Susidūrimas su artimojo senatve ir sveikatos silpnėjimu yra vienas emociškai sudėtingiausių gyvenimo etapų, kurį anksčiau ar vėliau tenka pereiti beveik kiekvienai šeimai. Dažnai šis momentas užklumpa netikėtai - po insulto, traumos ar staiga pablogėjus demencijos simptomams, todėl artimieji pasijunta pasimetę biurokratijos labirintuose. Sprendimas patikėti tėvų ar senelių priežiūrą specialistams vis dar apipintas įvairiais mitais bei moralinėmis dilemomis, tačiau praktinė pusė kelia ne mažiau klausimų.
Kaip apmokėti slaugos namų priežiūrą
Slaugos įstaigų tipai: skirtumai ir kainos
Prieš pradedant skaičiuoti finansus, būtina suprasti esminį skirtumą tarp dviejų dažniausiai painiojamų įstaigų tipų: slaugos ligoninių ir socialinės globos namų.
- Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės yra gydymo įstaigos. Čia pacientai patenka su gydytojo siuntimu, kai jiems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, lašelinių statymas, žaizdų perrišimas ar reabilitacija po sunkių ligų. Svarbiausia žinoti, kad ši paslauga yra pilnai kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų, tačiau jos trukmė yra ribota - iki 120 dienų per kalendorinius metus.
- Socialinės globos namai (senelių namai) yra skirti ilgalaikiam gyvenimui. Čia teikiamos ne tik medicininės, bet ir socialinės paslaugos: apgyvendinimas, maitinimas, laisvalaikio organizavimas ir pagalba buityje. Tai nėra ligoninė, tai - nauji namai senyvo amžiaus žmogui.
Senelių slaugos kainos Lietuvoje smarkiai varijuoja priklausomai nuo regiono, įstaigos modernumo ir teikiamų paslaugų spektro. Savivaldybių pavaldumo globos namuose kainos dažnai yra šiek tiek žemesnės, tačiau pagrindinė problema čia - ilgos laukimo eilės.
Kiek kainuoja slauga?
Lietuvoje galioja aiškiai reglamentuota tvarka, nustatanti, kiek už ilgalaikę globą turi mokėti pats asmuo. Tai reiškia, kad asmuo už išlaikymą globos namuose moka 80 % savo gaunamų pajamų. Likusieji 20 % pajamų lieka asmeniui jo asmeninėms reikmėms (vaistams, smulkioms išlaidoms). Jeigu asmens mokamų 80 % pajamų nepakanka padengti globos namų kainos (kurią nustato įstaiga), likusią dalį dengia savivaldybė. Tačiau čia yra svarbus niuansas: savivaldybė dengia skirtumą tik iki tam tikros nustatytos maksimalios ribos.
Daugelis žmonių nežino, kad didelę dalį finansinės naštos gali palengvinti tikslinės kompensacijos, kurios skiriamos nustačius specialiuosius poreikius.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
- Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija: Skiriama asmenims, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (I arba II lygio). Šios lėšos, asmeniui gyvenant globos namuose, yra įskaičiuojamos į minėtus 80 % pajamų.
Apgyvendinimo kaina socialinės globos namuose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Valstybės kompensacija: kaip ją gauti?
Norint gauti valstybės kompensuojamą vietą globos įstaigoje, reikia pereiti tam tikrą biurokratinį procesą:
- Viskas prasideda nuo šeimos gydytojo. Reikia gauti siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame būtų aprašyta asmens sveikatos būklė.
- Su gydytojo pažyma ir asmens dokumentais reikia kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją arba savivaldybės socialinės paramos skyrių.
- Socialiniai darbuotojai atvyksta į namus (arba ligoninę, jei asmuo ten guli) įvertinti senjoro savarankiškumo. Dažniausiai naudojamas Bartelio indeksas bei kiti klausimynai, kuriais nustatoma, kiek žmogus gali savimi pasirūpinti (valgyti, apsirengti, judėti).
- Savivaldybės komisija priima sprendimą. Jei nusprendžiama, kad asmeniui reikalinga institucinė globa, jis įrašomas į eilę.
Dokumentai, reikalingi kreipiantis dėl paramos:
- Galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
- Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją.
- Užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė.
- Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją.
Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Alternatyvos stacionariai globai
Ne visi senjorai nori palikti savo namus, ir ne visoms šeimoms priimtina mintis apie globos įstaigą. Tokiu atveju verta pasidomėti integralia pagalba į namus. Ši komanda gali atlikti medicinines procedūras (suleisti vaistus, prižiūrėti pragulas), padėti nusiprausti, pavalgyti bei sutvarkyti buitį. Tai kainuoja gerokai pigiau nei stacionari globa, be to, asmuo lieka jam įprastoje aplinkoje.
Mitai apie slaugos namus
Vienas gajausių mitų yra baimė, kad už senelio išlaikymą globos namuose valstybė nusavins jo butą ar namą. Mokėjimas vykdomas tik iš pajamų (pensijos, kompensacijų). Turimas nekilnojamasis turtas lieka asmens nuosavybe. Tiesa, vertinant asmens finansines galimybes mokėti už paslaugas, savivaldybė vertina asmens pajamas. Jei asmuo turi turto, kurį galima racionaliai panaudoti pajamoms gauti (pvz., išnuomoti butą), į tai gali būti atsižvelgta skaičiuojant finansinį indėlį, tačiau prievartinis turto nusavinimas nevykdomas.
Taip, pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose, tačiau procesas sudėtingesnis. Reikia, kad privatus globos centras turėtų sutartį su savivaldybe arba kad savivaldybė sutiktų pirkti paslaugą būtent iš tos įstaigos.
Svarbūs aspektai renkantis globos namus
Renkantis globos namus, kaina neturėtų būti vienintelis rodiklis. Svarbu fiziškai nuvykti į vietą ir įvertinti atmosferą. Atkreipkite dėmesį į kvapą patalpose - nemalonus kvapas dažniausiai signalizuoja apie prastą higieną ir per mažą personalo skaičių. Taip pat svarbu išsiaiškinti užimtumo veiklas. Ar senoliai tik guli lovose ir žiūri televizorių, ar jiems organizuojamos mankštos, muzikos terapija, bendravimas? Psichologinė būsena tiesiogiai veikia fizinę sveikatą, todėl socialinis aspektas yra ne mažiau svarbus už medicininį.
Bendrojo pobūdžio globos namai gali atsisakyti priimti asmenį, kuris kelia pavojų sau ar aplinkiniams.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
tags: #kiek #kainuoja #slauga #slaugos #ligonineje