Faktas, kad Lietuvos visuomenė sensta, - didelis iššūkis visuomenei ir sveikatos priežiūros sistemai. Nors gulinčių pacientų skaičius šalyje auga, visuomenėje pastebimas didelis žinių apie slaugą ir naujausias slaugos priemones trūkumas. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad efektyvi pragulų prevencija ir gydymas gali žymiai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę bei sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas.
Kas yra pragulos?
Pragulos - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystęs sutrikus audinių mitybai, dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi sutrikus kraujotakai, spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulos formuojasi, kai kūno audiniai yra ilgai spaudžiami tarp dviejų kietų paviršių ir kraujas, nešantis deguonį ir maistines medžiagas, negali patekti į suspaustąsias vietas. Pragulas galime atpažinti iš atsiradusių odos opų, įvairių odos įtrūkimų, nuspaudimų. Dažniausios priežastys - tai paciento gulima ar sėdima (neįgaliojo vežimėlyje) priverstinė padėtis, ilgesnė nei 4-5 val. trunkanti operacija, ilga slauga intensyvios terapijos skyriuose ir kt.
„Viena labiausiai paplitusių sveikatos problemų tarp ilgai gulinčių pacientų yra pragulos. Tai - odos ir giliau esančių minkštųjų audinių nekrozė ar pažeidimas, atsirandantis dėl ilgalaikio spaudimo, trinties arba drėgmės. Dažniausiai pragulos susidaro pacientams, kurie dėl sveikatos būklės priversti ilgai gulėti ar sėdėti, o tai trukdo normaliam kraujotakos procesui ir audinių mitybai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad pragulos gali imti formuotis per kelias valandas po to, kai audiniai patiria nuolatinį spaudimą.
Pragulų dažniausiai susidaro tipinėse kūno vietose, kuriose kaulinių struktūrų projekcija yra labiau išreikšta, t. y. minkštieji audiniai yra suspaudžiami tarp kaulinių struktūrų ir gulimojo arba sėdimojo paviršiaus. Šio patogenezinio mechanizmo įvardijimas paaiškina, kur ir kodėl gali susidaryti pragulų. Dažniausios pragulų lokalizacijos - kryžkaulio, sėdimojo gumburo ar šlaunikaulio gūbrio sritys. Pragulos taip pat gali vystytis menčių, pakaušio, kulnų, net ir alkūnių srityse, t. y. vietose, kuriose santykinai nedidelis kaulo paviršius yra rėminosi į čiužinio paviršių taškas.
Pagrindinės pragulų kategorijos:
- Spaudimo sukeltos pragulos: susidaro, kai kietas paviršius ilgai spaudžia kaulą dengiančius audinius, sutrikdydamas kraujo tekėjimą ir deguonies tiekimą. Šios pragulos dažniausiai formuojasi ant klubų, sėdmenų, kulnų ir alkūnių.
- Trinties sukeliamos pragulos: atsiranda, kai oda nuolat trinasi į lovos ar vežimėlio paviršių, ypač jei oda yra drėgna.
- Šlapios nekrozės pragulos: susidaro dėl ilgalaikio odos sąlyčio su drėgme - prakaitu, šlapimu ar išmatomis. Oda tampa gležna ir lengvai pažeidžiama.
Pirma yra mechaniškai pažeidžiama minkštųjų audinių struktūra. Daugelis pragulų išsivysto apatinėse, paviršinėse, esančiose arčiausiai kaulų kūno vietose. Tai juosmens sritis (ties kryžkauliu ir uodegikauliu), viršutinė šlaunies dalis (ties šlaunikaulio didžiuoju gūbriu, klubakaulio dygliais), kulnakauliai, taip pat viršutinės kūno dalys: ties menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais. Ankstyvas pragulos formavimosi požymis - paraudusi, kiek šiltesnė odos vieta. Odos paraudimas, neišnykstantis per 24 valandas toje vietoje, kuri buvo nuspausta - jau vertinamas kaip pragula. Šiuo atveju verta sunerimti, nes ilgainiui gali būti pažeisti gilesni kūno sluoksniai - poodis, raumenys.
Taip pat skaitykite: Kaktos operacijos priežiūros rekomendacijos
Pragulų stadijos
Pagal gylį ir pavojingumą pragulos klasifikuojamos į keturias stadijas. Klasifikavimas yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso gydymo taktikos parinkimas ir gydymo prognozė. Pragulų stadijos yra tiesiogiai susijusios su pragulų gyliu arba odos storio pažeidimu.
