Psichika: Įžvalgos ir patarimai, kaip valdyti mintis ir emocijas

Psichika - tai žmogaus ir kitų aukštesniųjų gyvūnų nervų sistemos ir smegenų savybė atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ja. Kuo sudėtingesnė organizmo nervų sistema, tuo sudėtingesnė ir jo psichika. Svarbiausia psichikos savybė yra jos aktyvumas. Išoriškai psichika reiškiasi kaip organizmo veikla ir elgesys. Organizmui sąveikaujant su aplinka atsiranda psichiniai reiškiniai.

Psichikos sandara ir funkcijos

Psichiką ir psichinių reiškinių turinį sudaro daiktų, reiškinių, veikiančių organizmą kaip dirgikliai, jų savybių, tarpusavio santykio atspindys. Savitas to turinio bruožas yra jo idealumas. Psichika yra organizmo filogenezės ir ontogenezės rezultatas - kokybiškai nauja jų prisitaikymo prie aplinkos forma.

Psichika sudaro sąlygas pasirengti veiklai - atrinkti efektyviausius veiksmus tikslui pasiekti. Psichikos savybė atskleisti potencialios veiklos būdus aiškinama refleksine psichikos prigimtimi - organizmą veikiantys dirgikliai iš dalies aktualizuoja ankstesnėje veikloje susidariusias ir atminties išsaugotas reakcijas.

Organizmo gyvybei svarbius poveikius ir objektus psichiniame vaizde išskiria afektai, emocijos, jausmai, atspindintys ne objektyvias daiktų savybes, bet jų vertę aktualių motyvų ir poreikių atžvilgiu. Didėjant psichikos gebėjimui numatyti įvykius ir veiklos rezultatus ji ištobulėja tiek, kad individai iš anksto gali pasiskirstyti funkcijas savo bendroje veikloje, susidaro sąlygos žmogaus visuomeninei raidai.

Kalba padidina psichinio atspindėjimo galimybes papildydama jį visuomenės sukauptomis žiniomis. Dėl kalbos susidaro vidinių dirgiklių sistema, leidžianti veiklos subjektui valingai valdyti savo psichinius procesus (ką nors prisiminti, įsivaizduoti, mąstyti), būti nepriklausomam nuo tiesiogiai atspindimos aplinkybės.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Žymių psichologų įžvalgos

Sigmundas Freudas

Austras psichologas, psichiatras ir neurologas Sigmundas Freudas padarė didžiulį indėlį į psichologijos mokslą. Vieni jo amžininkai jį laikė šarlatanu, kiti - genijumi. Jo teorijos iki šiol kelia aštrių diskusijų, bet jo indėlį į psichologijos mokslą sunku nuginčyti. Jis buvo išties neeilinio proto asmenybė. Pateikiame geriausias jo mintis:

• Kuo mažiau nepriekaištingas žmogus išoriškai, tuo daugiau demonų jo viduje…
• Mes renkamės vienas kitą neatsitiktinai… Mes sutinkame tik tuos, kurie jau egzistuoja mūsų pasąmonėje.
• Deja, nuslopintos emocijos nemiršta. Jos buvo priverstos nutilti. Ir iš vidaus toliau daro įtaką žmogui.
• Užduotis padaryti žmogų laimingu neįėjo į pasaulio sutvėrimo planą.
• Mes ateiname į pasaulį vieniši ir vieniši jį paliekame.
• Mylintis daugelį - pažįsta moteris, mylintis vieną - pažįsta meilę.
• Tu nesiliauni ieškoti jėgų ir pasitikėjimo išorėje, o ieškoti reikia savyje. Jos ten visada ir buvo.

Freudas žmogaus psichiką suskirstė į sąmonę, pasąmonę ir priešsąmonę. Šie psichikos lygiai reiškiasi visoje žmogaus asmenybės struktūroje, kurią sudaro 3 dalys: id (pasąmonės energijos šaltinis), ego (sąmoninga asmenybės dalis) ir superego (aukščiausioji asmenybės struktūros dalis, suformuota visuomenės normų ir taisyklių, kurių įgyjama per patirtį ir auklėjimą).

Sigmundas Freudas

Louise L. Hay

Louise L. Hay įsitikinusi, kad mes ir tik mes esame atsakingi už savo likimą, o pagrindinė bestseleriu tapusios knygos You Can Heal Your Life („Jūs galite išgydyti savo gyvenimą“) mintis yra ta, kad visata nėra mūsų kritikė: ji mus priima tokius, kokie esame ir kaip veidrodis atspindi mūsų nuostatas. Jos teiginiai:

• Jūsų stiprybė - jūsų prote. Neverta ieškoti jos išorėje.
• Neverta vėl ir vėl išgyventi praeities.
• Reikia sugebėti įsiklausyti į savo kūną. Jis nuolat mums kažką primena, siunčia įvairius signalus.
• Meilė yra nuostabus jausmas. Bet prisiminkite Oscaro Wilde‘o citatą: „Bendravimas su savimi - romanas visam gyvenimui“.
• Nesiverskite per galvą siekdami tobulybės. Idealas - ne tikslas, o tik siekis. Mylėkite save čia ir dabar.
• Verčiau pamirškite savikritiką. Priešingai - priimkite save tokį, koks esate.

Kaip valdyti mintis ir emocijas

Psichologai teigia, kad dažnai žmonės patys sau sukelia nemalonių emocijų, nes negeba adekvačiai ir tinkamai reaguoti į kintančias aplinkos sąlygas. Jų kaitos sustabdyti neįmanoma, todėl tenka keisti požiūrį į jas bei koreguoti gyvenseną. Kai aplinkoje ir sąmonėje per daug negatyvumo, natūraliai kyla impulsas ieškoti kažko pozityvaus. Tai savotiškas psichikos kompensacinis mechanizmas.

Štai keletas patarimų, kaip valdyti mintis ir emocijas:

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

• Apsivalymas ir atvirumas sau. Iš (pa)sąmonės turinio tenka šalinti ten užsigulėjusias emocines šiukšles, nepagrįstą pyktį, nuoskaudas ar kaltę.
• Praktikuokite tiesą. Kelis mėnesius sąmoningai mėginant nemeluoti, galiausiai tenka pačiam sau pripažinti, kokie jausmai kamuoja, kokių minčių sukasi galvoje.
• Mažinkite taršą kasdienėje aplinkoje. Vidinė įtampa, nepasitenkinimas, net jų išprovokuojami fiziniai potyriai dažniausiai kyla, kai nepavyksta suderinti gyvenimo krypčių su kūno bei proto galimybėmis.
• Skirkite daugiau kokybiško laiko sau. Kasdien prisiminti, kad egzistuoja milžiniškas skirtumas tarp savanaudiško elgesio bei pirmumo savai gerovei.
• Būkite dėkingi. Netgi susiklosčius itin sunkiai gyvenimo situacijai vis tiek kiekvienas turi už ką padėkoti.
• Bendraukite su pozityviais žmonėmis. Pozityvus požiūris į gyvenimą yra užkrečiamas.

Taip pat, psichologijos profesorė Susan Nolen-Hoeksema iš Mičigano universiteto, atlikusi daug tyrimų nustatė, kad įprotis per daug galvoti ir analizuoti būdingas jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms. Norėdami to išvengti:

• Skirkite laiko pabūti gamtoje.
• Mintyse kartokite raminančius žodžius.
• Medituokite.

Svarbu! Jei jaučiate stiprų nerimą, baimę ar kitus psichikos sutrikimus, kreipkitės į specialistus.

Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje

tags: #sentencijos #apie #psichika