Donaldo Trumpo pasisakymai socialiniuose tinkluose: nuo rinkimų iki įžymybių

Donaldo Trumpo pasisakymai socialiniuose tinkluose nuolat sulaukia didelio dėmesio ir dažnai sukelia audringas diskusijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius jo pareiškimus, jų kontekstą ir galimą poveikį politikai bei visuomenei.

Po Donaldo Trumpo išrinkimo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu 2016 m., dalis įžymybių pasisakė prieš jo politines nuostatas ir grasino palikti šalį persikraustant gyventi kitur. Šie pasisakymai tapo vieši ir plačiai aptarinėjami tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose. Tačiau po Trumpo kadencijos, pastarosios liko Amerikoje, užmojams taip ir neišvydus dienos šviesos.

Tąsyk tarp kirtusiųjų sieną turėjo būti dainininkė Cher. Vis dėlto, kaip ir kitos įžymybės, ji liko JAV ir toliau reiškė savo nuomonę apie prezidento politiką. Barbra Streisand taip pat žadėjo išvykti iš šalies, jei Trumpas laimės rinkimus. Tačiau baigtis pasikartojo - pastaroji šalyje pasiliko. Pažado netęsėjo ir aktorės Lena Dunham, Raven-Symoné bei Neve Campbell. Tad iš skambių žinomų asmenų deklaracijų teliko šnipštas.

Remiantis duomenimis, likus keliems mėnesiams iki 2024 m. prezidento rinkimų, dalis įžymybių vėl išsakė savo nuomonę apie D. Trumpą. Kai kurios išreiškė paramą, kitos, įskaitant Sharon Stone, Cher ir Barbra Streisand, kaip ir buvo galima spėti, vėlgi reiškė nepritarimą.

„Aš tikrai svarstau apie namą Italijoje“, - šių metų liepą pamąstymuose skendėjo Stone. 2023 m. Cher savo ruožtu tikino paliksianti šalį ateityje, jei Trumpas bus perrinktas. Ateitis, kaip matoma, išaušo, tačiau moteris, kiek žinoma, vis dar yra Amerikoje.

Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai ir skaitymas: profesorių analizė

Garsioji dainininkė ir aktorė B. Streisand panašiai kaip ir 2016 m., 2024 m. neigiamai vertina Trumpo politinius sprendimus, tačiau, kaip ir kitos įžymybės, burių iškelti neketina. Jai kompaniją palaiko L. Dunham, iki šiol pasisakanti apie savo nusivylimą dėl Trumpo posto, tačiau burną išsikraustymo klausimu tebelaikanti užsiūtą.

Su Trumpo 2024-ųjų kandidatūra į prezidentus, kilo diskusijos apie dalies įžymybių skrydį į „kosmosą”, lėktuve užimant prie lango esančią sėdynę. Tačiau įžymybės, nors ir kalbėjo apie išvykimą, suprato turinčios karjeras, verslus ir gyvenimo būdą, kuris glaudžiai susijęs su Jungtinėmis Valstijomis. Populiarumas ir viešumas, kurį jos gauna dirbdamos Holivude, reiškia, jog jų karjeros bei gyvenimas yra neatsiejami nuo šios šalies.

D. Trumpo nepalaiko ir aktorė, prodiuserė Sharon Stone. Ji prezidentą vadina „fašistu“; D. Trumpo šalininkus tuo tarpu laiko „neišsilavinusiais“. Tačiau internautai, esantys opozicijoje, sako, jog būtent „neišsilavinę“ žmonės padarė ją turtingą; esą filmų siužetai, kuriuose ji yra matoma, nepadaro žmogaus nei protingu, nei išsilavinusiu.

„Gerbiu balsavimo rezultatus, tačiau turime sustoti ir pagalvoti, ką pasirenkame į vyriausybę ir ar iš tikrųjų renkamės savo vyriausybę, ar vyriausybė pasirenka pati save“, - tvirtina S. Stone. Viena pagrindinių temų jos galvoje - vis dar Amerikos politikos padėtis. S. Stone paskutinį kartą šiuo klausimu nuomonę išsakė diskusijos, vykusios Italijoje, metu - praėjus kelioms savaitėms po 2024 m. JAV prezidento rinkimų.