- I stadija: odos pritema (neišnykstantis paraudimas). Dažnai į tai nekreipiama dėmesio ir eritema nelaikoma pragula. Oda gali pakeisti atspalvį, kuris neišnyksta net pašalinus spaudimą. Oda gali tapti skausminga arba niežtinti. Audinių vientisumo pažeidimo nėra, tačiau matomas paraudimas, kuris, paspaudus jį pirštu, net trumpam neišblykšta.
- II stadija: odoje atsiranda paviršinių pažeidimų, žaizdų. Tai negili žaizda, nesiekianti poodinio riebalinio audinių sluoksnio, kurios dugnas neretai būna išklotas granuliaciniu audiniu ar apnašomis.
- III stadija: pragula pasiekia poodinį sluoksnį. Tai yra dar gilesnė, kai yra pažeistas visas odos storis ir pragula siekia poodinį sluoksnį.
- IV stadija: pažeidžiami raumenys, kaulai, sąnariai. Pragulos dugne matomi raumenys arba kaulinis paviršius. „Tai yra pavojingiausia ir sunkiai gydoma pragulų forma.
Laiku negydomos pragulos gali sukelti įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, infekciją, sepsį ir net lemti mirtį“, - teigia R. „Paprastai įsivaizduojame, kad pragula - tai toks paraudimas, iššutimas.
Specialistė priduria: „Pragulų gydymas yra ne tik ilgas, bet ir ypač brangus procesas. Lietuvoje tokių skaičių neturime, bet JAV apskaičiuota, kad vienos pragulos gydymas gali kainuoti nuo 500 iki 700 tūkstančių dolerių (maždaug 475-665 tūkst.
Pacientus, kuriems dažniausiai vystosi pragulos, galima suskirstyti į 3 grupes. Tai žmonės, kuriems dėl tam tikrų priežasčių, dažniausiai jaunystėje įvykusių traumų, yra sutrikę apatinių galūnių jutimai ir valdymas. Šie žmonės juda tik su neįgaliojo vėžimėliu, jiems dažniausiai susiformuoja sėdimojo gumburo pragulos. Kita pacientų grupė - tai dėl įvairių ligų ar buvusių traumų prikaustyti prie lovos pacientai.
Pragulų rizikos veiksniai
Yra pirminiai ir antriniai pragulų atsiradimo rizikos veiksniai. Pirminiai rizikos veiksniai - mechaniškai pažeidžiantys minkštųjų audinių struktūrą. Pragulų išsivystymo riziką galima įvertinti naudojant Nortono, Waterlaw, Bradeno skales.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pragulas sergant diabetu?
„Nustatyta, kad 95 proc. visų pragulų galima išvengti. Svarbu suprasti ir įvertinti rizikos veiksnius. Šlapimo, išmatų nelaikantiems, judėjimo sutrikimų turintiems pacientams reikalingas individualus pragulų prevencijos planas. Deja, visuomenė apie slaugą ir priežiūrą bendruomenėje, namuose, neturi žinių. Specialistės pastebi, kad klaidos, prižiūrint gulintįjį, gali turėti rimtų pasekmių paciento sveikatai. „Viena dažniausių - netinkama paciento padėties keitimo technika. Anot pašnekovės, artimiesiems trūksta žinių ir apie odos priežiūrą: „Slaugantys asmenys gali nepastebėti odos pokyčių arba nepakankamai rūpintis odos drėgme. Menkos žinios apie tinkamą mitybą ir hidrataciją taip pat yra kritiška klaida.
Pacientams, kurie turi antsvorio, pragulų išsivystymo tikimybė yra didesnė. Gretutinės ligos pragulų susidarymui didelės įtakos neturi, tačiau nuo šių ligų priklauso jų gijimas, gydymo veiksmingumas. Įvairūs kraujotakos sutrikimai, cukrinis diabetas gali lemti, kad pragulas gydyti bus sunkiau.
Pacientų, turinčių osteomielitu komplikuotų pragulų, dažniausios gretutinės būklės yra rūkymas, cukrinis diabetas, periferinių arterijų liga ir galvos smegenų insultas.
