Lietuvos prezidentūra aktyviai dalyvauja kuriant ir stiprinant socialinę gerovę šalyje. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės kryptys ir iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę visiems Lietuvos gyventojams.
Deja, mūsų valstybė vis dar nėra pritaikyta visiems jos nariams.
Parama Neįgaliesiems
Pandemija dar labiau išryškino žmonių su negalia problemas. Jų šalyje gyvena apie 236 tūkst., tai 8 proc.
Prezidentas ragina valstybės ir savivaldybių institucijas politikos formavimo ir įgyvendinimo darbotvarkėse nuolat proaktyviai planuoti reikalingus žmonių su negalia teisių užtikrinimo ir gerovės didinimo darbus, įsipareigoti pasiekti konkrečius ir pamatuojamus rezultatus.
Šalies vadovo manymu, neatidėliotinos svarbos yra ekonominės ir socialinės asmenų su negalia apsaugos klausimai, inovatyvių terapinių paslaugų jiems prieinamumas, tinkamos slaugos-globos paslaugos namuose, kultūros infrastruktūros pritaikymas ir kultūros paslaugų prieinamumas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Mums reikia daugiau solidarumo ir supratimo, kad žmonių su negalia teisės ir gerovė taptų visų mūsų bendru reikalu.
Prezidentas ir jo komanda artimiausiu metu planuoja susitikimus su skirtingų sričių atstovais, kurie gali daryti sprendimus, mažinančius žmonių su negalia atskirtį Lietuvoje.
Ypatingą dėmesį šalies vadovas skirs tinkamų sąlygų sudarymo klausimams - aplinkos ir informacijos, viešųjų paslaugų prieinamumui, švietimo sistemos, taip pat darbo aplinkos, viešojo transporto, būsto ir viešųjų erdvių pritaikymui žmonėms su negalia, kels specialistų žinių negalios temomis problemas.
Investicijos į Mokslą ir Technologijas
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Šveicarijoje lankėsi Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN), kur susitiko su generaliniu direktoriumi Marku Thomsonu.
Vizito metu buvo aptartas strateginis tikslas - tapti pilnateise CERN nare, pabrėžiant, kad asocijuotosios narės statusas, kurį Lietuva įgijo 2018 metais, pasiteisino ir tapo tvirtu pagrindu naujam etapui.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Pasak šalies vadovo, narystės statuso pakeitimas yra natūralus ilgamečio ir konstruktyvaus bendradarbiavimo tęstinumas bei strateginė investicija į Europos mokslo ateitį.
Šį politinį žingsnį, kurio siekimas jau aptariamas ir ministerijų lygmeniu (Ministerijos diskusijos), Lietuva laiko esminiu.
Prezidentas akcentavo, kad visateisė narystė atvertų dar platesnes galimybes Lietuvos tyrėjams, inžinieriams ir studentams prisidėti prie didžiųjų eksperimentų.
Visateisė narystė laikoma strategine investicija, skirta gilinti bendradarbiavimą pažangiausių technologijų srityse, įskaitant dirbtinį intelektą, kvantines technologijas ir pažangias detektorių sistemas.
Pažangiosios technologijos: Siekiama gilintis į bendradarbiavimą dirbtinio intelekto, kvantinių technologijų ir pažangių detektorių sistemų srityse.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Be to, Lietuvos įmonės įgytų naujų verslo galimybių dalyvauti didžiuosiuose projektuose, įskaitant ambicingąjį Ateities Žiedinį Greitintuvą (Future Circular Collider, FCC).
Šis žingsnis taip pat atitinka ilgalaikius Lietuvos mokslo tyrimų infrastruktūrų plėtros planus (žr.
Nausėda pabrėžė, jog narystės siekimas yra strateginė investicija į mokslo plėtrą Europos labui ir Europos lyderystės stiprinimą pasauliniame moksle.
Vizito pabaigoje Prezidentas kartu su M.
Prezidentas pabrėžė, kad tai ypač sustiprintų abipusiai naudingą partnerystę tarp CERN ir pasauliniu mastu pripažintos Lietuvos lazerių bei fotonikos pramonės.
Pagrindinis skirtumas yra sprendimų priėmimo galia ir ekonominės galimybės.
Visateisė narė įgyja balsavimo teisę CERN Taryboje, galėdama tiesiogiai daryti įtaką organizacijos strategijai, biudžeto tvirtinimui ir svarbiausiems sprendimams.
Narystės procesas, kurį Lietuva dabar inicijuoja, paprastai trunka kelerius metus.
Pradiniam etape vyksta derybos su CERN dėl narystės sąlygų ir finansinio įnašo dydžio (kuris visateisėms narėms yra didesnis).