Nors žvaigždės „norėjo“ išvykti iš Amerikos tardamos D. Trumpui „Sudie“, iš pastarųjų pakilimo take, regis, liko tik apytuščiai čiumodanėliai. To negalima pasakyti apie Ellen DeGeneres. Komikė ir televizijos laidų vedėja persikėlė į Didžiąją Britaniją. Dabar DeGeneres ir jos žmona Portia de Rossi gyvena Anglijos kaime ir, kaip sako, grįžti neketina.

Taip pat skaitykite: Patarimai dėl socialinių tinklų strategijos

Dar prieš išsikėlimą E. DeGeneres patyrė sunkumų. 19 metų trukusi jos laida 2020-aisiais buvo uždaryta. Tai, kaip skelbiama, galėjo įvykti dėl darbo kultūros skandalų. Mat tais pačiais metais pradėti tyrimai dėl „The Ellen DeGeneres Show“ darbo vietos aplinkos, kai kelios buvusios laidos darbuotojos apkaltino laidą diskriminacija, patyčiomis bei netinkamu elgesiu. Nors Ellen atsiprašė, šie įvykiai paveikė jos įvaizdį. DeGeneres neva pati nusprendė uždaryti šou.

DeGeneres persikėlė į Cotswolds, kaimo vietovę pietų centrinėje Anglijoje, kuris yra maždaug už dviejų valandų kelio automobiliu nuo Londono. Tačiau skelbiama, esą moters ir jos antrosios pusės namus Anglijoje visai neseniai užliejo potvynis. Netyla ir kitos kalbos. Esą moters išsikraustymą lėmė kitos priežastys - ne D.

Prasidėjus Respublikonų partijos suvažiavimui, kuriame D. Trumpas sekmadienį keliuose leidiniuose publikuotuose interviu Respublikonų partijos suvažiavime planuojamą kreipimąsi vadina galimybe telkti šalį. Be to, tikina numatęs sakyti visiškai kitokią kalbą, nei buvo suplanavęs anksčiau. Bet stebėtojai svarsto, kiek ši vienybės akimirka truks, kai dalis respublikonų atstovų kaltę verčia varžovams - neva D.

Paklaustas, ar norėtų pagadinti sugadintus ryšius su E. Musku, D. Šie komentarai buvo naujausi D. Trumpo pasisakymai nuo tada, kai socialiniuose tinkluose išsirutuliojo epinis jo ir E. Tai įvyko po to, kai technologijų milijardierius - paaukojęs milijonus D. Trumpo rinkimų kampanijai ir tapęs Baltųjų rūmų padėjėju - viešai sukritikavo prezidento mokesčių bei išlaidų įstatymą.

Ketvirtadienį D. Trumpas žurnalistams sakė esąs „nusivylęs“ E. Šis atsakė gausybe „X“ įrašų, kuriuose teigė, kad D. Vėliau E. Muskas ištrynė šį įrašą, o J. D. Trumpas į tai reagavo savo socialinėje platformoje „Truth Social“, sakydamas, kad E. Vienoje žinutėje jis pagrasino nutraukti E. Musko sutartis su federaline vyriausybe.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo socialinių tinklų

Šeštadienį duodamas interviu „NBC News“ D. Trumpas sakė, kad E. „Manau, kad tai labai blogai, nes jis labai nepagarbus. Negalima negerbti prezidento pareigų“, - sakė D. E. Muskas yra turtingiausias pasaulio žmogus, paaukojęs maždaug 250 mln. dolerių D. Per kivirčą socialiniuose tinkluose jis užsiminė, kad gali paremti kai kuriuos D.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono kontrolė Grenlandijoje yra „gyvybiškai svarbi“ jo planuojamai „Auksinio Kupolo“ oro ir raketų gynybos sistemai. „Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos nacionalinio saugumo tikslais. Ji gyvybiškai svarbi „Auksiniam Kupolui“, kurį mes statome“, - socialiniuose tinkluose rašė D. Trumpas, nekart žadėjęs atimti Arkties salą iš sąjungininkės Danijos.

„NATO tampa daug galingesnė ir efektyvesnė, kai Grenlandija yra JUNGTINIŲ VALSTIJŲ rankose. Bet kas mažiau yra nepriimtina“, - teigė jis.

Prieš susitikimą Baltuosiuose rūmuose Grenlandijos klausimu Danija pareiškė plėsianti savo karinį buvimą Grenlandijoje. „Toliau stiprinsime savo karinį buvimą Grenlandijoje, - teigė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenasm pranešime naujienų agentūrai AFP. - Tačiau taip pat raginsime NATO vykdyti daugiau pratybų ir stiprinti NATO buvimą Arkties regione“.