Svarbu paminėti, kad pragulų profilaktika yra ne vien tik slaugos personalo, bet ir paties paciento užduotis. Jei pacientas yra irzlus, nevykdo personalo paliepimų, ignoruoja gydymo režimą, slaugos personalui dirbti sudėtingiau, o pacientas, neretai to nė nesuvokdamas, pats sau kenkia. Pragulos, susidarius sąlygoms, išsivysto visiems be išimties, o esant tinkamai profilaktikai jų galima išvengti šimtu procentų.
Pragulos yra klastingos. Kartais žmonės, kurie daugelį metų tvarkingai laikęsi režimo, trumpam nusprendžia atsipalaiduoti ir režimo nepaisyti. Jie mano, kad, tiek laiko neturėję pragulų, gali sau leisti ilgesnį laiką nekeisti padėties ar nenaudoti specialių priemonių ir dėl to nieko blogo nenutiks. Deja, taip nėra. Užtenka vieno ilgesnio pasėdėjimo, vieno trumpalaikio nukrypimo nuo režimo - ir pragulos vėl gali imti vystytis.
Taip pat skaitykite: Simptomai, priežastys ir gydymas: pragulos, nosies polipai, išsėtinė sklerozė
Pragulų prevencija
Svarbiausia gydymo dalis - prevencija. Norint išvengti pragulų reikia mažinti spaudimą į audinius, pagerinti spaudžiamų audinių mitybą. Būtina dažnai keisti ligonio poziciją, vartyti jį kas dvi valandas. Naudoti specialius čiužinius ir pripučiamas lovas, silikoninio pluošto antklodes, vandens lovas. Reikia stiprinti ligonio imunitetą. Negalima masažuoti kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų ir naudoti spiritinių tirpalų. Taip pat reikia tinkamai prižiūrėti odą - svarbu ją palaikyti švarią, sausą, vengti nubrozdinimų, paraudimų, dažnai keisti patalynę, patalynėje negali būti raukšlių. Nelaikantiems šlapimo asmenims - naudoti orui laidžias sauskelnes, įklotus, tepti apsauginiais kremais. Jei ligonis sėdi vežimėlyje, kas 15 minučių būtina keisti jo atramos taškus. Spaudimui mažinti naudoti specialias pagalvėles - oro, gelio ir kt. Sergant infekcija svarbu laiku taikyti tinkamą gydymą, esant bakterinei infekcijai skirti antibiotikų terapiją. Svarbu palaikyti tinkamą, visavertę mitybą, vartoti vitaminų papildus.
„Prižiūrint ir gydant pragulas bei norint užkirsti kelią naujoms žaizdoms atsirasti, svarbu pasirinkti tinkamą antipragulinį čiužinį. Pasirinkimas turėtų būti grindžiamas paciento būkle ir pragulų rizikos laipsniu, - sako Slaugos katedros lektorė. - Pacientams, kurie priklauso didelės rizikos grupei, bet dar neturi pragulų, rekomenduojama naudoti hibridinius čiužinius. Moksliniai tyrimai rodo, kad dinaminiai čiužiniai gali ženkliai sumažinti pragulų atsiradimo tikimybę sunkiai sergantiems ar nejudriems pacientams. Jeigu pacientas jau turi pragulų, svarbu pasirinkti čiužinį, kuris ne tik mažintų spaudimą, bet ir palengvintų pažeistų audinių gijimą. Šiuo atveju taip pat naudingi dinaminiai čiužiniai. „Tačiau kartais reikalingas dar intensyvesnis spaudimo reguliavimas. Tokiu atveju rekomenduojami geliniai čiužiniai ir aukštos kokybės putų čiužiniai, kurie leidžia orui cirkuliuoti ir mažina drėgmės kaupimąsi.
Kad pragulų nesusidarytų, reikia reguliariai keisti kūno padėtį. Neįgaliojo vežimėliu judančiam pacientui būtina turėti specialių amortizuojančių pagalvių, paminkštinimų, priemonių, kurios didelį spaudimą viename taške paskirstytų didesniame plote. Šios priemonės - sertifikuoti medicininiai produktai, o dar geriau - pagaminti specialiai pacientui, pritaikyti pagal vežimėlio kėdę ir paciento kūną. Paprastos pagalvės iš spintos ar kiti namie randami daiktai dažniausiai nėra efektyvūs. Kalbant apie pragulų profilaktiką, siekiama, kad didesnis kūno paviršiaus plotas būtų spaudžiamas kuo mažesniu svoriu.
