite daug vandens, kad išlaikytumėte hidrataciją.
- Venkite rūkyti, nes tai gali sulėtinti gijimą.
Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją apžiūrai, kad būtų galima stebėti gijimo procesą ir įsitikinti, jog viskas vyksta tinkamai. Gydytojas gali patarti dėl papildomų priežiūros priemonių ir atsakyti į visus jums rūpimus klausimus.
Laikydamiesi šių rekomendacijų, galite užtikrinti tinkamą pooperacinę priežiūrą ir pasiekti geriausius rezultatus po operacijos ant kaktos.
Optinės apgaulės: 5 patarimai, kaip padidinti mažą sklypą
Pratimų metu stiprinami gilieji nugaros raumenys, pilvo raumenys, koreguojama laikysena. Raumenys taip pat ištempiami, atpalaiduojami. Pratimus atlikite kasdien, geriausia ryte. Didinkite jų kartojimų skaičių, įtraukite ir kitų specializuotų pratimų. Vasara - puikiausias metas maudynėms, o plaukimas itin naudingas stuburui.
Atsigulkite ant nugaros, sulenkite ir suglauskite kojas, rankas paguldykite į šalis. Abu kelius guldykite į dešinę pusę, o galvą pasukite į kairę. Trumpam užfiksuokite ir pakeiskite puses. Kvėpuokite laisvai.
Atsigulkite ant nugaros, kojas laikykite pečių plotyje, rankas paguldykite į šalis. Giliai pro nosį įkvėpkite, iškvėpdami per burną apkabinkite ir prie kaktos pritraukite kelį. Tą patį pakartokite kita koja.
Atsigulkite ant nugaros, kojas laikykite pečių plotyje, rankas paguldykite į šalis. Giliai per nosį įkvėpkite, lenkdamiesi pirmyn per burną giliai iškvėpkite ir delnais pasiekite kelius. Smakrą stenkitės laikyti tiesiai, pasikelkite ne daugiau kaip 30°.
Atsigulkite ant nugaros, kojas laikykite pečių plotyje, rankas paguldykite šalia savęs. Per nosį įkvėpdami kelkite dubenį aukštyn, per burną iškvėpdami - nuleiskite žemyn. Po to per nosį įkvėpdami kelkite krūtinę aukštyn, per burną įkvėpdami - nuleiskite žemyn.
Atsigulkite ant dešinio šono. Vieną ranką padėkite po galva, o kita atsiremkite priešais save. Lėtai pakelkite kairę koją, po to dešinę. Suglaustas kojas palaikykite keletą sekundžių pakeltas, tada abi lėtai nuleiskite žemyn. Kvėpuokite laisvai.
Atsistokite keturiomis, kojas laikykite pečių plotyje. Įkvėpdami per nosį nugarą pakelkite aukštyn, pilvą stipriai pritraukite, o galvą nulenkite. Turite jausti tempimą tarp menčių. Tada iškvėpdami per burną, nugarą nuleiskite žemyn, o galvą pakelkite aukštyn.
Atsistokite ant keturiomis, kojas laikykite pečių plotyje. Sėskitės ant kulnų, galvą nulenkite žemyn, rankomis tempkitės į priekį. Dubens stenkitės aukštyn nekelti. Palaikykite 5-7 sek. ir sugrįžkite į pradinę padėtį. Kvėpuokite laisvai. Esant ūminiams skausmams būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų tikslias skausmo priežastis ir skirtų tinkamą gydymą. Profilaktiką būtina pradėti dar mokykloje. Vaikai turi sėdėti pagal ūgį pritaikytose suoluose, kuprinė turi nesudaryti daugiau nei 10 proc. kūno svorio, būtina skatinti vaikų fizinį aktyvumą.
tags: #pragulos #po #operacijos #ant #kaktos