Danija, anot ministro, tęsia dialogą su sąjungininkais „dėl naujų ir intensyvesnių veiksmų 2026 m.“ Neseniai ir Vokietijos vyriausybė pasisakė už didesnį NATO buvimą Arktyje. Regione stebimas didesnis Rusijos ir Kinijos aktyvumas, antradienį stočiai ZDF sakė Vokietijos diplomatijos vadovas Johannas Wadephulas. „Reikia tai turėti omenyje, - teigė jis. - NATO rėmuose galima tai gerai išspręsti“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina, kad Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos, nes neva egzistuoja grėsmė, jog ją gali perimti Rusija ar Kinija. Vienas iš JAV įvardytų būdų, kaip tai padaryti - nusipirkti salą. Už Grenlandiją Amerikai tektų sumokėti 700 mlrd. JAV dolerių (602 mlrd. eurų), rašo „NBC News“, remdamasis trimis su sąmatos skaičiavimais susipažinusiais šaltiniais.

Nurodoma, kad ši sąmata buvo apskaičiuota mokslininkų ir buvusių JAV pareigūnų, planuojant D. Trumpo siekį įsigyti 2,17 mln. kvadratinių kilometrų ploto salą kaip strateginę zoną Arktyje, skirtą Amerikos pagrindiniams priešams atremti, teigė šaltiniai.

Dislokuoja pajėgumus Danija nedelsdama stiprina savo karinį buvimą Grenlandijoje, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija, prieš pat Vašingtone prasidedančias svarbias derybas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti Arkties salą. „Danijos ginkluotosios pajėgos nuo šiandien dislokuoja pajėgumus ir dalinius, susijusius su (...) pratybų veikla. Artimiausiu laikotarpiu tai lems padidėjusį karinį buvimą Grenlandijoje ir aplink ją, įskaitant orlaivius, laivus ir karius, taip pat iš NATO sąjungininkų“, - teigiama ministerijos pranešime.

Nuo 1979-ųjų palaipsniui nepriklausomybės link judanti Grenlandija - dabar, rodos, tik tvirčiau įsikimba į Daniją. „Susiduriame su geopolitine krize. Ir jei dabar turime pasirinkti tarp JAV ir Danijos - mes renkamės Daniją, renkamės NATO, Danijos karalystę ir ES“, - teigė Grenlandijos premjeras. Šis pareiškimas garsiai nuaidėjo Kopenhagoje.

Jis pažymėjo, kad Kanadai buvo naudinga senoji „taisyklėmis grįsta tarptautinė tvarka“, įskaitant „Amerikos hegemoniją“, kuri „padėjo teikti viešąsias gėrybes: atvirus jūrų kelius, stabilią finansų sistemą, kolektyvinį saugumą ir paramą nesutarimų sprendimo struktūroms“.

Savo kalboje M. Carney teigė, kad pasaulis yra „lūžio, o ne perėjimo įkarštyje“. „Didžiosios valstybės pradėjo naudoti ekonominę integraciją kaip ginklus, tarifus kaip svertą, finansinę infrastruktūrą kaip prievartą, tiekimo grandines kaip pažeidžiamumus, kuriais galima pasinaudoti“, - sakė jis.

Jis taip pat sakė, kad „Kanada buvo viena pirmųjų, išgirdusių pavojaus skambutį“, kad geografija ir istorinės sąjungos nebegarantuoja saugumo ar klestėjimo. Grįžęs į prezidento postą D. Trumpas dažnai vadino Kanadą „51-ąja valstija“ ir grasino prisijungti Kanadą prie JAV, pasitelkdamas „ekonominę jėgą“.

Kaip NATO narė, Kanada tvirtai palaiko Grenlandiją ir Daniją bei remia „jų unikalią teisę spręsti Grenlandijos ateitį“, savo kalboje sakė M. Carney. „Mūsų įsipareigojimas Penktajam straipsniui yra nepajudinamas“, - pridūrė ministras pirmininkas, turėdamas omenyje NATO susitarimo punktą, kuriame teigiama, kad išpuolis prieš vieną valstybę narę laikomas išpuoliu prieš visas.

Savo kalboje M. Carney teigė, kad siekdama prisitaikyti prie kintančios geopolitinės padėties, Kanada dabar daugiausia dėmesio skiria bendradarbiavimui su kitomis šalimis ir „skirtingų koalicijų, skirtų skirtingiems klausimams, pagrįstų bendromis vertybėmis ir interesais“, kūrimui.