Specialistės pastebi, kad dažniausiai daromos klaidos yra susijusios su kasdiene gulinčiųjų priežiūra. „Artimieji nepakankamai dažnai keičia paciento padėtį arba daro tai neteisingai. Trūksta žinių apie odos priežiūrą - nepastebimi ankstyvieji pokyčiai, nepakankamai rūpinamasi odos drėgme, - klaidas vardina R.Giliun. Ypač svarbu stebėti odos būklę tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai paviršiaus. Reguliarus odos drėkinimas, švelnus masažas (jei nėra kontraindikacijų) ir tinkama mityba gali ženkliai sumažinti pragulų riziką.
Anot specialisčių, pasitaiko atvejų, kai pacientai ar jų artimieji atsisako pažangių medicininių priemonių. „Esu girdėjusi: jau tos funkcinės lovos mums nevežkite, ką kaimynai pagalvos. Manau, kad toks požiūris - sovietinis palikimas. Kodėl žmonės, net ir garbaus amžiaus, naudojasi mobiliaisiais telefonais?
Naujausi tyrimai (2019-2023 m.) atskleidė, kad, kombinuojant specialius antipragulinius čiužinius su reguliariu pacientų vartymu, pragulų rizika sumažėja beveik perpus.
Pragulų gydymas
Pragulų gydymui gali būti vartojami hidrokoloidiniai tvarsčiai. Jie nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti, po tvarsčiu sukuriamas natūralus mikroklimatas, drėgmė, šiluma ir pragulų vietos netraumuojamos. Pradėjus gydyti pragulą, hidrokoloidinį tvarstį reikia keisti dažniau, jei po juo susikaupia daugiau sekreto. Sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Naudojant hidrokoloidinius tvarsčius, pragulos plaunamos fiziologiniu 0,9 proc. natrio chlorido tirpalu. Kol epidermis galutinai dar neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcijos sukėlėjai. Jei yra infekuotos pragulos požymių - žaizdos pakraščių edema, skausmas, pilkos ar gelsvos išskyros, blogas kvapas, reikia paimti pasėlį mikroorganizmams nustatyti. Radus mikroorganizmus, kurie gali plisti į gretimus audinius, reikia skirti plataus veikimo spektro antibiotikų. Vien tik antibiotikų nepakanka infekuotai pragulai išgydyti.
Vietinio pragulos gydymo tikslas - sukurti optimalią gijimo mikroaplinką. Reikia tvarsčio, “perimančio” audinių funkcijas ir apsaugančio sveikas ląsteles nuo dehidracijos, žemos temperatūros, tolesnio mechaninio sužalojimo ir infekcijos poveikio. Okliuziniai-hidrokoloidiniai tvarsčiai geriausiai atitinka šiuos reikalavimus: medžiagos, iš kurių pagaminti hidrokoloidiniai tvarsčiai, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti, po tvarsčiu sukuriamas natūralus mikroklimatas, drėgmė, šiluma ir pragulų vietos netraumuojamos. Pradėjus gydyti pragulą, hidrokoloidinį tvarstį reikia keisti dažniau, nes pirmomis dienomis po juo susikaupia daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Vėliau sekrecija mažėja, ir tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Tvarsčius keičiame nedelsdami, jei pro kraštus sunkiasi sekretas. Su šiuo taisyklingai uždėtu tvarsčiu galima maudytis, tai ypač palengvina ligonio slaugą.