Po sėkmingų derybų parengiamas narystės protokolas, kuris turi būti ratifikuotas Lietuvos Respublikos Seime ir galutinai patvirtintas CERN Tarybos.
Visateisė narystė žymiai išplėstų Lietuvos mokslininkų ir specialistų galimybes.
Jie galėtų giliau ir plačiau integruotis į didžiuosius CERN eksperimentus (pvz., CMS ir LHC), gauti didesnes kvotas stipendijoms, mokslo praktikoms bei ilgalaikėms darbo vietoms.
Lietuvos Narystės CERN Perspektyvos
| Statusas | Balsavimo teisė | Finansinis įnašas | Galimybės mokslininkams |
|---|---|---|---|
| Asocijuota narė | Nėra | Mažesnis | Ribotos |
| Visateisė narė | Yra | Didesnis | Platesnės |
Prezidento Valdo Adamkaus Premija
Sausio 20 dieną prasideda nominacijų teikimo laikas Prezidento Valdo Adamkaus premijai gauti.
Premijos steigėjai laukia nominacijų mokslo, visuomenės, politikos ir verslo srityse.
Paraiškos Prezidento Valdo Adamkaus Premijai gauti priimamos nuo šių metų sausio 20 d.
Premijos nugalėtojas tradiciškai bus paskelbtas Tarptautinės motinos žemės dieną - balandžio 22 d., o iškilmingas Premijos įteikimas vyks birželio 5 d. - Tarptautinės aplinkos apsaugos dieną.
Laureatui bus įteikta 5 tūkst.
Nugalėtoją rinks Premijos komitetas, kurį sudaro Europos parlamento narys Virginijus Sinkevičius, primatologė dr. Birutė Galdikas, VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro direktorius prof. dr.
Prezidento Valdo Adamkaus Premija atnaujintu formatu teikiama nuo 2021 metų.
Jos laureatais tapo dokumentinio filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila, visuomenininkas Giedrius Bučas.
prof. dr. Tatjana Paulauskienė, ilgametis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
1992-2005 metais buvo teikiama paties V.
2021 metais atkurta premija remiasi Jungtinių Tautų „Žemės čempionų“ (UN The Champions of the Earth) formatu.
Premijos steigėjai - Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus ir Danos Gedvilienės fondas.
Fondo valdytojas Gabrielius Gedvila yra Prezidento Valdos Adamkaus jaunystės draugas.
Jo velionė žmona Dana buvo aistringa aplinkosaugos gerbėja.
Po jos mirties šeima nutarė įsteigti fondą ir jos sukauptas lėšas skirti Lietuvos aplinkosaugos gerinimui.
Prezidentas Valdas Adamkus iki 1997 m. buvo JAV Aplinkos apsaugos agentūros Didžiųjų ežerų regiono vadovas.
Valstybės Raida ir Socialinė Politika
V. Adamkus pažymėjo, kad per kitą valstybės raidos etapą privalėsime išplėtoti ir sustiprinti demokratinę politinę sistemą - įtvirtinti profesionalumo principą valstybės tarnyboje, tobulinti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų darbą, pertvarkyti vidaus reikalų sistemą, sumažinti takoskyrą tarp teisėtumo ir teisingumo, nuosekliai mažinti korupciją.
Prezidento nuomone, socialinė politika turi būti orientuota į jaunimą, į šeimą, į tautos ateitį: Valstybės socialinė politika privalo padėti dabarties jaunimui susieti savo gyvenimą su Lietuva, savo ateitį su Lietuvos ateitimi.
Būtent tam reikalinga pensijų reforma, draudiminė medicina, efektyvus būsto ir studijų kreditavimas.
Turime suvokti: pinigai, kuriuos valstybė skiria iš biudžeto socialinėms reikmėms nėra valdžios pinigai.
Ar Lietuva taps kuriančia visuomene, lems mūsų kultūros politika, - pabrėžė V. Adamkus.
Nauja kultūros politika turi įveikti dirbtinę priešpriešą tarp tautos kultūros ir žinių visuomenės, - pažymėjo valstybės vadovas.
Prezidentas pakvietė politines jėgas vykdyti ne partinę, bet nacionalinę švietimo politiką: Turime užsibrėžti per dešimtmetį sukurti modernią švietimo sistemą.
Per šį laikotarpį mes turime pasiekti, kad visi Lietuvos vaikai gautų gerą pagrindinį išsilavinimą, kad visi mokytųsi toliau ir įgytų arba vidurinį išsilavinimą, arba profesinę kvalifikaciją.
tags: #lietuvos #prezidentura #socialine #gerove