Tačiau jo nepagrįstos kalbos apie sukčiavimą iš tiesų duoda priešingą rezultatą - pakertamas visuomenės pasitikėjimas JAV rinkimų proceso sąžiningumu. Praėjus maždaug valandai po to, kai D.Trumpo kalba buvo paskelbta socialiniuose tinkluose, jos vaizdo įrašas feisbuke jau buvo peržiūrėtas šimtus tūkstančių kartų. Daugiau kaip 60 tūkst. feisbuko vartotojų šiuo įrašu pasidalijo savo paskyrose.

Tiek feisbukas, tiek tviteris prezidento kalbos įrašą pažymėjo kaip problemišką. Tačiau šiųmetiniai rinkimai, anot profesoriaus, šiai kategorijai nepriklauso. „Tai tiesiog atsitiktinė, jokio pagrindo neturinti ataka prieš visą rinkimų procesą, - sakė J.Zelizeris. - Dažnai sakau, kad esama paralelių ar precedentų, tačiau ne šiuo atveju. Jis toliau laužo normas.“

D.Trumpas sakė, kad balsavimo rezultatai turėtų būti „nedelsiant anuliuoti“ keliose svyruojančiose valstijose. Jis taip pat pareiškė, kad Aukščiausiasis Teismas turėtų įsikišti ir stoti jo pusėn. „Tikiuosi, jie padarys, kas reikalinga mūsų šaliai, nes mūsų šalis negali susitaikyti su tokiais rinkimais“, - kalbėjo respublikonas.

Pastarosiomis savaitėmis JAV politinėje arenoje itin daug dėmesio sulaukė Donaldo Trumpo jaunesniojo pasisakymai, kuriuose jis aktyviai komentuoja rinkimų procesus, visuomenės nuotaikas ir savo tėvo politinę kryptį. Jo žinutės socialiniuose tinkluose bei vieši interviu tapo plačiai aptarinėjami žiniasklaidoje ir sukėlė diskusijų tiek tarp politologų, tiek tarp rinkėjų.

Stebėtojai pastebi, kad Trumpas jaunesnysis stengiasi formuoti savo, kaip politinio komentatoriaus ir aktyvaus Respublikonų partijos veikėjo, įvaizdį. Tai jam leidžia atsiriboti nuo vien tik „buvusio prezidento sūnaus“ etiketės ir įtvirtinti savarankišką viešąją poziciją.

Politikos analitikai atkreipia dėmesį į kelias pagrindines temas, kurios nuolat kartojasi Donaldo Trumpo jaunesniojo viešuose pasisakymuose:

1. Vienas svarbiausių jo akcentuojamų klausimų - rinkimų skaidrumas ir pasitikėjimas sistema. Jis dažnai pabrėžia būtinybę tobulinti balsavimo procedūras bei užtikrinti didesnį viešą procesų aiškumą.
2. Trumpas jaunesnysis taip pat išsako savo nuomonę dėl ekonominės politikos, ypač mokesčių ir smulkaus verslo padėties. Jis pabrėžia būtinybę stiprinti vietos verslus ir skatinti ekonominę plėtrą mažinant biurokratiją.
3. Migracija - dar viena tema, kuriai jis skiria ypatingą dėmesį. Pasak jo, šalies sienų apsauga ir aiški migracijos politika yra būtinos norint užtikrinti saugumą.

Nors Donaldas Trumpas jaunesnysis pats nėra paskelbęs apie ketinimus kandidatuoti, jo aktyvumas gali turėti reikšmingos įtakos rinkimų kampanijoms ir partijos vidaus procesams. Ekspertai neatmeta galimybės, kad ateityje jis gali užimti formalų vaidmenį kampanijose ar net imtis politinės karjeros.

Donaldo Trumpo jaunesniojo aktyvūs vieši pareiškimai atspindi platesnes tendencijas, kurias matome šiuolaikinėje politikoje: didėjantį socialinių tinklų vaidmenį, tiesmukesnį komunikacijos toną ir visuomenės poreikį greitai gauti informaciją. Kaip jo žinutės veiks politinį klimatą ateityje, priklausys nuo to, kaip jos bus priimamos tiek partijos viduje, tiek visuomenėje.

tags: #trumpo #pasisakymai #socialiniuose #tinkluose