Gydant pragulas būtina laikytis bendrų chirurginio gydymo principų: chirurginiu būdu pašalinti apmirusius nekrozinius audinius, įskaitant svetimkūnius, kurie stabdo gijimą ir palaiko infekciją, bet ne visiems ligoniams tai galima pritaikyti. Nekroziniams audiniams šalinti naudojami fermentiniai tepalai. Gerai rehidruoja nekrozinius audinius ir sukuria natūralias gijimo sąlygas hidrokoloidiniai Granuflex Bor-dered tvarsčiai, esant gilioms praguloms naudojama želė Granugel. Ertmė pripildoma Granugel želė ir uždedamas hidrokoloidinis okliuzinis tvarstis. Net ir pašalinus nekrozinius audinius ir pragulai atrodant kliniškai neinfekuotai, dažnai atsiranda daug eksudato, kuris greitai prasisunkia pro okliuzinį hidrokoloidinį tvarstį ir padidina infekcijos riziką, suminkština pragulos kraštus, aplinkiniai audiniai pasidaro vandeningi. Laikui bėgant eksudato sumažėja, bet iki šio sumažėjimo reikia naudoti hidrokoloidinius tvarsčius. Kol epidermis galutinai neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcijos sukėlėjai. Tačiau pragulų paviršiuje esantys mikroorganizmai yra nepatogeniniai, nesukelia audinių reakcijos. Jei yra infekuotos pragulos požymių (žaizdos pakraščių edema, skausmas, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas), reikia paimti pasėlį mikroorganizmams ir jų jautrumui antibiotikams nustatyti. Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, kurie gali plisti į kitas kūno dalis bei gretimus audinius, reikia skirti plataus veikimo spektro antibiotikų. Vien tik antibiotikų nepakanka infekuotai pragulai išgydyti. Būtinos chirurginės procedūros: nekrektomija, plovimas. Keičiant tvarsčius būtina pašalinti pūlius, nekrozines mases, nežaloti besiformuojančių, sveikų audinių. Tinka okliuziniai hidrokoloidiniai tvarsčiai. Tvarstį reikia keisti dažniau nei įprasta. Šį gydymą turi nuolat kontroliuoti gydytojas. Besiskiriantis eksudatas turi baktericidinių komponentų, todėl antiseptinius skiedinius tenka naudoti retai.
Naudojant hidrokoloidinius tvarsčius, pragulos plaunamos fiziologiniu 0,9 proc. Nekrozinių audinių pašalinimo procedūra vadinama nekrektomija. Dažnai ji atliekama tvarstant ir nėra labai sudėtinga. Cheminę nekrektomiją galima atlikti tada, kai nekrozės sritis sausa ir stora. Tada nekrozės srities luobas sutepamas 35-40 proc. salicilo rūgšties tepalu, storai aprišamas ir netvarstomas dvi dienas. Per šias dvi dienas didelės koncentracijos cheminis nekrolitikas (salicilo rūgštis) sukelia aseptinį uždegimą. Išskiriama daug uždegimo mediatorių, ir į pragulą migruoja daug makrofagų, kurie atidalija nekrozinių audinių luobą nuo sveikųjų audinių. Kito tvarstymo metu nekroziniai audiniai lengvai atsidalija nuo giliau esančių gyvybingų audinių. Labai veiksminga savaiminė biologinė nekrektomija hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais. Tam tinka didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais hidrokoloidų preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais, kuriais užpildomi gilūs audinių defektai. Tvarstant šiomis medžiagomis žaizdoje sulaikoma drėgmė ir sudaromos optimalios sąlygos monocitų ir audinių makrofagų migracijai bei fagocitozei. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiais nekrotizavę audiniai sudrėkinami, o po to juos ištirpdo organizmo makrofagų išskiriami proteoliziniai fermentai. Tuo pat metu įvairios ląstelės (trombocitai, monocitai, makrofagai ir kt.) aktyviai išskiria augimo faktorius. Šiems veikiant vyksta ir granuliacinio audinio augimas bei pragulos epitelizacija iš likusių epitelizacijos šaltinių - pragulos kraštų bazinio sluoksnio epidermio ląstelių, pragulos dugno plaukų folikulų bei prakaito liaukų. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiu susidaranti rūgšti terpė slopina bakterijų dauginimąsi praguloje ir skatina granuliacinio audinio kapiliarų augimą.
Taikant tinkamą vietinį pragulų gydymo būdą, bet nepašalinus pagrindinių pragulų atsiradimo priežasčių, jas išgydyti ne visada pavyksta. Naudojant hidrokoloidinius tvarsčius lengviau prižiūrėti sunkiai sergančius ligonius. Pacientai dažnai išsigąsta, kad tvarstį nuėmus “žaizda padidėjo”, ir nustoja naudoti tvarsčius. Specialistai, skirdami tokius tvarsčius, turėtų paaiškinti tvarsčio veikimo principą (valyti žaizdą). Paciento mokymas paskatina jį dalyvauti gydymo procese, mažina stresą ir padeda greičiau sulaukti pozityvių rezultatų.
Praguloms gydyti naudojamos priemonių kompleksas. Visuomet pradedama nuo profilaktikos. Tai jau minėtos specialios pagalbinės medicininės priemonės, čiužiniai, pagalvės ir pan. Žaizdos tvarstymas be tinkamos profilaktikos yra bevertis. Praguloms gydyti yra taikomos bendrosios žaizdos gydymo taisyklės - tinkamas žaizdos plovimas ir paruošimas tvarstyti, reguliarus pagal klinikines indikacijas tvarstymas, drėgnos terpės žaizdoje palaikymas, perteklinio eksudato pašalinimas, infekcijos kontrolė. Ypač svarbu kiekvieno tvarstymo metu nuplauti žaizdos paviršių fiziologiniu tirpalu ar vandeniu, nuo žaizdos pašalinti apmirusius audinius paviršiaus (pvz., apnašą, pagal galimybes - nekrotinius audinius, jei jų yra).
Esant pragulos kanalui, tvarstant jį būtina setonuoti (pvz., Aquacel Extra arba Aquacel Ag+Extra). Ketvirtos stadijos pragulos žaizda jau yra gili, dažniausiai turinti ilgus, epiteliu išklotus kanalus ar vadinamąsias kišenes. Tokių pragulų tvarstymas nesiskiria nuo giliųjų trečios stadijos pragulų priežiūros, tačiau išgydyti jų be chirurginės intervencijos beveik neįmanoma. Ne itin gilias pragulas, iki 3 stadijos, o kai kurias atvejais ir 3 stadijos, galima visiškai išgydyti konservatyviai. Tiesa, tam reikia nemažai laiko, tačiau apsieinama be operacinio gydymo, nes parenkami tinkami tvarsčiai ir atliekam adekvati pragulų profilaktika.
Net ir pats veiksmingiausias tvarstis nepadės, jeigu jis nebus laiku keičiamas, o ligonis nebus tinkamai slaugomas ir prižiūrimas. Jeigu nebus užtikrinta profilaktika (ligonio vartymas, čiužinio nuo pragulų ir kitų priemonių naudojimas), žaizda progresuos. 4 stadijos pragulos yra gydomos chirurginiu būdu - šalinamas epiteliu išklotas pragulos maišas.
Reikia paminėti, kad būtina atsakingai pasirinkti antiseptines medžiagas pragulų priežiūrai, nes dauguma antiseptikų turi citotoksinį poveikį ir stabdo lėtinės žaizdos gijimą. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, tokie antiseptiniai produktai kaip kalio permanganatas, vandenilio peroksidas ir briliantinė žaluma praguloms gydyti nėra naudojami.
Dažniausi osteomielito sukėlėjai pacientams, turintiems pragulų
Tarp dažniausių pragulas komplikuojančio osteomielito sukėlėjų vyrauja: S. aureus, MRSA, plazmos nekoaguliuojantys stafilokokai, korinebakterijos, enterokokai, P. aeruginosa, enterobakterijos, streptokokai ir anaerobai.
Osteomielito diagnostikos metodai pacientams, turintiems pragulų
Kaulo biopsijos histologinis tyrimas yra patikimas metodas diagnozuojant osteomielitą pacientams turintiems pragulų. Iš vaizdinių tyrimų didžiausiu jautrumu pasižymi MRT, o specifiškumu KT.
Apibendrinimas
Pažeidus odos vientisumą, sukuriama palanki terpė daugintis mikroorganizmams. Lėtinės, sunkiai gyjančios žaizdos ir nudegimai linkę infekuotis įvairiomis bakterijomis. Tokių žaizdų užkrėtimo profilaktikai ir esančios vietinės infekcijos gydymui rekomenduojami vietinio poveikio antiseptikai, iš kurių vienas populiariausių yra joduotas povidonas. Joduoto povidono veikimo mechanizmas yra nespecifinis. Laisvasis jodas reaguoja su mikroorganizmų fermentus ir struktūrinius baltymus sudarančių aminorūgščių besioksiduojančiomis SH- ir OH- grupėmis, todėl juos denatūruoja, ir šie tampa neaktyvūs. Vaisto poveikis pasireiškia greitai, jį nereikšmingai veikia kraujas, pūliai, sekretas. Dėl nespecifinio joduoto povidono veikimo mechanizmo, ilgai jį vartojant, atsparumas nepasireiškia.
tags: #pragulos #moksliniai #darbai